Jūra

Venantas Butkus

2017-07-24, 12:12

Olandų „Paauksuoto drakono“ istorija

Olandų „Paauksuoto drakono“  istorija
Įamžinta: 1671 m. dailininko Ludolf Baknuizen paveiksle olandų laivai Tekselio salos reide, iš kur į Bataviją išplaukė „Vergulde Draeck“.
© „Wikipedia.org“ nuotr.

Prireikė 307 metų, kol buvo surastas prie Australijos nuskendęs olandų laivas „Vergulde Draeck“, kuris gabeno į Rytų Indiją (dabar Indonezija) 8 skrynias sidabrinių monetų ir įvairių prekių.

Valstybė valstybėje

Olandų Rytų Indijos kompanija XVII a. buvo didžiausia Nyderlandų prekybos bendrovė. Ji turėjo kelis šimtus laivų, privačią kariuomenę, prekybos kontorų tinklą nuo Gerosios Vilties kyšulio iki Magelano sąsiaurio. Ji buvo tarsi valstybe valstybėje - savarankiškai sudarinėjo tarptautines sutartis prekybos, jūreivystės, laivų statybos ir kitose srityse. 1641 m. kompanija be Nyderlandų vyriausybės pagalbos išgujo portugalus. Užėmė jų įkurtą miestą ir pervadino jį į Bataviją, lotynišką Nyderlandų vardą. Batavija (dabar Džakarta) tapo Olandų Rytų Indijos kolonijų sostine.

Per ją buvo siunčiamos ir apmokamos prekės iš viso pietryčių Azijos regiono. Kelionėje iki Batavijos žūdavo kas trečias kompanijos laivas. Laimingai pasibaigę reisai dėl gabenamų brangių prekių (varis, sidabras, šilkas, prieskoniai, opiumas) su kaupu padengdavo nuostolius.

Amsterdame 1653 m. pastatytas trijų stiebų 42 m ilgio „Vergulde Draeck“ („Paauksuotas drakonas“) buvo vienas iš komercinių kompanijos prekybos laivų.

1655 m. spalio 4 d. „Vergulde Draeck“ išplaukė iš Tekselio salos reido Nyderlanduose į Bataviją. Tai buvo antrasis jo reisas į Rytų Indiją. Juo plaukė 193 žmonės. Jis turėjo į Bataviją nugabenti 78600 sidabrinių monetų ir įvairių prekių, kurių bendra vertė sudarė beveik 200 tūkst. guldenų.

Gerosios Vilties kyšulį laivas pasiekė be didesnių nuotykių. Toliau laivo kapitonas Piteris Albertszoonas pasirinko vadinamąjį Brauwerio maršrutą. Olandų admirolas Hendrikas Brauweris dar 1610 m. nustatė tiesioginį jūrų kelią nuo Pietų Afrikos iki Indonezijos salų, kuris sumažino reiso trukmę nuo metų iki maždaug 6 mėnesių. Plaukiant piečiau „riaumojančių keturiasdešimtųjų“ platumų buvo naudojamasi stipriais ir pastoviai vakarų vėjais.

Pagrindinis šio maršruto trūkumas tas, kad XVII a. dar nežinota kaip nustatyti geografinę ilgumą. Kildavo problemų pasirenkant posūkio tašką į šiaurę, kad pataikytų į Indonezijos salas. Pražiopsojus posūkio tašką, grėsė pavojus įsirėžti į koralinius rifus Australijos pakrantėje.

Lemtingas reisas ir paieškos

P.Albertszoonas pasuko laivą į šiaurę per vėlai. 1656 m. balandžio 28-osios rytą „Vergulde Draeck“ rėžėsi į rifus prie Australijos krantų.

Po smūgio burlaivis pradėjo iš karto lūžinėti, žuvo 118 žmonių. Per stebuklą išlikusios dvi valtys. 75 keliautojai, tarp jų ir kapitonas pasiekė negyvenamą krantą su maisto atsargomis. Bangos išmetė į krantą laivo nuolaužas, kuriose išsigelbėjusieji rado įvairių daiktų.

Kapitonas nusprendė pasiųsti į Bataviją šešis jūreivius, vadovaujamus jo padėjėjo Abrachamo Leemano, kad praneštų apie tragediją ir paprašytų pagalbos. Laukti liko 68 žmonės su kapitonu P.Albertszoonu. Išvykstantiems įdavė laiškus, kuriuose aprašė laivo žūties aplinkybes.

Septyni jūrininkai Bataviją pasiekė po 40 dienų, praplaukęs apie 1400 jūrmylių.

Birželis ir liepa Pietų pusrutulyje ne patys geriausi gelbėjimo misijai, tačiau Batavijos generalgubernatorius pasiuntė laivus „Goode Hope“ ir „Witte Valck“.

Tuo metų laiku Vakarų Australijos pakrantėse siautėjo stiprios audros. „Witte Valck“ negalėjo išlaipinti paieškos komandos į krantą. Iš „Goode Hope“ pasiųsta komanda neatrado katastrofą išgyvenusių žmonių pėdsakų. Prapuolė jos pačios 11 žmonių, pasiųstų apieškoti toliau nuo kranto esančius Australijai būdingus tankius krūmynus.

1658 m. sausio 1 dieną, kai Pietų pusrutulyje, prasidėjo vasara, prie Australijos krantų iš Batavijos buvo pasiųsti dar du laivai – „Waeckende Boey“ ir „Emeloordt“. Jų kapitonams buvo pavesta ne tik išgelbėti katastrofą išgyvenusius žmones, bet ir atrasti „Vergulde Draeck“ sidabrinių monetų. Paieškos buvo bevaisės.

Prisimena šturmaną Leeman

Bendražygių paieškoje dalyvavo ir A.Leemanas. Jis jau ėjo šturmano pareigas laive „Waeckende Boey“. Atplaukus prie Australijos, kur, kaip tikėtasi, liko 68 nuskendusio laivo žmonės, paieškos grupė, vadovaujama A.Leemano, valtimi nuplaukė į krantą. Čia ji atrado keistą ratą iš lentų, sukastų vertikaliai į žemę. Žmonių nebuvo.

A.Leemanas su trylika vyrų dar ne kartą kėlėsi į krantą. Vienos išvykos metu kilo audra. Desantinė valtis prarado vairą. Naudojantis vien irklais, pavyko nuplaukti į įlankėlę tarp dviejų uolų. „Waeckende Boey“ dėl audros išplaukė į atvirą jūrą. Po 4 dienų laivas grįžo į tą vietą, iš kurios paskutinį kartą buvo matyta A.Leemano valtis. Niekas neatsiliepė ir į patrankos šūvį. Pamanius, kad paieškos grupė žuvo per audrą, laivas paliko Australijos krantus.

Paieškos grupė sugaišo laiko kol suremontavo valtį. Neradus laivo, A.Leemanas įtikino kitus, kad vienintelis išsigelbėjimo kelias – plaukti į Bataviją. Rinko lietaus vandenį, gaudė gyvūnus. Kelionė per Javą į Bataviją užtruko beveik pusmetį. Išklausius pranešimo Batavijos valdžia nusprendė daugiau nebesiųsti ekspedicijų ieškoti išgyvenusių „Vergulde Draeck“ įgulos narių ir keleivių. Kas atsitiko su 68 žmonėmis atsidūrusiais nesvetingame krašte, liko mįsle iki šių dienų.

Pagerbiant drąsų šturmaną, kuris du kartus įveikė tūkstančius jūrmylių, nedidelis miestelis, įsikūręs vakarinėje Australijos pakrantėje netoli tos vietos, kur nuskendo „Vergulde Draeck“, 1961 m. buvo pavadintas jo vardu – Leeman.

Seniai ieškotas radinys

Daugelį metų niekas neieškojo „Vergulde Draeck“ nuolaužų ir jose galbūt gulinčių sidabrinių monetų. Ažiotažas kilo, kai 1931 m. berniukas, žaisdamas pakrantes smėlyje aptiko 40 olandiškų monetų. Jų visų data buvo tarp 1619 ir 1655 metų. Istorikų nuomone, monetos galėjo priklausyti „Vergulde Draeck“.

Radinys sudomino jūrų archeologu ir istorikus. Iš naujo prasidėjo mitais ir legendomis apipinto olandų laivo paieškos. 1963 m. balandžio 14 d., praėjus 307 metams po katastrofos, ties Ladge Point gyvenviete pagaliau buvo rastos vieno seniausio Europos laivo nuolaužos Australijos pakrantėje. Per kelius mėnesius buvo iškelta daugybė artefaktų, kurie dabar eksponuojami Džeraldtono ir Fremantlo muziejuose.

Minint 350-ąsias „Vergulde Draeck“ žūties metines balandžio 14 d. Australijos vakarų pakrantėje buvo surengta ceremonija, kurios metu atidengtas memorialinis paminklas.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Vardas*:
Komentaras*: