Jūra

Venantas Butkus

2017-07-07, 10:44

Moterys karinių burlaivių pasaulyje

Moterys karinių  burlaivių  pasaulyje
Tarnyba: žemaūgės moterys dažnai padavinėdavo paraką laivo artileristams.
© „Wikipedia.org“ nuotr.

Jūreivystės istorijoje žymius pėdsakus paliko bent kelios moterys apsimetinėjusios vyrais.

Pabėgus vyrui...

Viena iš tokių buvo anglė Hanna Snell (1723-1792), gimusi Vusteryje. Ji vaikystėje žaisdavo su berniukais karą. Septyniolikos išvyko į Londoną. Po keturių metų ištekėjo už Džeimso Samso.

Vyras ją metė, o pirmagimė duktė Siuzana mirė. Gyvanašlė apsivilko brolio rūbais ir išvyko ieškoti vyro. Paaiškėjo, kad jis įvykdė žmogžudystę ir buvo pakartas.

Hanna, apsimetusi vyru, įstojo į hercogo Kumberlendo armiją.

Įdomiausias tarpsnis prasidėjo atvykus į Portsmutą. Pasivadinusi Džeimsu Grėjumi, ji prisijungė prie jūros pėstininkų. Užfiksuota, kad 1747 m. spalio 23 d. jūreivis D.Grėjus pakilo į karinio laivo „Swallow“ denį. Britų karinių laivų eskadra, kurios sudėtyje buvo ir „Swallow“, atakavo Mauricijaus saloje įsitvirtinusius prancūzus. H.Snell vėliau gyrėsi, kad šiose kautynėse nušovė keletą prancūzų.

Vėliau aršiame mūšyje su prancūzų kolonistais Indijoje jūrų pėstininką D.Grėjų sužeidė į kirkšnį. Žaizdos galėjo atskleisti tikrąją lytį. H.Snell pasisekė - jos slaugytoja buvo vietinė indė, pažadėjusi neišduoti paslapties.

1750 m. jos dalinys grįžo į Angliją. Hanna apsigyveno Londone. Ji bendražygiams prisipažino, kad apsimetinėjo vyru. Prašė jų paliudyti, kad tikrai tarnavo jūrų pėstininkų dalinyje ir dalyvavo mūšiuose. Ji kreipėsi į armijos vadovybę ir prašė paskirti kario pensiją. Valdžia, kaip jai ir įprasta, neskubėjo tenkinti keisto kareivio prašymo.

H.Snell pabandė užsidirbti pinigų pardavinėdama gyvenimo istoriją Londono leidėjams. Robertas Walkeris surizikavo ir, nusipirkęs jos memuarus, išleido knygą „The Female Soldier“ („Moteris kareivis“). Knyga turėjo pasisekimą. H.Snell nuotykius aprašė ir populiarus to meto Londono žurnalas „The Gentleman\'s Magazine“. Straipsnis buvo iliustruotas jos portretais, kuriuos nupiešė leidinio dailininkai. Karo veteranė uždarbiavo ir pasirodymais kabaretų scenoje. Vilkėdama karinę uniformą ji demonstravo kovinius veiksmus, dainavo kariškas dainas.

Netikėtai išpopuliarėjusi H.Snell sulaukė ir valdžios dėmesio. Ji oficialiai pripažino Hannos karinę tarnybą britų armijoje ir paskyrė pensiją. Tai leido jai viename iš Londono priemiesčių atidaryti užeigą „The Widow in Masquerade“ („Apsimetusi našlė“). Verslas sekėsi, Hanna vėl ištekėjo, susilaukė dviejų vaikų. Mirė garbingo amžiaus, palaidota Čelsio ligoninės karo veteranų kapinėse.

Legendinė H.Snell gyvenimo istorija nepamiršta iki šiol. Britų dramaturgas Shirley Gee sukūrė dvi radijo pjeses apie ją, o Australijos mokslininkas Matthew Stephens 1997 ir pakartotinai 2014 metais išleido knygą „Paslaptingas jūrų pėstininkės H.Snell gyvenimas“.

„Miltelių beždžionės“

1996 m. išleista knyga „Iron Men, Wooden Woman. Gender and Seafaring in the Atlantic World, 1700-1920“ („Geležiniai vyrai, medinės moterys. Lytis ir jūrų transportas Atlanto vandenyne, 1700-1920“). Joje anglė Mary Lacy pristatyta kaip jūrininkė ir laivų statytoja. Ji esą buvo pirmoji moteris, kuriai anglų Admiralitetas, garsėjantis antifeminizmu, suteikė laivų statytojo sertifikatą ir paskyrė metinę 20 svarų pensiją.

M.Lacy (1740-1801), persirengusi berniuko rūbais, iš namų pabėgo paauglystėje. Istorija nutyli, kas privertė ją taip pasielgti.

Smulki mergina berniuko rūbeliais niekam nekėlė įtarimų. Ji įsitaisė kariniame burlaivyje žemiausio rango įgulos nariu –.„powder monkey“ (miltelių beždžionė). „Beždžionių“ uždavinys buvo per mūšį padavinėti paraką. Žemaūgiai lengvai ir greitai nardė laivo patalpomis. Tokių berniukų poreikis laivyne buvo didelis. Pavyzdžiui, Trafalgaro mūšyje H.Nelsono laive „Victoria“ darbavosi 31 „miltelių beždžionė“.

Nuo 1759 m., pasivadinusi Viljamu Čandleriu, ji jau tarnavo burlaivio „Sandwich“ staliaus pagalbininku. Iš viso britų laivyne Mary praleido penkerius metus. Patyrė visko. Kartą „Sandwich“ audros metu prarado pagrindinį ir priekinį stiebus, bangos nuplovė 7 įgulos narius. Vėliau, plaukiodama su linijiniu karo laivu „Royal Sovereign“, ji dalyvavo ne viename anglų ir prancūzų laivų mūšyje.

Šiandien atrodo neįtikėtina, kad moteris galėjo ilgai neatpažinta išgyventi tarp vyrų. Tačiau Karališkajame laivyne vyravo griežta tvarka - laivo jūreiviai neturėjo nei laiko, nei jėgų asmeniniam bendravimui.

Kariniuose laivuose nebuvo lengvas. Patalpos nuo triumų iki spardeko buvo drėgnos ir šaltos. Jos neretai išprovokuodavo jūreivių ligą – reumatą. Gal todėl ji paliko jūrą ir įsitaisė Portsmuto laivų statykloje mokine? Išmoko skaityti brėžinius, įgijo laivų statybos praktikos. Statykloje ji ir toliau vilkėjo vyriškais rūbais, nes taip buvo patogiau, nebeslėpė, kad yra moteris.

Darbas doke jai patiko, gerai sekėsi, kol nepajuto laivuose įgyto reumatizmo. Ji kreipėsi į Admiralitetą prašydama paskirti pensiją jau pagal tikrąją savo pavardę – M.Lacy. Prašymas buvo patenkintas.

Įdomi ir išskirtinė jos gyvenimo istorija tikriausiai būtų jau seniai pamiršta, jei ne viena aplinkybė. Norėdama įtikinti Admiralitetą, kad ji nusipelnė pensijos, M.Lacy parašė plačią savo autobiografiją, kuri vėliau tapo knyga „The Female Shipwright“ („Moteris laivų statytoja“). Po jos išleidimo M.Lacy dingo iš visuomenės akių. Tik maždaug po 200 metų ją vėl „atrado“ jūreivystės istorikai.

„Britanijos amazonė“

Taip Anglijoje vadino Mary Anne Talbot (1778-1808), kai buvo paviešinta jos gyvenimo istorija.

Ji buvo viena iš šešiolikos lordo Viljamo Talboto nesantuokinių dukterų. Motina mirė gimdydama, o spėjamas tėvas iškeliavo Anapilin, kai Mary buvo keturi metai. Vaikystę ir paauglystę našlaitė praleido globojama įvairių giminaičių ir internetinėse mokyklose.

Prieš mirdamas lordas paliko nesantuokinei dukrai turtą, kuris duodavo 1500 svarų metinių pajamų. Kol Mary sulauks pilnametystės, šį turtą valdė jos globėjas. Šis džentelmenas pasirodė esąs geras niekšelis. Jis pardavė ją kitam niekšeliui – armijos kapitonui Eseksui Bovenui. Šis Mary pavertė meiluže.

1792 m. išplaukdamas į Santo Domingą, E.Bovenas pasiėmė ir Mary. Aprengęs vyriškais rūbais, laivo „Crown“ kapitonui ją pristatė kaip savo tarną Džoną Taylorą. Kelionė buvo ilga ir sunki. Jos metu „Džonas“ ne kartą buvo siunčiamas pumpuoti vandenį iš triumu ir atlikti kitų kasdieninių laivo darbų. Čia įgyta jūreiviška patirtis vėliau Mary labai pravertė.

Laivui susiruošus grįžti į Angliją, E.Bovenas prigrasino Mary parduoti į vergiją, jei ji neplauks kartu. Sugrįžus namo, laivui „Crown“ buvo pavesta nugabenti britų karius į Flandriją, kur vyko kovos su prancūzais. Mary, vis dar vilkinti berniuko rūbais, buvo paskirta pulko būgnininku. Viename iš mūšių žuvo jos šeimininkas ir meilužis kapitonas E.Bovenas.

Atgavusi laisvę ji dezertyravo. Dėvėdama jūreiviškus rūbus, pateko į prancūzų laivą ir ėjo jame jungos pareigas. Jos nelaimei, tai buvo korsarų laivas. Britams užgrobus jį, Mary buvo paimta į nelaisvę ir perkelta į linijinį karo laivą „Brunswick“. Ten jai buvo paskirtas „miltelių beždžionės“ darbas. Mūšiuose su prancūzų laivais ji buvo du kartus sužeista.

Po daugybės nuotykių ji sugebėjo grįžti į Londoną ir nenorėdama vėl patekti į Karališkąjį karo laivyną buvo priversta prisipažinti, jog yra moteris. Tuo pačiu ji kreipėsi į Admiralitetą, kad jai būtų atlyginta už karinę tarnybą ir patirtus sužeidimus. Dėl atsivėrusių senų žaizdų kojoje ji ir toliau vilkėjo vyriškus rūbus.

Paskesniais metais ji išbandė visokius darbus, tačiau niekaip negalėjo išbristi iš skurdo. Buvo patekusi net į skolininkų kalėjimą. Iš ten išėjusi dirbo tarnaite pas knygų leidėją Robertą Kirby. Šis susidomėjo tarnaitės pasakojimais ir pagal juos parašė knygą „The Life and Surprising Adventures of Mary Anne Talbot“ („Mary Anne Talbot gyvenimas ir stebinantys nuotykiai“). 1804 m. išleista knyga suteikė M.Talbot trumpalaikę šlovę, bet netrukus ji mirė sulaukusi vos 30 metų.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Vardas*:
Komentaras*: