Jūra

Venantas Butkus

2016-12-06, 11:47

Maištas pražudė šiaurės didvyrį

Maištas   pražudė   šiaurės   didvyrį
Atkurta: 1989 m. atstatytas H.Hadsono laivas „Halve Maen“.

Hadsono įlankos pakrantėse iki šiol gyvuoja padavimas apie čia klajojantį žilabarzdį vaiduoklį, kuris neramiai dairosi į šiaurę tarsi kažko ieško.

Nuo jungos iki kapitono

Padavimas susijęs su tragedija, kuri ištiko drąsų anglų jūrininką, šiaurės tyrinėtoją Henrį Hadsoną.

Daugelis mokslininkų ir jūreivystės istorikų jį vadina šiaurės didvyriu. Jis padarė daug geografinių atradimų poliariniuose kraštuose, taisė kitų klaidas. Jis keturis kartus plaukė ieškoti jūrų kelio iš Atlanto į Ramųjį vandenyną palei šiaurinius Eurazijos ir Šiaurės Amerikos krantus.

Narsaus ir atkaklaus šiaurės tyrinėtojo, naujų jūros kelių ieškotojo atminimas įamžintas ne tik padavimuose ir legendose. Jis savo vardą „padovanojo“ Hadsono upei, Hadsono sąsiauriui ir Hadsono įlankai Kanadoje. Su jo pavarde siejama jau beveik 400 metų gyvuojanti Hadsono įlankos prekybos kompanija. Ji veiklą pradėjo netrukus po H.Hadsono ekspedicijų, kurios parvežė žinią apie gausybę žuvų ir kailinių žvėrelių naujai atrastose žemėse.

Mažai kas žinoma apie H.Hadsono ankstyvąjį gyvenimą. Jis gimė Londono apylinkėse ir tikėtina jūrininko šeimoje. Jūrinę karjerą pradėjo nuo „cabin boy“, kitaip tariant, jungos. Praėjo visas jūreivio pakopas, kol tapo laivo kapitonu.

1607 metais H.Hadsoną, jau žinomą navigatorių ir patyrusį laivo kapitoną, pasamdė Maskvos prekybinė bendrovė nuo Ivano Žiauriojo laikų veikianti Londone. Jis turėjo rasti trumpiausią kelią į Ramųjį vandenyną plaukiant palei Šiaurės Amerikos krantus. Gegužės 1 dieną nedidelis burlaivis „Hopewell“, vadovaujama kapitono H.Hadsono, paliko Anglijos krantus. Menkas laivelis su dvylikos žmonių įgula, dažnai lydimas audrų, narsiai skynėsi kelią į šiaurės vakarus.

Visą vasarą H.Hadsonas tyrinėjo jūras tarp Grenlandijos ir Nevlando (Špicbergeno). Jis buvo nuplaukęs tolį į šiaurę, bandė prasiveržti į Ramųjį vandenyną šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimi. Kelią pastodavo neįveikiami ledo laukai. Pirklių užduoties neįvykdžiusi H.Hadsono ekspedicija rugsėjo 15 dieną grįžo namo, parsiveždama jūrlapius. Juose žymėti anksčiau nežinomi krantai, įlankos ir didelių upių žiotys.

Kelionė su olandų parama

Dar po vienos nesėkmingos kelionės į šiaurę, anglų pirkliai atsisakė toliau remti atkaklų šiaurės tyrinėtoją. Supykęs ir įsižeidęs H.Hadsonas, kurį buvo užvaldžiusi ambicinga idėja surasti trumpiausią kelią tarp Europos ir Ramiojo vandenyno, kreipėsi į olandus. Jų pirkliams taip pat reikėjo jūrų kelio, kurio nepastotų ispanų ar portugalų piratai.

Olandų Rytų Indijos kompanija davė H.Hadsonui 26 metrų ilgio burlaivį „Halve Maen“. Užduotis buvo paprasta: pasiekęs šiaurines platumas plauk kur nori, bet tik surask tą nelemtą praėjimą iš vieno vandenyno į kitą.

1609 metų pavasarį H.Hadsonas išplaukė iš Amsterdamo į šiaurės rytus, tikėdamasis, kad ištirpę ledynai atvers jam kelią palei Sibiro krantus.

Laimingai pasiekęs šiauriausią Europos kyšulį Nordkapą, jis pasuko link Naujosios Žemės. Kelią vėl pastojo ledai, sniego pūgos, audros.

Šalčio ir nežinios kamuojama įgula pradėjo burbėti ir vos nesukėlė maišto. Nuraminęs jūrininkus, H.Hadsonas pasiūlė plaukti į vakarus Šiaurės Amerikos link ir pabandyti pro jos sąsiaurius surasti praėjimą į Ramųjį vandenyną.

Liepos viduryje burlaivis „Halve Maen“ nuleido inkarą šalia Niufaundlando salos prie rytinių Kanados krantų. Čia gyvenę indėnai, įpratę prekiauti su prancūzų banginių medžiotojais ir žvejais, pasiūlė anglams pirkti bebrų kailius. Sandoris nepavyko, bet anglai indėnų gyvenvietėje užsibuvo. Jiems reikėjo pasikeisti per audrą sulaužytą stiebą ir papildyti maisto atsargas.

Pasiėmę muškietas ir nedidelę patrankėlę, „Halve Maen“ vyrai sugrįžo į krantą ir užpuolė indėnų gyvenvietę. Išvijo jos žmones, užgrobė jų valtis ir pasiglemžė visus kailius, kuriuos indėnai siūlė pirkti.

Apsirūpinę maistu ir vertingų kailių grobiu, anglai vėl patraukė pakrantėmis į šiaurę. Šį kartą nesustodamas nei žūklei, nei medžioklei, H.Hadsonas plaukiojo Šiaurės Amerikos pakrantėmis, tyrinėdamas sąsiaurius, įlankas ir upes. Laivo įgula, išvarginta sunkių žygių ir baimindamasi naujose žemėse sutikti karingai nusiteikusius indėnus ar eskimus, pradėjo maištauti ir pareikalavo kapitono plaukti namo.

Į kelionę be „prievaizdo“

Suvargusi ekspedicija perplaukė Atlantą ir užsuko į anglų uostą Dortmundą pailsėti. Čia H.Hadsoną sulaikė. Kaltino tėvynės išdavyste. Kaip jis, anglų jūrininkas, su svetimos valstybės laivais galėjo ieškoti naujų jūros kelių ir žemių? Laivą konfiskavo, o H.Hadsonui ir kitiems anglų jūrininkams uždraudė tarnauti svetimuose laivuose.

H.Hadsonas vėl pradėjo derybas su anglų pirkliais, įtikinėjo, kad po paskutinių jo kelionių jau aiškėja kur turėtų būti ieškomas praėjimas. Pirkliai dar kartą patikėjo atkakliu nenuorama ir davė jam mažą, nebrangų ir manevringą burlaivį „Discovery“. Paskyrė ir „prievaizdą“, kuris ekspedicijos metu turėjo žiūrėti, kad H.Hadsonas tiksliai vykdytų pirklių užduotis ir ieškotų jiems reikalingo jūrų kelio.

Tačiau kai 1610 metų pavasarį „Discovery“ pradėjo kelionę, H.Hadsonas, vos išplaukęs iš Temzės į atvirą jūrą, pasodino prižiūrėtoją į valtį ir pasiuntė atgal į krantą. H.Hadsonas kartu su prižiūrėtoju išsiuntė ir laišką, kur pranešė, kad jis pats žinąs kur reikia plaukti ir ko ieškoti. Nežinojo tik, kad jį ištiks per prievartą išlaipinto prižiūrėtojo likimas, tik daug žiauresnis.

Atsidūręs atviroje jūroje, H.Hadsonas vėl pasuko į šiaurę. Praplaukė Islandiją, Grenlandiją ir atsidūrė ties Kanados šiauriniais krantais. Čia keliautojai pamatė didelę, laisvą nuo ledų jūrą. Apsidžiaugė, manydami, kad pagaliau rastas šiaurės vakarų praėjimas ir bus galima plaukti į namus. Deja, tai buvo tik didelė įlanka, dydžiu prilygstanti Baltijos jūrai, dabar vadinama Hadsono vardu.

Visa vasara praėjo tyrinėjant ir sudarinėjant naujai atrastų krantų žemėlapius. Laiku nepabėgęs, laivas įstrigo leduose. Prasidėjo sunkus žiemojimas. Maisto atsargos baigėsi, medžioklė nesisekė, nes žvėrys ir paukščiai artėjant žiemai pasitraukė į pietus. Laivo įgula gyveno puspadžiu ir pradėjo maištauti prieš vadą.

Vargais negalais žiemotojai sulaukė 1611 metų pavasario. H.Hadsonas nusprendė tęsti sąsiaurio tarp dviejų vandenynų paieškas. Įgula laikėsi kitos nuomonės. Užteks tų vargų, reikia grįžti į Angliją. Kapitonas bandė įgulą gąsdinti, sakydamas kokios bausmės jie sulauks už parodytą nepaklusnumą. O drausmė britų laivuose tais laikais buvo geležinė. Grasinimai nepadėjo.

Kapitoną paliko jūroje

Agresyviai nusiteikusi įgula nutarė atsikratyti užsispyrusio ir valdingo vado. Vieną rytą, užlipus jam į kapitono tiltelį, maištininkai užpuolė H.Hadsoną, nuginklavo ir surišo. Kapitonas mėgino juos perkalbėti, prašė ir maldavo patikėti, kad kelionės tikslas jau čia pat. Įvykdę užduotį iki galo visi ekspedicijos dalyviai būsią gausiai apdovanoti.

Jokie įkalbinėjimai nepadėjo. Maištininkai nuleido ant vandens nedidelę valtį ir pasodino į ją surištą H.Hadsoną. Ten pat atsidūrė ir kapitono paauglys sūnus Džonas bei septyni sunkiai sergantys ir kapitonui ištikimi jūrininkai. Maištininkai leido jiems pasiimti šiltus rūbus, irklus, įdavė geležinį virimo puodą, maišą miltų, kitų maisto produktų, kai kuriuos įrankius.

– Plaukite kur tik norite, o mes grįžtame namo, – atsisveikino maištininkai su savo buvusiais bendražygiais. Iš pradžių H.Hadsonas bei su juo likę jūrininkai ėmėsi irklų ir bandė plaukti paskui „Discovery“. Irkluotojai greitai pavargo, o maištininkų rankose atsidūręs laivas pakėlė papildomas bures ir pradėjo plaukti greičiau.

Koks likimas ištiko ledinėje jūroje paliktus žmones, nepaaiškėjo iki šiol. Ne visi ir maištininkai laimingai grįžo namo. Buvęs „Discovery“ šturmanas Abacuk Pricket, parplukdęs laivą namo, visą kaltę už maištą suvertė jo vadovams, kurie pakeliui žuvo susirėmimuose su eskimais.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Laivą   pražudė   kapitonų    derybos
„DFDS   Seaways“   nusipirko    laivą
Pirmasis pasaulyje dujinis krovininis laivas
Neatskleista laivo tragedijos paslaptis
Vardas*:
Komentaras*: