Horno kapitono nuotykiai žavi ir šiandien

Venantas Butkus

Istorija „Bontekoe laivo berniukai“ Horno uosto pakrantėje

Nedideliame Horno mieste tvyro Olandijos „aukso amžiaus“ atmosfera, primenanti laikus, kai horniečių iš tolimų kelionių grįždavo patyrę daugybę nuotykių.

Garsių jūreivių atminimas

Hornas dvigubai mažesnis už Klaipėdą. Čia vos ne kiekviename žingsnyje sutiksi vienokį ar kitokį akcentą, liudijantį apie šio miesto tradicinį ryšį su jūreivyste.

Hornas, įkurtas 1357 m., greitai išaugo į tarptautinės svarbos uostamiestį. Čia įsikūrė garsioji Nyderlandų Rytų Indijos kompanija, kurios laivai plaukiojo į tolimus nežinomus kraštus. Iš Ramiojo vandenyno salų jie pargabendavo Europoje egzotiškus prieskonius – pipirus, muskato riešutus, gvazdikėlius, iš Kinijos – arbatžoles ir šilką, iš Afrikos – varį ir sidabrą. Taip Hornas tapo vienu pagrindiniu olandų „aukso amžiaus“ laikų uostu.

Jūrininkų ir tyrinėtojų vardai išliko ne tik kronikose, bet ir miesto aikščių bei gatvių pavadinimuose. Skirtingai, negu Klaipėda, nesugebėjusi pagerbti pirmojo Lietuvos jūrų kapitono Liudviko Stulpino atminimo įrengdama jo skulptūrinį portretą, Hornas nepamiršo įamžinti garsius jūrininkus monumentuose.

Miesto centre ant aukšto postamento stovi Jano Pieterszoono Coeno statula. Jis plaukė tyrinėti Prieskonių salų, o vėliau Indonezijoje įkūrė olandų prekybos faktoriją. Paminkline lenta pagerbtas Rytų Indijos kompanijos kapitonas Willemas Schoutenas. Jis 1616 m. sausio 29 d. pirmasis iš europiečių apiplaukė piečiausią Pietų Amerikos kyšulį ir jį pavadino gimtojo miesto Horno vardu. Apie daugelį kitų garsių Horno kapitonų žygius primena spalvingi originalaus turinio bareljefai prie namų, kuriuose jie kadaise gyveno.

Laivą atėmė piratai

2010 m. vienoje iš Horno uosto prieplaukų atsirado bronzinis biustas, skirtas kapitonui Viljemui Bontekoe (1587-1657). Jis nebuvo tyrinėtojas, padarė tik vieną septynerius metus trukusį reisą į Rytų Indiją, tačiau tapo plačiausiai žinomu. Išgarsėjo jis dėl knygos apie nuotykingą kelionę į Rytų Indiją. Ji buvo perspausdinama dešimtimis kartų ir vis dar skaitoma.

Jis gimė Horno mieste daugiau kaip 10 vaikų turinčioje laivo kapitono šeimoje. 20-etis Viljemas jau pats tapo kapitonu tėvo laive. „Bontekoe“ laivas daugiausia vežiojo druską tarp La Rošelio ir Danzigo. Kartą prekes teko gabenti net ir į Archangelską.

Laikui bėgant Viljemas persėsdavo vis į didesnius laivus. Jiems visada suteikdavo tą patį „Bontekoe“ vardą. Kartą kelionėje į Seviliją laivą užpuolė berberų piratai, siautėję Šiaurės Afrikos pakrantėse. Visa įgula buvo parduota į vergiją. Per tarpininkus Viljemą pavyko išpirkti, bet laivas buvo prarastas.

Netekęs laivo, jis pasisamdė tarnauti Nyderlandų Rytų Indijos kompanijoje. Ten trisdešimt vienerių metų navigatorius buvo paskirtas prekybos laivo „Niew Hoorn“ kapitonu.

Laivas ir jo įgula

1618 m. gruodžio 28 d. „Niew Hoorn“ (700 tonų) pakėlė bures ir kartu su kitais šešiais laivais išplaukė į Indoneziją. Nuo čia ir prasideda V.Bontekoe nuotykiai, kuriuos jis vėliau aprašė knygoje.

„Niew Hoorn“ buvo tipiškas to laikotarpio olandų pirklių laivas, įrengtas taip, kad saugiai gabentų vertingus krovinius ir galėtų apsiginti nuo piratų bei konkurentų. Jis galėjo būti maždaug 40 metrų trijų stiebų burlaivis su bugšpritu. Kapitonas, karininkai ir garbingi keleiviai gyveno paaukštintame laivagalio antstate. Užpakaliniai antstato langai, kaip įprasta, buvo gražiai dekoruoti.

„Niew Hoorn“ laivu į kelionę išplaukė 206 vyrai ir laivo berniukai – jungos. Iš viso būrio 150 žmonių sudarė laivo įgulą, o 50 buvo jūrų pėstininkai, vadovaujami seržanto Villemo van Galeno.

Laivo krovinį, be maisto ir gėlo vandens atsargų, sudarė dar 360 parako statinių ir 56 tūkst. sidabrinių monetų.

V.Bontekoe, einantis kapitono pareigas, nebuvo čia pirmasis asmuo po Dievo. Jis atsakė tik už navigacijos reikalus, o visus kitus klausimus sprendė Rytų Indijos kompanijos įgaliotinis Heinas Rolas.

Brendis sukėlė gaisrą

Per pirmąją kelionę į Indoneziją kapitonas V.Bontekoe patyrė daug sunkumų. Dėl audringų orų nepavyko pusiaukelėje sustoti olandų kolonijose prie Gerosios Vilties kyšulio ir pasipildyti šviežio maisto ir gėlo vandens atsargomis. Kol laivas pasiekė Sumatros krantus, dėl ligų ir nelaimingų atsitikimų žuvo 17 žmonių.

Nelaimės persekiojo horniečius ir toliau. 1616 m. lapkričio 19 d., dalijant įgulos nariams brendžio dienos porciją, į alkoholio statinę įkrito žvakės nuodėgulis. Kilo gaisras. Laivo triumuose buvo daug parako statinių. Kapitonas pasiūlė dalį šio pavojingo krovinio išmesti už borto. Kompanijos atstovas iš pradžių tam priešinosi, sakydamas, kad parakas gali būti reikalingas, jei laivą užpultų prekybos konkurentai ispanai.

Keletas išsigandusių įgulos narių vietoj to, kad padėtų gesinti gaisrą, be kapitono leidimo sušoko į gelbėjimosi valtis. Likusi įgulos dalis, vadovaujama V.Bontekoe, pradėjo mėtyti parako statines už borto, bet nespėjo visomis atsikratyti. Kai ugnis pasiekė parako sandėlį, laivas sprogo. Iš 119 žmonių, kurie vis dar buvo laive, išgyveno tik du: sunkiai sužeistas kapitonas ir laivo berniukas. Juos paėmė gelbėjimosi valtyse sėdintys tie, kuriuos V.Bontekoe ką tik buvo išvadinęs dezertyrais. Dvejose gelbėjimo valtyse atsidūrė 72 katastrofą išgyvenę asmenys.

Vos nesuvalgė laivo berniukų

Iš drabužių sumeistravę bures, jie tikėjosi kada nors priplaukti krantą, kurio nebuvo matyti horizonte. Bėgo diena po dienos be maisto ir vandens. Tik kartais į valtį nukrisdavo viena kita skrajojanti žuvis, bet to neužteko visiems pasimaitinti. Vyrus kankino toks alkis, kad jau jie tarėsi nužudyti ir suvalgyti laivo berniukus. V.Bontekoe buvo prieš ir įkalbino bendražygius palaukti dar bent tris dienas.

Visų laimei, praėjus net 30 dienų po katastrofos, pasirodė kažkokios salos krantas. Čia jie galėjo iš vietinių žmonių nusipirkti maisto už monetas, kurias vis dėl to spėjo pasiimti iš degančio laivo. Po sėkmingos prekybos, olandai buvo užpulti vietos gyventojų. Jie nužudė 11 ir pagrobė 4 sudegusio laivo įgulos narius. Likę 57 sugebėjo valtimi pasprukti nuo plėšikų. Po kelių dienų juos pastebėjo pro šalį plaukęs Rytų Indijos kompanijos laivas „Java“. „Niew Hoorn“ katastrofą išgyvenę vyrai galiausiai buvo nugabenti į Bataviją (dabar Džakarta).

V.Bontekoe buvo paskirtas naujas laivas, su kuriuo buvo pasiųstas į Pietų Kinijos jūrą. Jo užduotis – sugriežtinti prekybos santykius su Kinija, verbuoti arba grobti kinus darbams olandų plantacijose ir fortuose. Pagaliau 1625 m. lapkrityje jis paliko Batavija ir, būdamas laivo „Hollandia“ kapitonu, išplaukė į Horną. Užklupus uraganui jis vėl vos neprarado laivo. Sustojus remontui Madagaskare, kai kuriems jo bendražygiams čia taip patiko, jog nebenorėjo grįžti į Nyderlandus ir pasislėpė. Namo kapitonui teko grįžti be jų.

Nuo knygos iki kino filmo

V.Bontekoe galėjo būti pamirštas, jei nebūtų parašęs atsiminimų apie kelionę laivu „Niew Hoorn“ į Indoneziją, patirtą avariją, kelionę gelbėjimosi valtimi, vėlesnę tarnybą Rytų Azijoje. Memuarus jis atidavė Horno spaustuvininkui ir literatui Janui Deuteliui, kuris suredagavo kapitono užrašus ir išleido juos. 1646 m. Nyderlanduose pasirodė kapitono atsiminimų knyga su būdingu tiems laikams ilgu pavadinimu. Dabar ją įprasta vadinti tiesiog „Bontekoe žurnalas“.

Graviūromis iliustruota knyga tapo XVII-XVIII a. bestseleriu. Iki 1800 m. Nyderlanduose pasirodė 60 šios knygos leidimų, ji buvo išversta ir į kitas kalbas. Keičiantis skaitytojų interesams ir skoniui, jos populiarumas ėmė mažėti. Tačiau 1924 m. jaunas olandų rašytojas Johanas Fabricijus išleido knygą „Bontekoe berniukai“. Iš esmės jis ištisai atpasakojo kapitono knygą, tik pritaikydamas ją jaunimo auditorijai. Pagrindiniai knygos herojais tapo trys laivo berniukai – Hajo, Rolfas ir Padė, kurie lydėjo kapitoną V.Bontekoe kelionėse. Tai vėl sužadino susidomėjimą garsiuoju Horno kapitonu, nes knyga buvo išversta į daugelį kalbų.

Įkvėptas šios knygos, skulptorius Janas van Druttenas sukūrė bronzinę skulptūrą „Bontekoe laivo berniukai“. Ji buvo atidengta 1968 m. birželyje. 2007 m. pagal šią knygą buvo sukurtas tokio pat pavadinimo kino filmas.




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos