Jūra

Vidmantas Matutis

2017-04-03, 14:28

„Valstiečiai“ imsis jūrinės veiklos pertvarkos [4]

„Valstiečiai“ imsis jūrinės veiklos pertvarkos
Nuostata: Klaipėdos uostas yra laikomas vienu moderniausių Baltijos jūros regione.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Klaipėdoje vis daugiau nerimo kyla dėl to, kad vienos partijos politikai imasi tvarkyti jūrinį kompleksą, kuris, palyginti su kaimynine Latvija, veikia ir efektyviau, ir naudingiau.

Biurokratinis organas

Kovo 20 dieną Klaipėdoje Seimo narių Dainiaus Kepenio ir Algimanto Kirkučio iniciatyva įvyko pasitarimas dėl laikinosios Lietuvos jūrų tarybos steigimo. Į ją žiniasklaidos atstovai nebuvo kviesti. Ar tai reiškia, kad taryba kuriama tarsi ir slapta nuo visuomenės?

Kas toji taryba niekas dorai nesuvokia? Bet nerimo ji jau pasėjo. Teigiama, kad toji taryba bus aukščiau už ministerijas, o laikui bėgant iš jų „išraus“ viską, kas susiję su uostais, laivyba, žvejyba, jūrine kultūra ir paveldu. Galbūt bus sukurta visiškai nauja Jūrinių reikalų ministerija? Ir būtinai su būstine Klaipėdoje.

Lietuvos jūrų taryba yra tarsi įkvėpta maždaug 17 metų senumo, į kursinį darbą panašia „Lietuvos jūrų ūkio koncepcija“.

Lietuvos jūrų taryba“ - eilinis bandymas kažką sukurti. Bet išbraukus visus gražius žodžius, lieka tik toks noras - „duokite mums pinigų, kuriuos uždirba jūrinės kompanijos“. Jeigu tai visuomeninis organas, galbūt ir galėtų būti, bet kaip matosi iš kūrėjų ambicijų, jis turėtų pakeisti Vyriausybės Strategijos komitetą, Klaipėdos uosto plėtros taryba, Klaipėdos uosto tarybą, Saugios laivybos administracija. O jeigu ne, tai kam dar vienas biurokratinis organas reikalingas“?

Tokias mintis išsako Klaipėdos jūrinės bendruomenės atstovai, kurie pavardžių skelbtis nenori – baiminasi, kad prasidės jų persekiojimas.

Laikomas moderniu uostu

Dabar jūrinėje srityje tarsi prasideda revoliucinės nuotaikos, kai siekiama sunaikinti seną sistemą ir sukurti kažką naujo. Pateikta ir pasirašyta laikinosios Lietuvos jūrų tarybos steigimo deklaracija.

Joje teigiama: Apgailestaudami kad, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, per ketvirtį amžiaus jūrų ūkio savivaldai, iniciatyvai ir kokybinei raidai skatinti nebuvo skiriamas deramas dėmesys. Sostinėje įsikūrusių ministerijų ir žinybų neefektyviai ir neatsakingai valdomame Klaipėdos uoste sustojo pažangos procesai. Čia vyrauja taršios, pavojingos aplinkai ir Klaipėdos miesto gyventojams pasenusios, reikalaujančios didžiulių brangios uosto žemės plotų ir stabdančios uostamiesčio bendruomenės darnų vystymąsi krovos technologijos. ES integruotos jūrų politikos plėtra ir administravimo Lietuvoje nėra. Norint išspręsti su jurų veikla susijusius klausimus tenka numinti 14 Vilniuje įsikūrusių ministerijų ir daugybės žinybų slenksčiu“.

Dėl jūrinių funkcijų ištąsymo po įvairias Vilniaus žinybas tiesos yra. Tačiau susidaro įspūdis, kad šias eilutes rašę asmenys niekada nesilankė nei Klaipėdos, nei kituose Vakarų Europos uostuose. Nežino, kas Klaipėdos uostas per pastaruosius metus nuolat modernizuojamas. Naujai perstatomuose uostuose, kaip taisyklė, diegiamos naujausios uostų krovos technologijos. Puikūs pavyzdžiai galėtų būti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas su naujausiais STS kranais. Arba itin universalus Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ maisto produktų terminalas. Jis prie vienos pirso dalies gali priimti didelį laivą, o prie kitos mažus ir iš laivo į laivą krauti produktus. Tai progresyvu, nes kraunant krovinius iš laivo į laivą, jie neišrieda į miesto gatves, jo neteršia.

Klaipėdoje įrengtas ir modernus Centrinio Klaipėdos terminalo keleivių ir krovinių terminalas, naujausiomis technologijomis pagrįstas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Klaipėdos uostas yra vienas iš lyderių Baltijos jūroje diegiant pažangias technologijas naudojant laivuose mažiau taršias suskystintas dujas.

Aišku, kad uostas galėtų labiau diegti vėjo jėgaines. Jų galėtų atsirasti ir Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Bet kokią naudą iš to turės Lietuvos gyventojai? Tik tokią, kad pirks jūroje išgautą energiją iš Vakarų Europos, pirmiausia Danijos ir Vokietijos kompanijų. Ar pigiau? Dar klausimas.

Naikinama, kas jau sukurta

Šiandieninis Seimas jau sunaikino nuo 2004 metų nuolat veikusią Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją. Tai didelis smūgis jūriniam prestižui ir jo atstovavimui parlamentiniu lygiu.

Dar didesnis smūgis lauktų, jei būtų sunaikinta efektyviai veikianti, Klaipėdos uostą į rytinės Baltijos jūros šalių lyderius išvedusi uosto valdymo sistema. Ir panašu, kad link to žengiama.

Uostininkai ir progresyvi jūrinė bendruomenė labiausiai baiminasi „išsišokėliškų“, rinkiminiais lozungais dvelkiančių iniciatyvų, tokių kaip uždaryti uostą, paliekant tik trijų kilometrų krantinės dalį konteineriams krauti, nes tik tai esančios „švarios uostų technologijos“.

Tuo pat metu Klaipėdos uostas krauna maždaug tą patį ką ir kiti uostai. Ir netgi švaresnius krovinius. Jame nėra aplinką itin teršiančių anglių.

Minėtoje Lietuvos jūrų tarybos steigimo deklaracijoje yra chaosu dvelkiančių teiginių, kaip pavyzdžiui „siekiant užtikrinti Klaipėdos uostamiesčio darnų vystymąsi, aplinkos apsaugą ir gyventojų sveikatą bei gerovę, perduoti jūrų uostą Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri parengs ir įgyvendins Klaipėdos uostamiesčio darnaus vystymosi programą“. Šiandien niekas nėra girdėjęs apie kokią nors uostamiesčio darnaus vystymo programą.

Toliau konstatuojama, kad reikia „prašyti Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį parengti ir priimti reikalingus teises aktus tam, kad su jūrų ūkio sektorių valdymu susieti ministerijų asignavimai ir pareigybės būtų perduotos į Lietuvos jūrų tarybą, o uosto žemės rinka būtų išlaisvinta ir perduota Klaipėdos miestui“.

Jeigu uosto turtas būtų perduotas Klaipėdos miestui, tai iš viso nebereikalinga jokia Lietuvos jūrų taryba. Miestas ir pats sugebėtų tvarkytis su municipaliniu uostu. Konstatuojama, kad „Jūrų tarybos veiklai aprūpinti reikia sukurti Jūrų naujadaros tarnybą ir Jūrų administraciją taip, kad visus jūrų ūkio bei mėlynojo augimo klausimus naujadariai ir plėtotojai galėtų išspręsti vieno langelio principu Klaipėdoje“. Vėlgi, jei uostas būtų perduotas Klaipėdos miestui, tai kam reikalingos dar kažkokios naujadaros tarnybos.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Latviai lipa ant lietuviško uostų mokesčių grėblio
Vardas*:
Komentaras*: