Jūra

Vidmantas Matutis

2017-02-15, 10:02

Baltijos uostų dalys bendroje rinkoje

Baltijos uostų dalys bendroje rinkoje
© „Suggestions.com“ nuotr.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai pernai krovė 138,94 mln. tonų krovinių arba 4,5 proc. mažiau nei 2015-aisiais.

Klaipėdos uostas krovė 40,14 mln. tonų. Jo dalis siekė 28,9 proc. Klaipėdos uostas pernai pirmą kartą istorijoje perkopė 40 mln. tonų krovą. Jo augimas palyginti su 2015 metais buvo 4,2 proc.

Rygos uosto krova buvo 37,07 mln. tonų. Jo dalis bendroje rinkoje siekė 26,7 proc. palyginti su 2015 metais Rygos uostas patyrė 7,5 proc. kritimą. Šis skaičius uostui buvo palankesnis nei planuota. Dėl Rusijos krovinių perorientavimo į savus uostus, Rygos uosto administracija 2016 metams buvo planavusi 10 proc. kritimą.

Talino uostas pernai krovė 20,12 mln. tonų. Jo dalis bendroje Baltijos šalių uostų rinkoje siekė 14,5 proc. Krovos kritimas palyginti su 2015 metais sudarė 10,3 proc.

Ventspilio uosto krova 2016 metais siekė 18,81 mln. tonų. Jo dalis bendroje rinkoje siekė 13,5 proc. Šio uosto kritimas 16,6 proc. Jis didžiausias tarp visų rytinės Baltijos šalių uostų.

Penktas likęs Būtingės terminalas krovė 9,32 mln. tonų naftos. Tai - 6,7 proc. visos Baltijos uostų krovos. Jis 2016 metais pasiekė didžiausią – net 7,3 proc. krovos augimą

Šeštas liko Estijos Silamejos uostas. Jo krova pernai siekė 7,81 mln. tonų. Tai sudarė 5,6 proc. nuo bendros Baltijos šalių uostų krovos. Silamejos uosto krova pernai, palyginti su 2015 metais, augo 2 proc.

Paskutinis jūrinis uostas – Liepoja. Jo krova 2016 metais buvo 5,68 mln. tonų. Tai sudarė 4,1 proc. visos rytinės Baltijos jūros šalių krovos. Šio uosto krovos augimas siekė 1,2 proc.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Rusija „išdžiovins“ baltijiečių uostus
Baltijos    uostai     smunka    žemyn
Baltijos   uostuose –  grūdų    bumas
Klaipėda – tarp  geriausių  Baltijoje
Vardas*:
Komentaras*: