Dėl SGD terminalo laužytos ietys

Vidmantas Matutis


Lietuva išpirks Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo laivą „Independence“, bet sprendimas priimtas laužant ietis, kliuvo ir buvusiems premjerams, ir ministrams.   

Padėka už „dovaną“ Lietuvai

Seime svarstant, ar išpirkti Lietuvai išdujinimo laivą „Independence“ bene daugiausiai ugnies išmetė Seimo narys Artūras Skardžius.

Jis su sarkazmu dėkojo buvusiam Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui už „dovaną“ Lietuvai. Jo teigimu, Norvegijos kompanija „Hoegh LNG Limited“ už laivą „Independence“ Korėjos laivų statyklai mokėjo 220 mln. eurų, o Lietuvai jis kainuos per 700 mln. eurų. Tokią 10 metų to laivo nuomos sutartį sudarė A.Kubiliaus Vyriausybė.

„Nuoma praėjus ketveriems metams yra nebepakeliama. Dabartinė Vyriausybė yra priversta skolintis 308 mln. eurų, kad sumažintų nuomą likusiems 6 metams. Užuot už 220 mln. eurų A.Kubiliaus Vyriausybė būtų nupirkusi tą laivą. Dabar tik didinami įsipareigojimai net iki 2044 metų. Per 30-ies metų laikotarpį iš viso sumokėsime per 1 mlrd. 400 mln. eurų“, – dėstė A.Skardžius. 

Jo nuomone, valstybė padaryta laivo įkaite. Tai daryta tarsi sąmoningai, žinant, kad pradės veikti dujų jungtis su Lenkija, kad dujų vartojimas Lietuvoje mažėja, nes jį išstumia biokuras, kad pagrindinio Lietuvos dujų naudotojo „Achemos“ dujų poreikis mažėja. Buvo užgesinta privati „Achemos grupės“ idėja pačiai įsirengti nedidelį „terminalą, kuris Lietuvai būtų iš viso nieko nekainavęs.

Kas šiandien suskaičiuos, kiek didžiulių klaidų buvo padaryta, kai valdžioje buvo konservatoriai – SGD terminalas, brangios paskolos, pusvelčiui atiduota Mažeikių naftos gamykla?

„Sandoris, kuris buvo padarytas dėl suskystintųjų dujų terminalo, yra ir žalingas, ir net piktybiškas mūsų valstybei“, – dėstė ir Seimo narys Petras Gražulis.

Protingai pasielgė Lenkija. Ji pasistatė stacionarų dujų terminalą Svinoustjėje. Jis dvigubai galingesnis nei Klaipėdos SGD. Terminalas pačiai Lenkijai kainavo apie 300 mln. eurų, nes likusią dalį dengė ES. Lietuva vien už Klaipėdos SGD laivą sumokės per 700 mln. eurų. 

Lietuvoje iš viso padaryta didžiulė klaida, kad SGD terminalas įrengtas tolimiausioje uosto vietoje. Taip SGD terminalų niekas nestato. Jie dažniausiai yra uostų išorėse, kaip Svinoustjėje. Didelė žala padaryta po 2009 metų politiniais sprendimais nustumiant išorinį uostą į Būtingę, kur jo pastatyti neįmanoma. Jei to nebūtų padaryta šiandien gal jau būtume turėję ir išorinį uostą ties Melnrage su stacionariu regioniniu SGD terminalu, kurio statybai ES greičiausiai taip pat būtų skyrusi pinigų. 

Abejonės, pagyros ir gynyba

Nuo 2009 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generaliniu direktoriumi tapęs Seimo narys Eugenijus Gentvilas gynė A.Kubiliaus Vyriausybę dėl Klaipėdos SGD klaidų. Jo nuomone, A.Kubilius labai daug padarė, kad atsirastų Klaipėdos SGD – Lietuvos nepriklausomybės garantas.

Šiandien pats E.Gentvilas abejoja Klaipėdos SGD būtinybe. 

„Dujų vartojimas Lietuvoje krenta žemyn. Mes nežinome „Achemos“ ateities, mes nežinome, kaip bus su Kaliningrado suskystintų gamtinių dujų terminalu. Mes žinome, kad aktyvėja į Europą importuojamų amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų dalis mūsų rinkoje. Mes žinome, kad didėja renovacijos tempai ir tai mažins dujų poreikius. Mes žinome, kad atsiranda dujotiekio jungtis su Lenkija“, – dėstė E.Gentvilas.

Jis siūlė sprendimą dėl dujų terminalo išpirkimo priimti tik artėjant jo 10 metų nuomos pabaigos laikotarpiui 2024 metais. 

Ar tai reiškia, kad E.Gentvilas, kuris stovėjo prie Klaipėdos SGD terminalo statybos ištakų, lyg ir suprato, kad už valstybės pinigus pastatė objektą, kurio nereikės? Tokiu atveju A.Kubiliaus parašas dėl brangios Klaipėdos SGD terminalo laivo nuomos sutarties atrodo dar klaikiau. 

Jo bendrapartietis Jurgis Razma ėmėsi ginti A.Kubilių. 

„Vyriausybė tik priėmė strateginį sprendimą, o nuomos sutartį pasirašė ir nuomos konkursą surengė Rokas Masiulis, jo vadovaujama „Klaipėdos nafta“. Aš manau, kad jis turbūt viską gerai padarė, jei yra kviečiamas ministru dirbti net į dvi Vyriausybes“, – svarstė J.Razma.

Seimo narys P.Gražulis linkęs manyti, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė R.Masiulį į įvairias Vyriausybes siūliusi todėl, kad jis užtušuotų kai kurias savo klaidas.

J.Razma atvirkščiai vertino R.Masiulį kaip kompetentingą asmenį, teigdamas, jog „nėra Lietuvos istorijoje kito asmens, kuris būtų tapęs dviejų Vyriausybių ministru“. 

„Sutartis dėl Klaipėdos SGD yra gera ir mes būsime pirmi nuomininkai, kurie išsipirksime terminalą. Nė vienai šaliai tai nėra pavykę padaryti. Galime didžiuotis, kad tai yra pripažinimas mūsų kompetencijų, kad mes pajėgiame tą laivą valdyti ir, manau, pajėgsime komerciškai jį teisingai naudoti“, – svarstė J.Razma. 

Buvęs premjeras nemato klaidų

Dar vienas konservatorius Arvydas Anušauskas nuopelnus už Klaipėdos SGD linkęs perleisti ir Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei. 

Tikrąjį Klaipėdos SGD terminalo žalos ar naudos mąstą istorija įvertins po 5-6 metų. Yra didelė tikimybė, jog bus pasakyta, kad terminalas buvo klaida. O gal ir ne? Gal „Klaipėdos naftai“ pavyks įrodyti, kad terminalas buvo reikalingas? Jis Lietuvoje sukūrė naują tiek dujų eksporto, tiek laivų, tiek kitų vartotojų aprūpinimo verslą.

Apie Klaipėdos SGD terminalo naudą vis dar linkęs kalbėti ir Algirdas Butkevičius.

„Kas atsimena, kokia dujų kaina buvo taikoma Lietuvai prieš užsakant laivą? 500 dolerių už 1 tūkst. kub. metrų. Kai vyko derybos su „Gazpromu“, mums reikėjo per trumpą laiką įgyvendinti tris projektus – dujotiekio sujungimo, išgilinimo, kad laivas galėtų įplaukti, ir terminalo statybą“, – prisiminė A.Butkevičius. 

Anot jo, Europos energetikų sąjunga įvertino tai, kaip didžiausią pažangą visoje Europoje, kai Lietuva tapo energetiškai nepriklausoma valstybe.

Kita neabejotina to terminalo statybos nauda yra uoste įrengtas naujas 600 metrų ilgio laivų apsisukimo ratas. Jis dabar naudojamas ir į Klaipėdos uostą plaukiantiems didiesiems konteineriniams laivams apsukti.

„Buvo trukdoma iš išorės, kad terminalas nebūtų pastatytas laiku. „Gazpromo“ vadovai man tiesiai į akis pasakė, kad žino už kokią kainą pirksime dujas, kai atidarysime terminalą. Jų kaina iš karto kaina sumažėjo 30 proc. Jeigu neturėtume terminalo, nežinau, kokia kaina šiandien Lietuvai būtų tiekiamos dujos“, – dėstė A.Butkevičius.

Jo teigimu, tuo metu, kai buvo statomas Klaipėdos SGD, pasaulyje buvo didžiulis išdujinimo laivų trūkumas, konkurencija, todėl ir tokia kaina gavosi. 

Kokia bus Klaipėdos SGD ateitis, priklausys nuo jo veiklos. Anot A.Butkevičiaus, „Klaipėdos nafta“ per jungtį su Lenkija į rytinę jos dalį galėtų tiekti dujas. Klaipėdos SGD ateitis būtų labiau šviesi, jei ES jį pripažintų regioniniu terminalu. 




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos