Jūra

Vidmantas Matutis

2013-12-24, 23:28

Jūrinės valstybės požymių paieškos [2]

Jūrinės          valstybės požymių paieškos
© DMN archyvo nuotr.

 

Tebevyksta Lietuvos kaip jūrų valstybės paieškos, nors, atrodytų, viskas seniai sudėliota į lentynėles.

Ar Lietuva jūrų valstybė? Tokį klausimą tebekelia 1998 metais išleistos knygos „Ar Lietuva jūrų valstybė?“ vienas iš bendraautorių Romas Tijūnėlis. Toks knygos pavadinimas buvo su gilia potekste, nes joje aprašyta Lietuvos okeaninio žvejybos laivyno žūtis.

Praėjus 15–ai metų klausimas – ar Lietuva jūrų valstybė – atrodytų, nebėra aktualus. Galime didžiuotis sukurtu moderniu Klaipėdos uostu, kurio krova nuo 14 mln. tonų 1998 metais išaugo iki 35 mln. šiais metais. Sukurta Lietuvos laivybos saugumo sistema. Tačiau yra ir nemažų kartėlio šešėlių. Po nepriklausomybės atkūrimo buvęs didžiulis Lietuvos laivynas toliau nyksta. Tai iliustruoja faktai. 2010 metais su Lietuvos vėliava plaukiojo 141 laivas, o šiemet jų liko 108. Kasmet laivų su Lietuvos vėliava vis mažėja. Pagrindinė priežastis tai, kad registruoti laivus su Lietuvos vėliava nėra patrauklu.

Prieš 15 metų aktuali buvo lietuvių kalbos laivuose problema, nes laivyne nuo seno dirbo daug rusakalbių žmonių, kurie nemokėjo lietuvių kalbos.

R.Tijūnėlio nuomone, ta problema tebėra aktuali ir šiandien. Jis netgi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą siūlydamas keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Jis siūlė, kad su Lietuvos vėliava plaukiojančių užsienio šalių laivų vadovaujantis personalas privalo išklausyti lietuvių kalbos kursą ir išlaikyti egzaminus.

Prieš pusmetį Seime įregistruotas siūlymas jokio dėmesio nesulaukė. Laivuose dirbantys rusakalbiai jau ne tokie aktualūs. Lietuvos laivuose įsigali kitokios kalbos. Bet argi galima „papūsti“ prieš anglų kalbą, kuri yra pasaulinė jūrininkų kalba?

Kitas R.Tijūnėlio siūlymas įstatymiškai įteisinti Lietuvos kaip jūrų valstybės statusą jūrinėje bendruomenėje ovacijų taip pat nesulaukė. Šiandien visiems, kas susijęs su jūrine veikla, tarsi ir aišku, kad Lietuva yra jūrų valstybė. Iš esmės ji turi visas „regalijas“, kurios būdingos jūrų valstybėms. Pats R.Tijūnėlis jūrų valstybę įsivaizduoja su tokiais požymiais – ji privalo turėti priėjimą prie jūros; valdyti giluminį uostą, į kurį įplauktų dideli laivai; turėti valstybei priklausantį transporto ar žvejybos laivyną; Uosto kapitono tarnybą; navigacinę uosto kanalo įrangą; jūrininkų diplomavimo sistemą; laivyno istorijos muziejų; rengti jūros šventes; organizuoti konferencijas jūrininkystės tema; leisti laikraščių priedus jūreivystės tematika.

Visa tai yra, bet ar šiandieninis tų R.Tijūnėlio jūros valstybės požymių lygmuo tenkina kokybe? Išlieka ir pagrindinis neatsakytas klausimas – o ar yra Lietuvoje jūrinis mentalitetas? Ar supratimas apie jūrą Lietuvoje nesibaigia už Jakų žiedo?

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Nyksta Lietuva kaip  jūrinė  valstybė
Laivynui patvirtintas lengvatinis mokestis
Britų jūrininkai stumiami iš  laivyno
Britų rūpestis kaip išsaugoti jūrininkus
Vardas*:
Komentaras*: