Kas parašys knygą apie jūrininką T.Daukantą?

Venantas Butkus

Istorija Baltijos laivyno vado admirolo V.Kanino štabas laivo „Krečet“ denyje, kur pirmoje eilėje antras iš dešinės T.Daukantas

Pradžia – toli nuo Tėvynės

„Galbūt, atsiras Lietuvoje ar Rusijoje rašytojas ar istorikas, kuris sugebės parašyti biografiją arba biografinį romaną apie Fiodorą Juljevičių Dovkontą …“ 

Tai ištrauka iš straipsnio, paskelbto jūreivių savaitraštyje „Morskaja gazieta“, kuris leidžiamas Sankt Peterburge. Joje minimas asmuo mums, lietuviams, žinomas generolas Teodoras Daukantas (1884-1960). Kol gyveno Rusijoje ir tarnavo jos kariniame laivyne, jis oficialiuose to meto dokumentuose, o taip pat ir kolegų jūrininkų buvo vadinamas Fiodoru Dovkontu.

„Morskaja gazieta“ mūsų tėvynainį prisiminė anonsuodama istoriko A.Smirnovo knygą „Šv.Andriejaus vėliavos krikštasūniai“. (Šv.Andriejaus vėliava nuo seno keliama Rusijos karo laivuose). Ši knyga – tai pirmas bandymas postkomunistinėje Rusijoje atvirai papasakoti apie ne rusų tautybės carinės Rusijos karo laivyno karininkus, kurie po bolševikų perversmo grįžo į nepriklausomybę iškovojusias tėvynes. Ten jų patirtis buvo labai reikalinga kuriant ne tik tautinį laivyną, bet ir karines pajėgas.

Pasak knygos autoriaus, 20 buvusių Sankt Peterburgo Jūrų kadetų korpuso auklėtinių po carinės Rusijos žlugimo tapo Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų užsienio valstybių admirolais, laivynų vadais arba karo ministrais. 

Latvija tarpukaryje turėjo du admirolus, kurių jūrinė karjera prasidėjo carinės Rusijos laivyne. Tai Archibalds Keizerlings ir Teodors Spade. Pirmasis, kaip ir T.Daukantas, buvo baigęs Sankt Peterburgo Jūrų kadetų korpusą. Pirmojo pasaulinio karo metais minininko „Storoževoj“ ir kitų laivų vadas. Antrasis tarnavo karininku Juodosios jūros laivyne kai jau braškėjo monarchinės Rusijos pamatai. 1920 m. jis su baltagvardiečių generolo P.Vrangelio armijos likučiais persikėlė į Turkiją.

Grįžę į tėvynę, abu aktyviai dalyvavo kuriant Latvijos karinį laivyną. Jiems skirtingu laiku teko eiti karo laivyno vado pareigas, abiem buvo suteikti Latvijos admirolo laipsniai. Šiandien pirmąjį Latvijos laivyno admirolą A.Keizerlings primena paminklinis akmuo jo gimtinėje Grobinioje. Kitas Latvijos laivyno admirolas T.Spade įamžintas paminklinėje lentelėje jo gimtajame Ventspilio mieste.

Daukantai Sankt Peterburge

Istoriko A.Smirnovo knygoje ir rusų literato V.Prytkovo apybraižoje, išspausdintoje žurnale „Morskoe nasliedie“, geranoriškai ir išsamiai pateiktas Rusijos laivyno jūrų karininko Fiodoro Dovkonto portretas. Jiems žinomas ir lietuviškas šios pavardės variantas, tačiau savo rašiniuose jie rėmėsi Rusijos karinio laivyno archyvinių dokumentų įrašais. 

Mes mažai ką žinome apie tą jo gyvenimo dalį, kuri prabėgo iki grįžimo Lietuvon. Šią spragą bent iš dalies padeda užpildyti aukščiau minėtos publikacijos. 

T.Daukanto vaikystė ir jaunystė praėjo Sankt Peterburge. Pasak publikacijų autorių, čia gyveno didelė Dovkontų šeima, kilusi iš lietuvių bajorų. Savo tėvynėje Lietuvoje, kuri tada buvo carinės Rusijos dalimi, ji turėjo keletą dvarų, kurie leido Daukantams gyventi ir siekti geresnio išsilavinimo imperijos sostinėje.

Teodoro tėvas Julius po studijų universitete įgijo teisės mokslų kandidato laipsnį. Jis mirė anksti, būdamas tik 27 metų. Našlę ir jos sūnų ėmėsi globoti senelis Jurgis. Jis buvo gydytojas, gerai žinomas ir populiarus ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje. Už svarų indėlį medicinoje pelnė net Anglijos karalienės Viktorijos apdovanojimą.

Gimnaziją baigusį Teodorą senelis pasiuntė mokytis į Jūrų kadetų korpusą. Jūreivystė sužavėjo jaunuolį. Jūreivystės mokyklą jis baigė su admirolo P.Nachimovo premija (190 rublių) ir mičmano, jaunesniojo jūrų karininko, laipsniu.

Apdovanojimai už drąsą

Mičmanui T.Daukantui pasisekė. Jis buvo paskirtas į eskadrinį šarvuotį „Slava“. Šis mokomuosius plaukiojimus atliko Viduržemio jūroje. Kai laivas lankėsi Mesinos uoste Sicilijoje, įvyko baisus žemės drebėjimas. Kartu su kitais įgulos nariais jis gelbėjo nukentėjusius miesto gyventojus. Už parodytą drąsą lietuvis buvo Italijos vyriausybės apdovanotas sidabriniu medaliu.

Vėliau T.Daukantas tarnavo linijiniame karo laive „Imperator Pavel I“, mokėsi karinėje jūrų akademijoje, papildomuose kursuose. Prasidėjusį karą su Vokietija jis, jau būdamas vyresniuoju leitenantu, sutiko Baltijos laivyno vado štabe kreiseryje „Rossija“. Buvo paskirtas  flagmaniniu karininku. Tapo laivyno vado admirolo N.Esseno vienu iš adjutantų. 

1915 m. baigiantis T.Daukantas buvo pasiųstas į ilgalaikę komandiruotę Prancūzijoje. Prisijungė prie rusų ekspedicinio korpuso ir kariavo su vokiečiais. Kariavo, matyt neblogai, nes Prancūzija apdovanojo jį karininko kryžiumi, o Rusijos laivyno vadovybė suteikė jam antro rango kapitono laipsnį.

T.Daukantui teko iš arti stebėti Monzundo mūšį, kuris vyko tarp vokiečių ir rusų laivynų 1917 m. spalio 12-20 d. Žinomas rusų rašytojas marinistas V.Pikulis, kuris ne kartą lankėsi Klaipėdoje, romane „Monzund“ tarp istorinių šios knygos veikėjų dažnai mini  ir antro rango kapitoną Fiodorą Dovkontą.

Bolševikams užgrobus valdžią Rusijoje, daugelis rusų karinių laivų stovėjo Helsingforso (dabar Helsinkis) karinėje bazėje. Bolševikai įsakė laivams grįžti į Kronštatą. Žinodamas, kad daugelis jo kolegų tapo raudonojo teroro aukomis, T.Daukantas pasiliko nepriklausomoje Suomijoje ir taip išvengė daugelio Rusijos laivyne tarnavusių jūrų karininkų liūdno likimo.

Kur dingo marinistai?

Nemažiau įspūdingai susiklostė jo gyvenimas ir grįžus į Lietuvą. Čia jis padarė stulbinančią karjerą. Krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo viršininkas, Valstybės Tarybos narys, generolas leitenantas, įgaliotasis ministras Pietų Amerikoje, jūrininkystės inspektorius Klaipėdoje. 

Kartu su generolu V.Nagiu, kuris taip pat tarnavo Rusijos laivyne, organizavo Jūreivystės skyrių prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos, parengė Jūrininkų mokyklos, kuri turėtų būti perkelta į Klaipėdą, projektą, šefavo jūrų skautus.

T.Daukantas išties buvo neeilinė asmenybė, verta jūros romantikų dėmesio. Kol kas mūsų rašytojai, atrodo, nejaučia patrauklumo marinistinei tematikai. Klausimas, kas parašys knygą apie jūrininką Teodorą Daukantą, lieka atviras.




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos