Jūra

Vidmantas Matutis

2017-02-14, 09:48

Bankrotų bangos skalauja ir uostą [1]

Bankrotų  bangos  skalauja  ir  uostą
Procesas: garsiausias ir iki šiol besitęsiantis pastarojo meto bankrotas yra susijęs su Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimu.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Bankrotų pliūpsnis

Pirmosiomis šių metų sausio dienomis Klaipėdos apygardos teisme dominavo vien bankrotų bylos. Kartais per dieną jų būdavo iki 30. Bet tai nereiškė, kad Vakarų Lietuvos regioną užplūdo įmonių bankrotai. Dalis bylų buvo persikėlusios iš 2016 metų. Dalis bankrotų jau baigta, teismuose tik patvirtinta, kad 2016 metais bankroto procedūras vykdžiusios bendrovės likviduojamos. Arba, būdavo patenkinti vienokie ar kitokie jų kreditorių reikalavimai.

2017 metų pradžia visoje Lietuvoje pasižymėjo bankrotų pliupsniu. Tokio paniško noro likviduoti įmones ir bendroves nebūta nuo 2009 metų. Bet tuomet pasaulį užplūdo recesija. O kodėl tokia bankrotų banga yra 2017 metų pradžioje?

Viena iš priežasčių gali būti tai, kad baigiantis 2016 metams netikėtai paaiškėjo, kad nuo 2017-ųjų bus įvairių mokesčių padidėjimas, kuris susietas su Valstybiniu socialiniu draudimo fondu (Sodra). Jog kaip tik Sodra daugelyje šiemet pradėtų bankrotų bylų ir yra pagrindiniu bankroto proceso iniciatoriumi ir ieškovu.

Dar viena galima priežastis tai, kad Lietuva, turėjusi stiprius ryšius su Rusija, po abipusiai taikomų sankcijų, pajuto finansinių srautų iš kaimyninės šalies stygių. Tai ypač susieta su žemės ūkiu. Betgi žemdirbiai netekę pinigų dalies nebetapo ir vietinės ekonomikos ypač statybų verslo varikliu. Ryškesnis pirkimų kritimas jau buvo pastebimas pernai antroje pusėje. Todėl šių metų pradžioje jis virto bankrotų ir turto areštų banga.

Per visą Lietuvą sausį net 232 juridiniai asmenys pradėjo bankroto bylas. Dar 931 įmonei sausį buvo vykdomi turto areštai dėl vienokių ar kitokių jų kreditorių reikalavimų. Daugiausiai keliamų bankroto bylų ir reikalavimų dėl turto areštų šiemet sausį buvo Vilniaus ir Kauno regionuose.

Vilniuje šiemet sausį buvo fiksuoti 402 turto areštai, Kaune – 154, Klaipėdoje – 60. Tiek turto arešto, tiek bankroto procesuose dominuoja statybos ir prekybos įmonės ir bendrovės. Tačiau yra ir apskaitininkų, matininkų, kelionių organizatorių, kompiuterinių programų kūrėjų ir netgi būrėjų įmonių bankrotų.

Šių metų pradžioje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Finansų ministerijos duomenimis, Klaipėdos mieste iš viso buvo vykdomos 505 bankroto procedūros, o buvusios apskrities ribose - 700. Daugiausiai bankroto procedūrų vyko Vilniuje – 1760 ir Kaune – 795.

Bankrutuoja žvejai

Tai, kad Klaipėdoje bankrotų ir turto areštų banga yra pastebimai mažesnė nei Vilniuje ir Kaune galėjo lemti ir itin sėkminga 2016 metų Klaipėdos uosto veikla. Į uostą atkeliavo ne tik daugiau krovinių, bet ir vyko įvairios su uosto veikla susietos statybos. Uostui aptarnauti reikalingos ir kitos įvairios paslaugos.

Tiesiogiai su uosto veikla susijusių bendrovių pradedamų bankrotų Klaipėdos apygardos teisme šiemet nėra.

Nuo metu pradžios vyko nuolat atidedant posėdį verslo paslaugų teikimo bendrovės „Lex maris“ bankroto kėlimo procedūra. Jos verslo pasunkėjimas susijęs su teisme pateiktu Klaipėdoje esančios verslo valčių, katerių ir laivų nuomos bendrovės „Stellar Navigation“ daugiau kaip 1 mln. eurų ieškininiu reikalavimu. Šis ginčas teismuose dar nebaigtas. Bankroto bylą „Lex maris“ siekė iškelti Sodra, nes jai metų pradžioje skola siekė beveik 7 tūkst. eurų. Tačiau vasario pradžioje skola sumažėjo iki kelių šimtų eurų.

2017 metų sausį toliau vyko pernai bankroto procesą pradėjusios V.Malinausko gamybinės komercinės firmos „Stilma“ bankroto procedūra, tvirtinant jos kreditorių reikalavimus. Nors joje jau nebėra darbuotojų, ši jūrine žvejyba užsiimanti bendrovė šių metų vasario pradžioje Sodrai buvo įsiskolinusi beveik 22 tūkst. eurų. Jai keli metai jau nebebuvo skiriamos žvejybos Baltijos jūroje kvotos.

Iš kitų žvejybos juridinių subjektų šiuo metu tarp bankrutuojančių yra minima Lietuvos žvejybos ir žuvies perdirbimo įmonių asociacija. Ji bankrutavusia laikoma nuo 2016 metų lapkričio, tačiau teismuose dar vyksta įvairūs su bankrotu susiję juridiniai procesai. Jos bankroto pabaigos taškas padėtas sausio 10 dienos Klaipėdos apygardos teismo posėdyje.

Nuo 2016 metų lapkričio bankrutavusia yra laikoma Priekulėje įkurta ir didelį cechą turėjusi žuvų perdirbimo ir konservavimo bendrovė „JVA Partneris“. Ji buvo viena didesnių atvėsintų ir vytintų žuvų tiekėjų Lietuvoje. Didelė dalis jos vytintos produkcijos buvo išvežama į ES šalis. „JVA Partneris“ apie 45 tūkst. eurų šiemet vasarį dar buvo likusi skolinga Sodrai. Skolos buvo ir bankui, žuvų ir įrangos tiekėjams.

Transporto ir laivų remonto bylos

Iš tiesiogiai su uostu susijusių bendrovių šių metų pradžioje Klaipėdos apygardos teisme taip pat vyko keletas procesų. Bendrovės „Mabrocona“ reikalavimu vyko bankroto procedūros, kurios buvo susijusios su laivų ir pludriųjų konstrukcijų statybos bendrove „Pelorus LT“. Ši įmonė skelbiasi turinti filialą Rusijoje, kuriam vadovauja buvusio Klaipėdos uosto kapitono sūnus bendravardis Nikolajus Severinčikas. Klaipėdoje šiai bendrovei vadovavo Olga Severinčik. Bankrutuojančios bendrovės statusas jai suteiktas jau pernai lapkritį, o šiemet toliau tęsiamos procedūros – tvirtinami kreditorių reikalavimai dėl skolų. „Pelorus LT“ buvo viena iš retesnių bendrovių, kuri bankroto procedūros metu neturėjo skolų Sodrai.

Baigiantis 2016 metams, o tiksliau gruodžio 14-ąją, bankrutavusia pripažinta dar viena su laivų remontu ir eksploatavimu susijusi bendrovė „Technosteel“. Ji Sodrai dar buvo likusi skolinga beveik 1700 eurų, todėl teismas šių metų pradžioje patvirtino šį Sodros reikalavimą.

Bankrutavusia nuo 2016 metų lapkričio laikoma ir Klaipėdoje registruota laivų remonto bei techninės priežiūros bendrovė „Svager Group“. Tačiau ji Sodrai liko skolinga per du tūkstančius eurų ir ši papildomai kreipėsi į teismą dėl šio reikalavimo pripažinimo. Jis sausio 24 d, Klaipėdos apygardos teisme buvo patvirtintas.

Kita didesnė bankrutuojančių įmonių grupė yra susijusi su krovinių gabenimu į uostą automobiliais ir geležinkeliais. Nauji reikalavimai dėl likusių Sodros skolų buvo iškelti nuo 2015 metų pabaigos bankrutavusia pripažintai Klaipėdoje buvusiai ir jau likviduotai transporto bendrovei „AK Group“. Į šį procesą įtraukta ir krovinių gabenimo veiklos, muitinės tarpininkų, ekspeditorių ir brokerių bendrovė „Vakarų logistikos sprendimai“.

Nauji kreditoriniai reikalavimai patvirtinti ir bankrutavusiai krovinių persiuntimo bendrovei „Aljr Baltic“. Administravimo išlaidų sąmata patvirtinta nuo 2016 metų birželio bankrutuojančiai sunkiųjų krovinių ir šaldytos produkcijos gabenimą vykdžiusiai Lietuvos, Austrijos ir Rusijos bendrovei „Vesttrans Servisas“. Supaprastinto bankroto procedūra pritaikyta krovinių gabenimu užsiėmusiai bendrovei „East Transport“. Papildomi kreditoriniai reikalavimai keliami ir pernai bankrutavusiai transporto bendrovei „Klaipėdos tranzito centras“. Ji liko Sodrai skolinga per 10 tūkst. eurų.

Senų istorijų atgarsiai

Pastaraisiais metais jūrinėje srityje buvo keletas labiau nuskambėjusių bankroto bylų. Bene daugiausiai viešų diskusijų sukėlė Lietuvos jūrų laivininkystės bankroto byla. Nuo 2016 m. birželio 21 dienos Lietuvos jūrų laivininkystė turi bankrutavusios bendrovės statusą. Tačiau jos veiklos šleifas dar yra likęs. Šių metų vasario 3 dienos duomenimis Lietuvos jūrų laivininkystė Sodrai dar buvo skolinga 281 tūkstantį eurų.

Ji skolinga ir įvairiems kitiems asmenims. Šių metų sausio 9 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjamas Vokietijoje esančios kompanijos „Lampe&Schwartze K.G.“ prašymas jai likusios Lietuvos jūrų laivininkystės skolos. Nagrinėjimas kol kas niekuo nesibaigė, jis buvo atidėtas.

Ne mažiau garsi Pranciško Jurgučio valdyta uosto statybos darbų bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“. Ji bankrutavusia laikoma nuo 2014 m. liepos 15 d. Tačiau Sodrai liko 130 tūkst. eurų skola. Šiemet sausio 26 d. 12 ieškovų pateikė naują prašymą teismui dėl bankroto bylos, susijusios „Klaipėdos hidrotechnika“. Pretenzijos pagal atskirą skundą dėl jos skolų teikiamos per „Klaipėdos hidrotechnikos“ bendrovės kaip atsakovo atstovą.

2016 metų rugpjūčio 3 d. bankrutavusia pripažinta ir bendrovė „Vakarų laivynas“. Tačiau sausio 30 d. Klaipėdos apygardos teisme vėl atversta jos bankroto byla dėl naujų kreditorinių reikalavimų.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Uoste – švartavimo  įrangos  įvairovė
Klaipėdos stiprybė – jūra  ir  uostas
Naujos  baudos  palies   ir   laivybą
Uostą  dažniau  lanko  dideli  laivai
Vardas*:
Komentaras*: