Jūra

Vidmantas Matutis

2017-05-16, 10:00

Elblongą įžvelgia tarsi konkurentą Klaipėdai

Elblongą įžvelgia tarsi konkurentą Klaipėdai
Uostas: Elblonge kol kas yra tik nedidelės prieplaukos, kur pakraunamos upinės baržos.
© „Elblag.net“ nuotr.

Lenkijos valdžios siekis išrausti kanalą Aistmarių (lenkiškai Vislinsko) nerijoje ir taip tapti nepriklausomiems nuo Rusijos sukėlė negatyvios propagandos pliupsnį Rusijos žiniasklaidoje.

Klaipėda pastebima

Į propagandinį karą įtrauktas netgi Klaipėdos uostas. Iškeltas toks teiginys - jei per Vislinsko neriją (Rusijoje vadinama Baltijsko) bus išraustas kanalas Klaipėdos uostas sulauks rimto konkurento. Neva Elblongo uostas pritrauks krovinius iš Baltarusijos ir netgi Ukrainos šiaurinės dalies, kurie dabar keliauja per Klaipėdos uostą.

Rusijos apžvalgininkų akimis, Elblongas taps Klaipėdos uosto nykimo pradžia.

Nors tuo pat metu ir tie patys ekspertai pripažįsta, kad tarp rytinės Baltijos šalių Klaipėdos uostas yra efektyviausiai veikiantis uostas. Jo sėkmės garantu yra laikomas protingas strateginis darbas su Baltarusijos eksportuotojais. Klaipėdos uostui pavyko sudėlioti protingą logistikos grandinę visoje krovinių gabenimo linijoje „nuo durų iki durų“, tai yra nuo gamintojo iki vartotojo. Kaip įspūdingas Klaipėdos uosto pasiekimas pateikiamas ir praėjusių metų rekordinė 40,14 mln. tonų Klaipėdos uosto krova.

Elblongas stokoja gylių

Kodėl Elblongo uostas turėtų staiga tapti rimtu konkurentu Klaipėdos uostui?

Logikos tokiuose propagandiniuose teiginiuose nėra jokios. Pirmiausia per Vislinsko neriją jei ir bus išraustas maždaug kilometro gylio kanalas, jis netaps didelių laivų keliu į Elblongą. Oficialiai paskelbta, kad Lenkijos Vyriausybė ir Parlamentas pritarė kanalo per Vislinsko neriją statybai. Tai bus maždaug 5 metrų gylio kanalas apie 1,1 kilometro ilgio kanalas, kuris sujungs Vislinsko marias (Aistmares) su Gdansko įlanka. Ne didesnis gylis ir pačiose Aistmarėse.

Tokio gylio kanalu negalės plaukti prekybiniai laivai, kokie gali atplaukti į Klaipėdos uostą, kur gylis 14,5-15 metrų ir jį rengiamasi gilinti iki 17 metrų.

Todėl bet kokios konkuravimo galimybės su Klaipėdos uostu iš karto atmetamos.

Ir medžiagoje, kur pristatoma kanalo per Aistmares būtinybė nėra kalbos apie Elblongo prekybinį uostą. Manoma, kad kanalas atvers geresnes Elblongo kaip pramogų uosto galimybes. Į jį galės atplaukti daugiau jachtų ir kitų pramoginių laivų. Kiekvieno jų plaukimo nebereikės derinti su Rusija, kad leistų praplaukti per karinį Baltijsko uostą.

Šiuo metu Elblongo uostas gali priimti didžiausias iki 85 metrų ilgio upines baržas ir iki 65 metrų ilgio keleivinius laivus. Yra ro ro rampa, kranas įkelti ar iškelti iš baržų konteinerius, 100 konteinerių dengtas sandėlis, aikštelės laikyti anglims ir statybinėms medžiagoms.

2015 metais Elblongo uoste krauta 207 tūkst. tonų krovinių. Iš jų 108 tūkst. tonų statybinių medžiagų, 66 tūkst. tonų anglių, 32 tūkst. tonų kukurūzų ir sojų. Tais metais uoste lankėsi 27 tūkst. keleivių, kai 2010 m. jų buvo beveik 40 tūkst.

Per metus Elblongo uosto pajėgumas leistų krauti apie 1 mln. tonų krovinių.

Veikė laivų statykla

Skirtingai nei Klaipėda Elblongo uostas niekada nebuvo didesnis jūrų prekybos traukos taškas. Kaip prekybos uostas jis labiau buvo suklestėjęs Hanzos laikais. Tais laikais, kai Elblongas buvo Prūsijos karalystės dalis, jame buvo sukurta laivų statybos pramonė. 1900 metais jos gamyklose dirbo apie tris tūkstančius žmonių.

Buvo gaminami garo varikliai, komerciniai, kariniai ir specialieji laivai, torpedų įrenginiai, povandeninių laivų detalės. Pateikiami duomenys, kad 1885-1945 metais Elblonge buvo pagaminti 1634 skirtingų tipų laivai, įskaitant ir nedideles gelbėjimo valtis. Vyko ir šiokia tokia krova. 1936 metais užfiksuota pusės milijono tonų metinė krova. Tai kone didžiausia visų laikų Elblongo uosto krova. Yra duomenų, kad 1997 metais Elblongo uoste krauta net 620 tūkst. tonų anglių.

Elblongo uosto laivyba visada sunkino ilgas išplaukimas į Baltijos jūrą per Aistmares ir Pilau uostą. Bet kol abu jie priklausė Prūsijai ir Vokietijai problemų tarsi ir nebuvo. Plaukimas dar labiau pasunkėjo po II pasaulinio karo, kai Pilau tapo Baltijsku su uždara karine zona. Iš visų Lenkijos uostų Elblongas atsidūrė sunkiausioje situacijoje.

Iki šiol Elblongo uostas turėjo tik kelias nedideles prieplaukas, kur į baržas krauti įvairūs kroviniai. Iki ES sankcijų Rusijai tarp Elblongo ir Kaliningrado srities vyko intensyvesnė laivyba. Plaukiojo prekiniai ir keleiviniai upinio tipo laivai. Jei 2012 metais Elblonge lankėsi 33 tūkst. keleivių, daugiausiai iš Kaliningrado srities, tai 2013 ir 2014 metais jų sumažėjo iki 6 ir 8 tūkstančių.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Vandens susisiekimas Aistmarėse blogėja
Laivyba   Aistmarėse  gali   sumenkti
Ka­li­ning­ra­do pla­nuo­se – nau­ji uos­tai
Aistmarėse tarp Lenkijos ir Rusijos judės daugiau krovinių
Vardas*:
Komentaras*: