Jūra

Venantas Butkus

2017-06-26, 15:10

Dirbtiniai spąstai povandeniniams laivams

Dirbtiniai spąstai povandeniniams laivams
Laivynas: nacių povandeniniai laivai, vadinti laivyno vado Karlo Denico vilkų gauja.
© „Korabley.com“ nuotr.

Abiejų pasaulinių karų metais jūroje buvo naudojamas laivas-masalas, kuris turėjo įvilioti priešo povandeninį laivą į spąstus ir jį sunaikinti.

Slaptas projektas

Prasidėjus I pasauliniam karui, Didžioji Britanija greitai pajuto kokį pavojų kelia vokiečių povandeniniai laivai. Jie paralyžiavo britų jūrų transporto komunikacijas. Konvojų, prekybos laivų vilkstinių, kurias lydėtų kariniai patruliai, Admiralitetui teko atsisakyti. Trūko materialinių resursų. Nenorėjo rizikuoti privačių prekybos laivų kapitonai.

Giluminės bombos, skirtos naikinti povandeniniams laivams, tais laikais buvo primityvios, ne visada efektyviai veikė. Vienintelis patikimas būdas paskandinti priešo povandeninį laivą – sunaikinti jį artilerijos pabūklų ugnimi arba taranuoti. Bet kaip priversti jį iškilti į paviršių?

Sprendžiant šią problemą, britų Admiralitetas parengė vieną slapčiausių projektų kovai su vokiečių povandeniniais laivais. Išvilioti juos į paviršių turėjo „masalas“ – vienišas įprastas prekybinis laivas su neutralia vėliava. Žvelgiant per periskopą, toks laivas atrodė nepavojingas. Tai galėjo išprovokuoti povandeninio laivo vadą patikrinti šį laivą iškilus į paviršių.

„Masalo“ sunkioji ginkluotė buvo slepiama už melagingo antstato, aukštų falšbortų, ant denio sukrautuose konteineriuose. Paprastai tokių laivų triumai buvo pripildomi kamštinės medienos arba tuščiomis dėžėmis. Torpedai pramušus bortą, laivas išlikdavo plūdrus. Jis išprovokuodavo povandeninį laivą iškilti į paviršių ir patrankos šūviu pribaigti pasirinktą auką.

Atakuoto laivo įgula, norėdama apmulkinti submarinų asus, galėjo net imituoti jog ruošiasi jį palikti. Tačiau kai tik povandeninis laivas atsidurs paviršiuje, „masalas“ nusimeta maskuotę ir paleidžia į darbą anksčiau slėptą ginkluotę. Netikėtai užkluptas povandeninis laivas bematant turėjo gauti galą.

Pirmoji pergalė

Pirmąja „masalo“ auka 1915 m. birželio 23 d. tapo vokiečių povandeninis laivas U-40, vadovaujamas leitenanto Gerhardo Fiurbringerio. Anksti rytą Šiaurės jūroje, netoli Škotijos, išvydo žvejų tralerį „Taranaki“. Iš tiesų tai buvo ypatingas laivas-masalas. Jis po vandeniu tempė britų povandeninį laivą C-24. Su juo buvo sujungtas tempimo lynu ir telefoniniu kabeliu.

Kai tik vokiečiai jį sustabdė, „Taranaki“ laivo kapitonas, o iš tiesų jūrų karininkas, Frederikas Henris Tayloras apie tai pranešė C-24. Tas gerai nusitaikė ir torpedavo paviršiuje plūduriuojantį vokiečių povandeninį laivą. Torpeda pataikė į patį 64 m ilgio U-40 vidurį. Iš karto žuvo 32 vokiečių jūreiviai. Išsigelbėjo tik trys įgulos nariai, laivo vadas ir du jūreiviai, tuo metu buvę povandeninio laivo bokštelyje. Britai juos paėmė į nelaisvę.

Tikėdamiesi, kad U-40 bokštelis gali būti išsaugotas, Vokietijos karinio jūrų laivyno istorijos entuziastai 2009 m. atrado jo nuolaužas toje vietoje, kur įvyko lemtingas priešų susitikimas.

„Baralongo“ incidentas

1915 m. rugpjūčio 19 d. vokiečių povandeninis laivas U-27, vadovaujamas kapitono leitenanto Berndo Wegenerio, už 70 jūrmylių nuo Kvinstauno sustabdė britų garlaivį „Nicosiam“. Iš povandeninio laivo pasiųsta apžiūros grupė nustatė, kad garlaivis gabena amuniciją, skirtą britų armijai Prancūzijoje.

Vokiečiai leido „Nicosian“ įgulai ir keleiviams persėsti į gelbėjimosi valtis - ruošėsi laivą su kroviniu sunaikinti. Tuo metu, kaip vėliau rašė laikraščiai, pasirodė dar vienas prekybinis laivas. Tai buvo „Baralong“, plaukiantis su JAV vėliava. Būdamas vos už pusės mylios nuo incidento vietos, jis pakėlė signalą, kad ketina gelbėti „Nicosian“ įgulą. B.Wegeneris pripažino signalą ir įsakė nutraukti apšaudymą.

Staiga „Baralong“ nuleido JAV ir pakėlė Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno vėliavą. Pašalinus maskuotę, prabilo iki tol slėpti sunkieji ginklai. Netikėtai užkluptas vokiečių povandeninis laivas greitai pradėjo skęsti kartu su įgula. Tik 11 vokiečių jūreivių, tarp jų ir laivo vadas, atsidūrė vandenyje ir nuplaukė iki „Nicosian“. B.Wegeneris ir dar penki jo jūreiviai pasislėpė garlaivio triumuose. Kiti šeši vis dar kabojo ant virvių, nuleistų už bortų.

„Baralong“ laivo vadas leitenantas Godfrey Herbertas (1884-1961) pamanė, kad vokiečiai bando užgrobti garlaivį „Nicosian“. Jis nedelsdamas įsakė šaudyti. Pirmiausia žuvo tie šeši, kabantys už borto, vėliau buvo surasti ir sušaudyti tie, kurie slapstėsi triumuose. Jau krante duodamas parodymus G.Herbertas tvirtino, kad vokiečiai bandė atidaryti garlaivio „Nicosian“ kingstonus, todėl teko juos nukauti.

Šis incidentas Vokietijoje sukėlė pasipiktinimą. Buvo reikalaujama nubausti G.Herbertą už žudynes. Jungtinės Karalystės Admiralitetas atmetė šiuos kaltinimus. Vietoj bausmės G.Herbertas gavo įprastinę 100 svarų priemoką už nuskandintą vokiečių povandeninį laivą, tačiau sakoma, kad visą gyvenimą bijojo vokiečių keršto

Nepasiteisino

Bendras skaičius laivų-masalų, parengtų I pasaulinio karo metais britų laivyne, galėjo siekti apie 300. Po karo pradėta abejoti jų efektyvumu. Per visą karą „apsimetėliai“ nuskandino tik 14 vokiečių povandeninių laivų. Nuo minų, išmėtytų jūroje, nukentėjo žymiai daugiau povandeninių ir antvandeninių priešo laivų.

Vis dėl to II pasaulinio karo išvakarėse britų Karališkasis jūrų laivynas pertvarkė 9 laivus, kurie Šiaurės Atlante turėjo tapti spąstais vokiečių povandeniniams laivams. Deja, jie nepateisino vilčių.

„Prunella“ ir „Edgehill“ patys buvo torpeduoti net nepamatę vokiečių povandeninių laivų. Paskutinis britų laivas-masalas buvo „Fidelity“, apginkluotas keturiomis patrankomis ir keturiais torpediniais aparatais. Užsimaskavęs kaip Ispanijos ar Portugalijos krovininis laivas, jis kurį laiką veikė Pietų Prancūzijos pakrantėse išlaipindamas šnipus, priimdamas bėglius, ištrūkusius iš fašistinių kalėjimų.

1942 m. gruodį „Fidelity“ lydėjo konvojų ON-154. Šiaurės Atlante jį torpedavo vokiečių povandeninis laivas U-435.

Nesėkmingai baigėsi ir penkių panašios paskirties JAV laivų karjera. 1943 m. JAV karinis laivynas visiškai nutraukė „masalų“ patruliavimą Atlanto ir Ramiajame vandenynuose.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Britanijos laivyne - merginos povandenininkės
Vardas*:
Komentaras*: