Jūra

Venantas Butkus

2017-02-06, 16:05

Garlaivis įveikęs ledų blokadą

Garlaivis    įveikęs   ledų   blokadą
Praeitis: garlaivis „Express“ dailininko Gustafo Akselio Brolingo 1888 m. piešinyje.
© „En.wikipedia.org“ nuotr.

Prieš 140 metų Suomijoje buvo pastatytas pirmasis keleivinis-krovininis garlaivis, pritaikytas žiemos navigacijai.

Kliūtis laivybai žiemą

XIX šimtmetyje klimato atšilimo požymių dar nebuvo. Šaltos ir speiguotos žiemos ilgam ledais sukaustydavo šiaurines ir rytines Baltijos pakrantes. Labiausiai nuo ledų blokados kentėdavo Suomija. Žiemos mėnesiais krovinių ir keleivių gabenimas per jos uostus praktiškai nutrūkdavo.

Tai nedavė ramybės Suomijos verslininkui Karlui Johanui Korsmanui (1829-1907). Skirtingai nei didelės laivybos kompanijos, kurių laivai dažniausiai plaukiodavo toli nuo gimtųjų krantų, K.Korsmanas vertėsi pakrančių linijine laivyba. Po 20 metų karinės tarnybos išėjęs į atsargą, jis nusipirko keletą nedidelių laivų, kurie kursavo tarp Turku, Hanko, Stokholmo ir Sankt Peterburgo

Beveik pusmečiui sustabdyta navigacija K.Korsmanui grėsė nemažais komerciniais nuostoliais. Dabar sakytume, kad išeitis yra viena – reikia samdyti ledlaužius, bet tada jų ne tik Suomijoje, bet ir pasaulyje praktiškai dar nebuvo. Į ledų nelaisvę pakliuvę laivai dažniausiai buvo vaduojami iškertant ledo laukuose kanalą. Tai buvo sunkus darbas, kuris dažnai per šaltą naktį vėl nueidavo niekais.

Reikėjo ieškoti kitokių būdų, kaip įveikti ledų blokadą.

Atsparus ledo gniaužtams

Išspręsti K.Korsmanui kilusią problemą padėjo atsitiktinumas. Dėl nepelningai pasibaigusio vasaros sezono bankrutavo viena suomių laivininkystės bendrovė. Jos laivus valdžia konfiskavo. Tarp jų buvo ir tik prieš metus pastatytas krovininis-keleivinis garlaivis „Express“.

Jį suprojektavo ir pastatė garsus to meto suomių laivų statybos inžinierius Jakobas Robertas Runebergas (1846-1919), šiandien laikomas garo mašinomis varomų ledlaužių statybos pradininku Šiaurės Europos regione.

1877 m. vasarą Švedijos Oskarshamno laivų statykloje gimęs „Express“ buvo 42,4 metro ilgio ir beveik 7 metrų pločio garlaivis, turėjęs 400 AG variklį. Tai buvo ne tik išvaizdus, bet ir pakankami stiprus laivas. Metalinis jo korpusas buvo taip suprojektuotas, kad ne tik atlaikytų ledų spaudimą iš šonų, bet galėtų lengvai „užlipti“ ant ledo ir savo svoriu jį įlaužti. Aišku, tai nebuvo ledlaužis, galintis trupinti storiausius ledo laukus, bet Baltijos jūroje tokių dažniausiai ir nepasitaikydavo.

K.Korsmanui kaip tik reikėjo tokio laivo, kuris galėtų kursuoti tarp užšąlančių uostų ir žiemos metu. Pagal vienus duomenis, jis tą garlaivį nusipirko, pagal kitus – išsinuomojo iš valstybės.

Pateisino paskirtį

Įsigijęs naują didesnį ir galingesnį laivą, atverianti jo laivininkystės bendrovei naujas galimybes, K.Korsmanas pirmiausia nusisamdė patyrusį jūrininką Aleksandrą Granrotą. Jam vadovaujant „Express“ buvo rengiamas žiemos navigacijai. Tuo tarpu pats K.Korsmanas sudarė su vyriausybe sutartį vežioti ne tik krovinius ir keleivius, bet ir paštą tarp Suomijos, Švedijos ir Rusijos.

Be talpių triumų įvairiems kroviniams sudėti, garlaivyje buvo 14 pirmos klasės ir 10 antros klasės keleivių kajučių, pietų salonas ir kiti patogumai. Kaip ir buvo paskelbta, išblizgintas ir šviežiais dažais kvepiantis garlaivis iš Hanko uosto į Stokholmą išplaukė 1879 m. lapkričio 15 dieną. Žiemos navigacija be didesnių sutrikimų tęsėsi iki gegužės 15 dienos. Vienuolikos mazgų greičiu plaukiantis „Express“ atstumą tarp Hanko uosto ir Švedijos sostinės įveikdavo vidutiniškai per 17 valandų.

Garlaivis „Express“ daugiau kaip 10 metų sėkmingai kursavo šioje linijoje. Per tą laiką jis atliko 303 keliones, iš kurių 242, nepaisant kartais pasitaikiusių stipraus apledėjimo atvejų, baigėsi sėkmingai. K.Korsmanas planavo plėsti savo verslą ir pirkti dar vieną ledams atsparų laivą. Deja, dėl sveikatos problemų jam teko palikti ne tik Hanko mieste veikusį laivininkystės biurą, bet ir verslą.

Likimas nenuskriaudė

Garlaivio „Express“ ir jo kūrėjo J.Runebergo likimas susiklostė kiek kitaip, bet pakankami sėkmingai.

Po sėkmingo jo sukurto „Exppress“ debiuto, J.Runebergas persikėlė į Sankt Peterburgą . Čia jis įsteigė laivų inžinerijos biurą, kuris teikė technines konsultacijas laivų statytojams ir laivininkystės kompanijoms. Atrodo jam nesvetima buvo verslininko gyslelė, nes jis Rusijos rinkoje pardavinėjo Suomijos pramoninius produktus – laivybos ir žemės ūkio techniką, vidaus degimo variklius, garo mašinas. Po 1917-ųjų metų bolševikų sukeltos revoliucijos jis prarado turėtą nuosavybę ir buvo priverstas bėgti iš Rusijos.

Garlaivis „Express“ iki 1894 metų priklausė K.Korsmanui. Jam pasitraukus iš verslo, laivą nusipirko Suomijos garlaivių bendrovė. Kelis metus jis žiemomis vis dar plaukiojo senais maršrutais. 1904 metais ledams atsparų garlaivį įsigijo Archangelske veikianti Baltosios jūros locmanų ir švyturių aptarnavimo bendrovė. Toliau jo pėdsakai dingsta.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Drama   prie   trijų   karalių   salų
Vardas*:
Komentaras*: