Jūra

Venantas Butkus

2017-01-23, 15:48

Paslaptinga „Berge Istra“ katastrofa

Paslaptinga „Berge Istra“  katastrofa
Rūdovežis: supertanklaivis „Berge istra“.
© „Aukevisser.nl“ nuotr.

Per metus pasaulyje nuskęsta dešimtys laivų, bet nedažno laivo likimas sujaudina dideles minias žmonių.

Nelaimingi jūrų gigantai

1976 m. pirmosiomis sausio dienomis visą pasaulį apskriejo žinia, kad dingo stambus norvegų rūdovežis „Berge Istra“.

Kiekvienais metais jūrose ir vandenynuose nuskęsta arba dingsta be žinios dešimtys laivų, kurių dydis viršija 100 bruto registro tonų. Daugelis jų nesulaukia didesnio žiniasklaidos dėmesio. Tik išskirtinių laivų katastrofa gali sukelti sensaciją. „Berge Istra“ būtent ir priklausė tokiai laivų kategorijai.

Vienai stambiausiai Norvegijoje laivininkystės kompanijai „Sig.Bergesen Dy“ priklausanti „Berge Istra“ išties buvo įspūdingas laivas. Jo ilgis siekė 314 metrų, plotis 51 metrą, bortų aukštis 26 metrai. Tai buvo kombinuotos paskirties krovininis laivas, galintis gabenti naftą ir birius krovinius.

„Berge Istra“ buvo dar naujas laivas, pastatytas 1972 m. Jugoslavijos (dabar Kroatijos) Pulos miesto laivų statykloje. Po dviejų metų S.Bergeseno kompanija ten pat pastatė dar vieną panašaus tipo laivą – „Berge Vanga“. Buvo planuojama, kad šie jūrų gigantai transportuos geležies rūdą iš Brazilijos į Japoniją, o grįždami atgal gabens naftą iš Persų įlankos į Europą ar Ameriką.

Abiejų išskirtinių laivų likimai susiklostė tragiškai. Skirtingais metais jie dingo panašiomis aplinkybėmis, kurios ir šiandien kelia nemažai klausimų.

Dingo be žinios

„Berge Istra“, pasikrovusi Brazilijoje 188 tūkst. tonų geležies rūdos, išplaukė į Japoniją. 1975 m. gruodžio 30 d. laivo kapitonas Kristoferis Hemnesas laivininkystės vadovams pranešė tuometinę laivo poziciją – Ramusis vandenynas, 174 mylios į pietvakarius nuo Filipinų salos Mindanao. Oras puikus, viskas tvarkoje. Tai buvo paskutinė žinia, atėjusi iš laivo.

Sausio 5-ąją „Berge Istra“ turėjo atplaukti į paskirties vietą, bet ten nepasirodė. Laivininkystės vadovams tai blogų minčių nesukėlė. Jie buvo įsitikinę, kad negali be žinios prapulti šiuolaikinis laivas, turintis geras ryšio priemones.

Ieškoti norvegų supertanklaivio, plaukiojusio su Liberijos vėliava, buvo išsiųsti Filipinų, Indonezijos, Japonijos ir JAV lėktuvai. Gigantiško laivo paslaptingas dingimas tapo viena populiariausių temų žiniasklaidoje. Visas pasaulis sekė pranešimus apie tai, kaip vyksta, anot žurnalistų, „Titaniko-75“ paieška.

Po savaitės norvegų laivininkystės kompanija, praradusi bet kokią viltį sulaukti naujų žinių, paskelbė, kad „Berge Istra“ laikoma dingusia be žinios.

Išsigelbėjo tik du jūreiviai

Sausio 18 d. iš Japonijos atskriejo pranešimas, kad žvejybos laivas „Hačihou maru“ netoli Naujosios Gvinėjos salos Ramiojo vandenyno vakaruose aptiko dreifuojantį plaustą, kuriame visiškai išsekę gulėjo du vyrai. Tai buvo norvegų pasamdyti ispanai, „Berge Istra“ jūreiviai – 41 metų Imeldas Baretas Leonas ir 39 metų Epifanijas Lopesas.

Jie papasakojo, kad Naujų metų išvakarėse, oras buvo nuostabus, jūroje nė bangelės. Abu denio jūreiviai tą rytą darbavosi laivo priekyje. Iš pradžių jie išgirdo stiprų šnypštimą, tarsi kažkur būtų prasiveržęs suspaustas oras. Po to – sprogimas pačiame laivo gale. Netrukus pasigirdo dar vienas sprogimas, vėliau trečias.

Pasak išsigelbėjusių jūreivių, laivas tiesiog subyrėjo ir per keletą minučių dingo po vandeniu. Jiems pasisekė, kad sprogimo metu buvo laivo priekyje, kur jie spėjo įsitverti į gelbėjimosi plaustą. Skęstančio laivo sukeltas sūkurys bandė pasiglemžti ir plaustą, bet jūreivių laimei nespėjo jo panardinti.

Aplinkui plaukiojo nuolaužos, kažkokios medinės dėžės. Vandens paviršiuje plėtėsi riebi naftos dėmė ir daugiau nieko. Iš 32 laivo įgulos narių ant vandens paviršiaus liko tik du jūreiviai.

Atviroje jūroje vieniši jūreiviai praleido 19 dienų. Per tą laiką plaustą nunešė beveik 800 mylių į Ramiojo vandenyno platybes. Dreifuodami su plaustu jūreiviai rinko į brezentą lietaus vandenį ir maitinosi žalia žuvimi, kurią sumeškeriodavo.

Po slaptumo skraiste

Išsigelbėjusiems „Berge Istra“ jūreiviams žiniasklaida siūlė didžiulius pinigus už tai, kad jie papasakotų laivo žūties ir savo išsigelbėjimo istoriją. Tačiau norvegų laivininkystės, kuriai priklausė nuskendęs laivas, atstovas Tokijuje pasirūpino, kad niekas su jais negalėtų susitikti.

Kai Niujorke prasidėjo oficialus katastrofos priežasčių tyrimas, visi jo dalyviai buvo prisaikdinti neviešinti jokios informacijos, susijusios su „Berge Istra“ žūtimi. Tuo piktinosi žurnalistai ir Norvegijos jūrininkų sąjunga, bet veltui. Kadangi tanklaivis plaukiojo su Liberijos vėliava, buvo ten registruotas, jam neveikė liberalesni Norvegijos įstatymai.

Skandinavijoje kai kas ėmė spėlioti, jog „Berge Istra“ torpedavo sovietinis povandeninis laivas. Kiti manė, jog Brazilijoje į laivą buvo pakrauta ne tik geležies rūdos, bet ir ginklai bei šaudmenys musulmonų sukilėliams Filipinuose. Pats laivo savininkas Sigvalas Bergesenas atkakliai tylėjo ir atsisakinėjo komentuoti laivo dingimo priežastis.

Atrodo, kad slaptumo skraistė buvo užmesta dėl vienos, bet reikšmingos priežasties – draudimo išmokų. Juk laivui buvo suteiktas aukščiausias patikimumo laipsnis. Kodėl įvyko sprogimai? Kapitonas K.Hemnesas visuomet kruopščiai nustatytomis valandomis palaikydavo radijo ryšį. Paskutinio reiso metu jis kažkodėl pažeidė taisyklę. Kaip atsitiko, kad tik savaitei praėjus po to, kai laivas neatvyko į Japonijos uostą Simicu, buvo pastebėtas jo dingimas? Šiaip ar taip, paieškos prasidėjo pernelyg vėlai. Kuo daugiau būtų kilę panašių neatsakytų klausimų, tuo mažesnės draudimo išmokos buvo galima tikėtis.

Remdamasi dviejų pagrindinių katastrofos liudininkų parodymais, Loido draudimo kompanija „Berge Istra“ savininkams išmokėjo 12 milijonų dolerių draudimo mokestį.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Katastrofa jūroje, sunaikinusi miestą
Nelaimėlio lemtis Klaipėdos uosto vartuose
Katastrofa    prie     Silio     salų
Pastatytas didžiausias pasaulyje laivas
Vardas*:
Komentaras*: