Jūra

Venantas Butkus

2017-08-16, 12:16

Buriavimo įspūdžiai iš Danijos archipelago

Buriavimo įspūdžiai iš Danijos archipelago
Danijoje: mūsų įgula – danas ir 4 žemaičiai.
© Venanto Butkaus nuotr.

Danijos archipelagas – Pietų Fiuno salynas, kurį sudaro daugiau kaip 55 salos ir salelės Baltijos jūroje.

Buvo ranka pasiekiama, bet...

Daug kartų teko su jachta keliauti iki Danijos. „Audra“ pirmiausia atsiremdavo į Bornholmo ir Zelandijos salas. Jose tiek įdomybių, kad nebelikdavo laiko lysti į vadinamąją Pietų Danijos jūrą –unikalią akvatoriją, kur kaip karolių pribarstyta salų salelių.

Pirmą kartą Danijos archipelagą pamačiau pro lėktuvo, kuris skrido iš Bilundo į Vilnių, iliuminatorių. Žvelgiant į apačioje plytinčią salų virtinę, teko tik apgailestauti, kad nebuvau į jas kojos įkėlęs.

Gyvenimas yra tuo nuostabus, kad jis kartais iškrečia ir malonias staigmenas. Netikėtai senas mano pažįstamas ir bičiulis Kasperas Steffensenas, prisiekęs buriuotojas, pakvietė išbandyti jo naująją jachtą būtent Danijos archipelage. Čia ištisus metus vyrauja švelnus klimatas, leidžiantis bet kada mėgautis buriavimo malonumais.

Kelionę pradėjome Faborge, kur laikoma Kaspero jachta „Beluga“. Anglai tokį pavadinimą davė mažiesiems baltiesiems banginiams.

– Mano jachta maža, balta su smaila nosimi, bet tvirta. Kuo gi ji ne mažasis baltasis banginis?“ – juokavo bičiulis.

„Vartai į rojų“

Taip danų buriuotojas, žurnalistas ir rašytojas Bentas Lymanas (1946-2012) vienoje iš knygų pavadino Faborgą. Jis glaudžiasi pietinėje Fiuno salos pakrantėje. Ką jis turėjo galvoje tokiu epitetu apdovanodamas vikingų laikus menantį uostamiestį, paaiškino Faborgo pramoginių laivų uosto kapitonas Lasse Olsenas.

Pasak havnemesterio (taip daniškai skamba L.Olseno oficialios pareigos), per metus Faborge apsilanko daugiau kaip 13 tūkst. burlaivių iš daugelio šalių. Jiems tai vartai į rojų – nuostabaus grožio Pietų Fiuno salyną. Čia buriuotojų laukia 38 svetingi uosteliai, daugybė salų su ypatinga istorija ir aplinka. Tiesa, ieškoti prieglobsčio negyvenamose salelėse nepatartina. Jų pakrantėse pilna seklumų ir ne visos pažymėtos navigaciniais ženklais. Reikia saugotis ir keltų, kurie nuolat zuja.

Yypatingą Faborgo atmosferą sukuria buriuotojų, vietinių gyventojų ir turistų derinys. Senamiestis su varpine, siauromis gatvelėmis, senais, bet patraukliais fachverko stiliaus namais. Vasarą 21 val., kaip ir senais laikais, gatvelėmis pražygiuoja nakties sargybiniai, apsiginklavę keistomis kuokomis ir liktarnomis. Tai puiki atrakcija traukianti turistus į senamiestį.

Jaukūs restoranėliai vilioja paskanauti įvairių danų patiekalų, pakelti vieną kitą vyno taurę. Ilgai užsisėdėti nepatartina. Jūreiviams uoste suteikta pilna laisvė daryti, ką jie nori. Bet 23 val. prasidėjo „komendanto valanda“. Nei iš vienos jachtos nebesklido nei muzika, nei dainos. Dėl danų nėra ko stebėtis – jie tvarkingi ir šiek tiek nuobodoki. Bet ir vokiečiai, šiaip jau nevengiantys patriukšmauti, tą vakarą tylėjo.

Fiuno salyno puošmena

Birželis Danijoje, kaip ir Lietuvoje buvo lietingas, bet mums pasisekė. Prieš išplaukiant nusigiedrijo, sušvito saulė ir patraukė simpatiškas vėjas.

Kasperas pasiūlė plaukti į Siobiu uostelį Erės saloje. Iki jo apie 20 kilometrų. Keltas atstumą įveikia per pusantros valandos. Mes užtrukome daugiau kaip pusdienį.

Buriavime būna, kad vėjas lyg tyčia pasisuka pačia nepalankiausia kryptimi. Pūtė jis mums tiesiai į nosį – teko laviruoti, kelias pailgėjo.

Panašiai vargo ir dvistiebė medinė škuna su gafelinėmis burėmis, dar keletas senų medinių burlaivių. Danijoje yra keli šimtai medinių burlaivių. Jiems jau seniai atėjo pensijinis amžius, bet tai jūrinės kultūros paveldas. Būtų nedovanotina, jei tie reliktiniai laivai atsidurtų kapinyne ar patektų į svetimas užsienio kolekcininkų rankas.

Burlaivių atstatymu pasirūpino Faborgo medinių laivų sąjunga –Træskibsforeningen. Neblėstančia aistra seniems laivams degęs jūreivis ir verslininkas Lauge Damstrupas buvo vienas pirmųjų, kuris ėmėsi gelbėti likimo valiai paliktus burlaivius. Daugiau nei prieš 20 metų jis nusipirko 1889 m. Faborge statytą dvistiebę škuną „Haabet“ („Viltis“). Žvejams daugelį metų tarnavusi ir kapinyne atsidūrusi škuna atgavo viltį sugrįžti į jūrą. Penkiolika metų su šiuo laivu L.Damstrupas plaukiojo Baltijos jūroje, aplankė Škotiją ir Airiją, pabuvojo Kanarų salose.

Šiemet gegužę L.Damstrupas mirė pačiame jėgų žydėjime, nesulaukė šešiasdešimtmečio. Bet, kaip pasakojo mūsų jachtos kapitonas Kasperas, jo idėjos gyvos. Entuziastai subūrė senų medinių burlaivių sąjungą. Įrodė, kad verta išsaugoti medinius burlaivius. Šiemet liepą organizavo senų laivų regatą aplink Fiuno salą.

Senieji mediniai burlaiviai – dar ir geras verslas. Turistai mėgsta pasiplaukioti. Ne kartą savo kelyje sutikome tai vieną, tai kitą medinį burlaivį.

Simbolis priminė Lietuvą

Pasisukinėję tarp Bjorno, Avernakiu ir kitų salelių, į Siobiu uostą įplaukėme temstant. Tylu, ramu, bet, kai priartėjom prie krantinės, iš vienos jachtos iššokusi energinga senjorė vikriai pagavo mestą švartuočių lyną ir taikliai užmetė ant knechto.

Maloniai nustebino jachtų uostelio servisas. Mediniame namelyje radome virtuvę, kur veikė elektrinė virykla ir plovykla su šiltu vandeniu. Kampe riogsojo maišas su medžio anglimis kepsninėms, kurių bent kelios stovėjo šalia. Viskas veikė ir jokio prižiūrėtojo. Pasigaminome puikią vakarienę ir patenkinti nuėjome miegoti.

Kitą rytą iškišę galvas iš jachtos buvome maloniai nustebinti. Prie administracijos pastato, kuriame yra įsikūręs ir restoranėlis, šalia Danijos vėliavos plevėsavo ir mūsų trispalvė. Tokia staigmena mums buvo maloni. Iš kur jie sužinojo, kad atplaukė lietuviai?

– Tai viena iš Danijos regioninių vėliavų ir yra neoficialus Erės salos simbolis – paaiškino Kasperas.

Erės sala yra viena iš didesnių Fiuno salyne. Jos ilgis apie 30 kilometrų, o plotis iki 8 kilometrų. Nuo viduramžių Danijos karaliai ir jų giminaičiai saloje turėjo valdas. Spėjama, kad Erės vėliava buvo sukurta vieno iš hercogų, valdžiusių salą XVII a. viduryje. Spalvos buvo aiškinamos taip: geltona juostelė simbolizuoja kunigaikštį Kristijoną, žalia – salą, raudona – Danijos karalių. Erės vėliava panaši į Lietuvos, tačiau geriau įsižiūrėjus matyti, kad ji skiriasi kitu atspalviu.

Erė vienintelė didesnė Danijos sala, kurios su žemynu nejungia joks tiltas. Daugelis jos gyventojų turi laivus. Ve privalomos valstybinės danų vėliavos, juos puošia ir trispalvės stiebuose. Kartais mums atrodė, kad esame kokiame nors Lietuvos jachtklube.

Aplink salas...

Kol viešėjome Siobiu uostelyje, orai subjuro. Danijos sinoptikai pranašavo jūroje 5-6 balų vėją ir darganą. Supratę, kad dabar vis tiek daug salų neaplankysime, išsirinkome tokį maršrutą, kuriuo nesustodami apsukome ratą aplink visą Fiuno salyną. Kartais vėjas taip įsismarkaudavo, kad net surifavus grotą ir sumažinus stakselį, mūsų mažytė jachtą skriesdavo 7 mazgų greičiu. Seniai bebuvau turėjęs tokį malonumą.

Kelionę sėkmingai baigėme Svedborge – kituose vartuose į Danijos archipelago rojų.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Buriuotojų sąjunga nebetikrins jachtų
Klaipėdiečiai toliau buriuos Drevernoje
Į  buriavimo  mokyklą  –  per  galvas
Žurnalistas – tarp geriausių buriuotojų
Vardas*:
Komentaras*: