Keltuose Baltijoje daugėja keleivių ir prekių

Vidmantas Matutis

Uoste suintensyvėjus jūrų laivybai Centriniame Klaipėdos terminale vienu metu kartais stovi ir trys keltai.

Beveik visi rytinės Baltijos uostai šiemet priėmė daugiau keleivių ir jūrų keltais gabenamų krovinių.

Latviai suvilioja lietuvius

Bene įdomiausia yra Latvijos Ventspilio uosto statistika. Nors krovinių šiame uoste šiemet yra 7 proc. mažiau, tačiau keleivių daugiau net 11 proc. Per tris ketvirčius šis uostas priėmė 172 tūkst. keleivių.

Klaipėdos uoste per tą patį laiką lankėsi 320 tūkst. keleivių. Skirtingai nei Ventspilyje jų buvo 2,1 proc. mažiau. Galima manyti, kad į Ventspilio uostą nemažai vyksta ir lietuvių, kurie naudojasi jūrų kelto tarp Latvijos ir Švedijos Nyneshamno uosto paslaugomis.

Ko gero, Ventspilis, o po to Ryga yra pagrindiniai Klaipėdos uosto konkurentai dėl keleivių. Rygos uoste šiemet yra 5,9 proc. didesnis nei pernai keleivių srautas. Iš viso buvo 698 tūkst. keleivių. Toks keleivių augimas ir jų kiekis Rygos uoste stebina, nes iš jo yra vienintelis maršrutas į Stokholmą, kuriuo plaukioja Estijos keltų kompanijos „Tallink Group“ keltai „Isabelle“ ir „Romantika“. Bet šie keltai iš esmės yra keleiviniai.

Ypatingai didelis keleivių srauto augimas Rygos uoste buvo 2017 m. – net 42,8 proc. Ryga yra didelis miestas ir iš jo latviai noriai keliauja į Stokholmą. Šiuo maršrutu naudojasi ir Stokholmo regione dirbantys darbininkai iš Lietuvos.

Visuose Latvijos jūrų uostuose yra keleivių antplūdis. Netgi Liepoja, iš kurios yra keltų linija į Vokietijos Travemiundę šiemet per tris ketvirčius priėmė 20 proc. daugiau keleivių (iš viso 38388) ir 12 proc. daugiau krovinių jūrų keltuose (iš viso 32978 vienetus).

Pagal keleivių skaičių rytinės Baltijos jūros regione nepralenktas lyderis yra Talino uostas. Per tris ketvirčiu šiuo uostu naudojosi 8,3 mln. keleivių arba 1 proc. daugiau nei pernai. Šiam uostui ypač palankus buvo vasaros sezonas. Per trečiąjį ketvirtį aptarnauta 3,5 mln. keleivių. Tai 2,2 proc. daugiau nei pernai.

Fiksuojamas nuolatinis augimas

Jūrų keltų verslas tradiciškai yra Klaipėdos uosto verslas. Iš jo yra kasdieninės keltų linijos į Vokietijos Kylio ir Švedijos Karlshamno uostus.

Imant tarp rytinės Baltijos uostų, Klaipėda yra trečiasis (po Talino ir Rygos) pagal keleivių srautą ir pirmasis pagal krovinių srautą.

Jūrų keltais gabenamų krovinių dalis šiemet sudaro apie 12 proc. (įskaitant sunkvežimių svorį) per Klaipėdos uostą gabenamų krovinių. Didesni uoste yra tik trąšų (apie 30 proc.), naftos produktų ir konteinerių (po 18 proc.) kiekiai.

Krovinių srautas jūrų keltuose nuolat auga. Nuo 2010 iki 2017 m. fiksuotas vidutinis 2,7 proc. šio srauto augimas.

Šiemet jūrų keltais gabenamų krovinių augimas Klaipėdos uoste siekia per 8 proc. Ypač palankus buvo šių metų rugsėjis, kai jūrų keltais gabenamų krovinių srautas Klaipėdos uoste vienetais augo 16 proc., o tonomis net 20 proc.

Didžiausią įtaką jūrų keltais gabenamų krovinių augimui daro Lietuvos produkcijos eksportas į Vokietiją, po to į Švediją. Per Centrinį Klaipėdos terminalą keliauja ir nemaža dalis Baltarusijos prekių.

Keltai laukia pramogautojų

Jau daugelį metų Klaipėdos uoste prioritetiniu laikomas keleivių auginimas jūrų keltuose. Tai padaryti nėra lengva, nes šalia Klaipėdos nėra didelių miestų.

Tiek Talinas, šalia kurio už 80 kilometrų yra Helsinkis, tiek Ryga, kuri turi palyginti palankų susisiekimą su Stokholmu, gali lengviau auginti keleivių srautą.

DFDS Seaways“ džiaugiasi, kad jai pavyksta išlaikyti keleivių srautą tiek linijoje iš Klaipėdos į Kylį, tiek linijoje iš Klaipėdos į Karlshamną.

Keleivių sudėtis šiose linijose yra labai skirtinga. Kylio linijoje apie 43 proc. keleivių yra lietuviai, 36 proc. – vokiečiai, 8 proc. – latviai, o likę kitų tautybių žmonės. Tuo tarpu Karlshamno linijoje apie 80 proc. keleivių lietuviai, o likę švedai, norvegai, danai.

Vokietijos linijoje buvusius nostalgijos Klaipėdos kraštui žmones pakeitė jauni vokiečiai, kurių didžioji dalis yra turistai su ratais. Tuo tarpu Švedijos linijoje dominuoja važiuojantys dirbti.

DFDS Seaways“ komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys mano, kad Vokietijos linijoje keleivių pasiskirstymas yra palankus ir nekeliantis didesnių rūpesčių. Tuo tarpu Švedijos linijoje pernelyg didelis lietuviškas segmentas kelią tam tikrų minčių. O kas būtų, jei Švedijoje įvyktų krizė ir dabar ten vykstantys lietuviai netektų darbų? Tai iš karto pajustų ir keltų linija. Todėl daroma viskas, kad būtų pritraukiama kuo daugiau žmonių, kurie Švedijos linija vyktų ne tik į darbą, bet ir pramogauti, nes Švedijoje ties Karlshamną yra įdomių lankytinų vietų.

Anot V.Klumbio, tam tikrų tendencijų yra. Ekskursijas į Švediją pamėgo Lietuvos moksleiviai. Savarankiškai į šią šalį vis daugiau keliauja jaunų šeimų su automobiliais. Neprarandama vilties išjudinti pačius švedus, kad daugiau jų atkeliautų į Klaipėdą, nes jog esame netoli vieni nuo kitų. Ir Švedijos linijos keltas ypač patogus: vakare sėdai tiek Karlshamne, tiek Klaipėdoje į keltą, o ryte jau esi kitame krante, kuris vos už 350 kilometrų.

Jei Lietuvos ekonomika ir toliau augs, savarankiškai keliaujančių, Švediją norinčių aplankyti žmonių daugės“, – įsitikinęs V.Klumbys.




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos