Jūra

Vidmantas Matutis

2017-04-03, 14:18

„Mintis“ įkvėpė žaliųjų laivų idėjoms

„Mintis“ įkvėpė žaliųjų laivų idėjoms
Flagmanas: laivas „Mintis“ atvėrė daugybę jūrinių tyrimų galimybių Klaipėdos universiteto mokslininkams.
© „Apc.ku.lt“ nuotr.

Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ pristato Lietuvą, kaip svarbių jūrinių technologijų šalį ir įkvepia naujas jūrinio vystymo idėjas.

Plačių galimybių laivas

Laivas „Mintis“ yra vienas iš labiausiai užimtų laivų, kur ekspedicijos suplanuotos jau gerokai į priekį. Tai įrodo, kad Lietuvai seniai reikėjo aukšto lygio mokslinių tyrimų laivo.

Didžiausias 39 metrų ilgio ir 12 metrų pločio katamarano tipo laivo pranašumas palyginti su panašaus dydžio moksliniai laivais – universalumas. Jis gali naudoti ne tik sumontuotą laive modernią mokslinių tyrimų įrangą, bet lengvai ir greitai instaliuoti papildomą mokslinę įrangą. Tam laive numatyti specialūs įrangos montavimo šuliniai, šoninis polius, denio tvirtinimo taškai, duomenų perdavimo tinklas išvestas ir į atvirus denius.

Viena iš laivo vertybių yra ir jo mokslinių tyrimų laboratorijų kompleksas. Jį sudaro stacionarios hidrologinė-biologinė, geologinė ir hidroakustinė grupės. Tai leidžia vykdyti įvairiausius tyrimus: geologinius - paimti jūros dugno mėginius, paviršinio sluoksnio kerną, daryti akustinę dugno nuotrauką; geofizinius - tirti jūros dugno struktūrą, nustatyti geologinius sluoksnius, magnetines anomalijas, vykdyti seisminiai žemės gelmių tyrimus; hidrologinius – matuoti vandens sroves, jame pakibusių dalelių kiekius, nustatyti vandens hidrologinius parametrus, tirti jo kokybę.

Vykdomi ir archeologiniai tyrimai – atliekama po nuosėdomis „palaidotų” objektų paieška, aptinkami nuskendę laivai. Sudarytos galimybės tirti bioįvairovę - jūros dugno bendrijas, planktoną, dugno fauną ir florą. Svarbi funkcija numatyta atlikti įvairius inžinerinius tyrimus - jūros dugno struktūros, inžineriniai konstrukcijų pažeidimo, nustatyti grunto stiprumo savybes, analizuoti po nuosėdomis esančius inžinerinius objektus.

Vykdo įvairius tyrimus

Laivas „Mintis“ yra skirtas mokslinei veiklai, todėl daugiausiai laiko jis praleidžia jūroje vykdant įvairius mokslinius tyrimus. Mažos grimzlės, didelio manevringumo ir ekonomišku laivu „Mintis“ vienu metu be apribojimų 12 mokslininkų gali dirbti visoje Baltijoje ir kitose jūrose.

Laivas „Mintis“ jau vykdė daugybę įdomių tyrimų. Dalis jų atlikta pagal mokslinio bendradarbiavimo sutartis su įvairiomis verslo struktūromis. Taip vykdyta Būtingės naftos terminalo plūduro rajono apžiūra bei šio terminalo jūrinės dalies monitoringas.

Atlikta ir Baltijos jūros dugne nutiesto „NordBalt“ elektros kabelio apžiūra. Nuo laivo dirbo narų komanda, tyrusi jūrinio kabelio saugumo spragas.

Mintis“ dalyvavo olandų kompanijos vykdytoje nuskendusio lėktuvo „An-2“ apžiūros ir gelbėjimo operacijoje. Jūros dugne gulintis lėktuvas buvo nufilmuotas, pagal šią medžiagą sudarytas jo įgulos narių iškėlimo veiksmų planas.

Lenkijos mokslininkų prašymu šios šalies vandenyse įdiegti keturi hidrografiniai plūdurai, testuotas gruntas, vykdyti geologiniai tyrimai, atlikti povandeninio kabelio korozijos lygio matavimai naudojant povandeninio filmavimo robotą.

Laivas „Mintis“ Baltijos jūroje šalia Rusijos sienos užfiksavo iki tol neaptiktą maždaug 60 metrų gylyje jūros dugne gulintį apie 100 metrų ilgio laivą. Atlikta jo 3D vizualizacija. Tyrimas atskleidė laivo pažeidimus bei dabartinę būklę.
„Mintis“ buvo pristatyta jūros mokslų akademinės bendruomenės, jūrinių technologijų pramonės ir jūrų politikos atstovams skirtame forume
„Oceanology International“ Londone, kur buvo atlikti penki demonstraciniai plaukimai.

Žaliųjų laivų idėjos

Klaipėdos universiteto laivų projektavimo ir statybos programos magistrantai Tomas Žapnickas ir Evaldas Narušis baigiamajam darbui pasirinko temas susijusias su autonominiais plaukiojančiais įrenginiais (angl. USV - Unmanned Surface Vehicle). Studijų metu buvo suprojektuotas ir pagamintas autonominis plaukiojantis įrenginys pavadintas UBASUV. Jo paskirtis sekliųjų vandenų gylių matavimai. Autonominis tik elektra varomas ypač mažą grimzlę turintis įrenginys atlieka Baltijos jūros priekrantės, bei vidaus vandenų tyrinėjimus. Jis tapo ir puikia mokymo priemone. Įkvėpti sėkmingo UBASUV projekto autoriai ėmėsi kitos idėjos apie kurią papasakojo T.Žapnickas.

  • Kiek žinau Jus sudomino žalieji laivai. Kas tai yra? Kaip atsirado žalieji laivai?

  • Kartu su studijų kolega įsigijome naudotą 8,5 metrų ilgio laivelio korpusą. Ant jo pradėjome projektuoti mūsų poreikius atitinkantį, laisvalaikiui skirtą laivą. Atsisakėme tradicinio dyzelinio variklio. Elektrinė laivo jėgainė palyginti su tradiciniais vidaus degimo varikliais yra ne tik švaresnė, bet ir paprastesnė. Nereikia aušinimo, dujų išmetimo sistemų. Elektros variklis yra komfortiškesnis nei dyzelinis, jis nekelia triukšmo, nėra išmetimo dujų kvapo, mažesnė vibracija. Ištyrinėję rinką supratome, kad visiškai elektra varoma laivą galima sutikti tik ypatinguose vandens telkiniuose, tarkim Platelių ežere, kur draudžiama laivyba su vidaus degimo varikliais. Laivų savininkai mažai žino apie švaresnių variklių privalumą, nes nėra pas ką paklausti, pačiam pabandyti, nes tokių laivelių dar nėra. Bet Lietuvoje atnaujinant prieplaukas daugelis marinų įrengia elektros stoteles. Jos skirtos laivų paleidimo akumuliatoriams krauti, bet puikiai tinka ir elektrinę jėgainę turinčių laivų baterijoms įkrauti.

  • Kaip žaliųjų laivų idėja įgyvendinama Klaipėdoje?

  • Norėdami plėtoti laivų elektrifikavimo idėją įkūrėme viešąją įstaigą „Žalieji laivai“. Vykdome minėto laivo restauravimo darbus. Bandome dalyvauti tarptautiniuose projektuose, pritraukti lėšų šiam projektui vystyti. Jeigu pasiseks, planuojame 2019 m. pramoginės laivybos sezonui pristatyti elektra varomą laivą, pradėti pažintines informacines keliones. Norime sudominti kitus laivų savininkus, užkrėsti laivų elektrifikavimo idėja. Laivu bus atliekami bandomieji plaukimai, įvairūs tyrimai.

  • Ar šį laivą Jūs pristatysite parodoje „Statyba. Inter Deco. Sodas“?

  • Viešai pristatinėti elektrinį laivą planuojame tik visiškai pabaigus jo renovavimo ir įrengimo darbus bei atlikus eigos bandymus. Šiai parodai bus pristatomas magistrinio projekto metu pagamintas savaeigis autonominis įrenginys UBASUV.

Daugiau informacijos apie laivą „Mintis“ ir žaliuosius laivus galima sužinoti balandžio 6-9 dienomis apsilankius parodoje „Statyba. Inter Deco. Sodas“ Klaipėdos universiteto stende.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Butelinio   jūros    pašto   išdaigos
Plačiai vertins Baltijos jūros aplinką
Jūrininkams užtikrintas patikimas ryšys jūroje
Katastrofa jūroje, sunaikinusi miestą
Vardas*:
Komentaras*: