Ar atsivers Lietuvos geležinkeliai Liepojos uostui?

Vidmantas Matutis

Konkurentas arčiausiai Klaipėdos esantis Liepojos uostas taikosi į tuos pačius klientus

Europos Sąjungos institucijų baudą gavusi Lietuva dar šiais metais planuoja atstatyti Rengės geležinkelį ties Mažeikiais, kuris turės strateginę reikšmę Latvijos Liepojos uostui.

Vertino konkurso rezultatus 

Jau įvyko 19 kilometrų ilgio šio geležinkelio linijos atstatymo konkursas. Už mažiausią beveik 10 mln. eurų kainą šią geležinkelio atšaką pasisiūlė atstatyti su Estijos geležinkeliais susieta kompanija „Skinest Baltija“. 

Konkurso laimėtoja ji kol kas nepaskelbta. Išvadą turi pateikti Lietuvos nacionalinių objektų saugos koordinavimo komisija. Ji yra pateikusi papildomų paklausimų dėl šio konkurso. 

„Skinest Baltija“ yra Estijos geležinkelių kompanijos „Skinest Rail“ dalis. Šios kompanijos vienas iš savininkų esąs susijęs su Rusija. 

Lietuva anksčiau ar vėliau privalės atstatyti geležinkelio liniją į Latviją. 

Linija buvo išardyta daugiau nei prieš dešimt metų, kad naftos produktai iš „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose keliautų ne į Liepojos, o į Klaipėdos uostą. Už tai, kad išardė šį geležinkelį Lietuva ES turėjo sumokėti 28 mln. eurų baudą. 

Ar pavilios naftos produktus? 

Ar atstačius geležinkelio atšaką iš Mažeikių iki Rengės, „Orlen Lietuva“ naftos produktai pajudės į arčiau esantį Liepojos uostą? Tokia tikimybė yra, bet Liepojos uostas per seklus, kol kas per menkai išvystyta jo infrastruktūra.

Faktas, kad atstačius geležinkelio liniją Liepojos uostas siūlys pačius įvairiausius variantus, kad „Orlen Lietuva“ naftos produktai pasuktų į šį uostą. 

Dabar apie 50 proc. Liepojos uosto krovinių sudaro Latvijos gamintojų produkcija. Kitą dalį krovinių sudaro tranzitas, tarp jų ir nemaža dalis iš Rusijos. Tai yra grūdai, šiek tiek specifinių anglių. 

Liepojos uostas susitaiko su tuo, kad Rusijos krovinių jame gali nelikti. Pačios Latvijos rinkos kroviniai taip pat vis sunkiau pasieks Liepojos uostą. Nykstant kroviniams iš Rusijos Rygos ir Ventspilio uostai darys viską, kad surinkti Latvijos produktus.

„Latvijoje yra labai didelė konkurencija tarp uostų. Liepojos uostas yra nekonkurencingas dėl masinių krovinių, nes pas mus per maži gyliai. Taip pat mes esame toliau, iki mūsų krovinius geležinkeliais yra brangiau gabenti tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos“, – aiškino vienas iš Liepojos uosto „Ekers Stividors LP“ valdybos narių Gatis Svetinšas.

Jau būta bandymų

Kur pasuks Liepojos uostas, kai jame neliks rusiškų krovinių? Liepojos, kaip ir kitų Latvijos uostų žvilgsnis krypsta į Baltarusiją. 

Jei kroviniai iš Baltarusijos į Liepojos uostą keliautų per Lietuvą, atstumas iki jo gerokai sumažėtų. Tai būtų įmanoma atstačius prie Mažeikių išardytą geležinkelio liniją. 

Dabar kroviniai iš Baltarusijos į Liepojos uostą turi judėti per Daugpilį. Skaičiuojant nuo Minsko susidaro maždaug 700 kilometrų. Jei traukiniai judėtų per Lietuvą nuo Minsko iki Liepojos atstumas sumažėtų iki 560 kilometrų. Nuo Minsko iki Klaipėdos yra maždaug 500 kilometrų.

Panašu, kad Liepojos uoste tokia schema jau buvo analizuota. Ji kol kas vertinama skeptiškai.  Manoma, kad per Lietuvą į Latviją gabenamiems kroviniams dėl prioriteto Klaipėdos uostui būtų taikomi didesni įkainiai. 

„Neturime kokių nors ypatingų vilčių dėl Mažeikių – Rengės geležinkelio linijos atstatymo. Vežti krovinius geležinkeliais per kelių šalių teritorijas dėl skirtingų operatorių yra gerokai sudėtingiau nei gabenti per vieną šalį“, – svarstė G.Svetinšas.

Maždaug prieš dešimtmetį Latvija buvo prašiusi Lietuvos, kad per jos geležinkelius būtų atverta tiesioginė linija į Ventspilio uostą. Ji apie 100 kilometrų būtų sutrumpinusi atstumą iš Baltarusijos į Ventspilio uostą. Lietuva nesutiko paleisti per Lietuvą į Latvijos uostus judančių krovinių.




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos