Jūra

Vidmantas Matutis

2017-01-30, 15:23

Elingas gali virsti gulbe

Elingas      gali     virsti    gulbe
Simbolis: elingas 1942-1944 metais statytas ir nebaigtas statinys, kuris gali tapti unikalia Klaipėdos ikona.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Klaipėdos laivų remontas, architektai ir jūrinė bendruomenė yra ieškojimų kelyje kaip tinkamai panaudoti dabar pilko elingo erdves. Jis daliai žmonių atrodo kaip Klaipėdos karūna.

Pavyzdžių aplinkui daug

Klaipėdos laivų remontas“ ieško būdų, kaip geriau pritaikyti ir panaudoti bendrovės teritorijoje esančio kultūros paveldo objektus – elingą, slipą (laivų iškėlimo įrenginį) ir seną kraną. Elingo dydis unikalus – apie šeši tūkstančiai kvadratinių metrų. Iniciatyvos pritaikyti juos ėmėsi šios bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoju vystymui nuo praėjusių metų pabaigos paskirtas Benediktas Petrauskas. Jis pradėjo nuo to, kad pasidomėjo, kaip seni pramoniniai objektai verslo, kultūros, turizmo ir kitoms reikmėms pritaikomi įvairiose šalyse.

Buvusiame laivų doke Olandijoje įrengtos biurų patalpos. Prancūzijos Nanto uoste buvusios gamyklos dalyje įrengtas technikos muziejus. Ji turi panašumą su Klaipėdoje esančiu elingu. Panašiai yra ir Taline, kur sename angare vertingoje teritorijoje prie vandens įrengtas jūrų ir aviacijos muziejus.

B.Petrausko nuomone, elingas Klaipėdoje galėtų virsti verslo, kultūrinių ir pramoginių susibūrimų vieta su apžvalgos aikštelėmis į piliavietės ir uosto akvatorijos pusę. Juo labiau, kad visoje Lietuvoje vis labiau populiarėjančių apžvalgos bokštų Klaipėdoje iš viso nėra.

Jūrinio paveldo pritaikymas įvairiuose miestuose sprendžiamas skirtingai – vienur geriau kitur prasčiau. Plačiau tuo, kaip tai daroma kaimyninėse valstybėse domėjosi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys. Daugumo Europos šalių uostų tendencijos yra tokios, kad iš senamiesčių traukiasi uostai krovai kuriant naujus terminalus užmiesčiuose. Buvę senieji uostai virsta verslo, gyvenamųjų rajonų vietomis. Kai kur senuose fabrikuose, uostų įrenginiuose atsiranda ir unikalūs dalykai – žiemos sodai, baseinai, senųjų laivų krantinės. Kai kur senieji uostų statiniai griaunami ir vietoje jų iškyla nauji modernūs pastatai.

J.Genys kaip ne labai tinkamus senųjų uostų pritaikymo pavyzdžius minėjo Lenkijos Gdanske, Danijos Kopenhagoje. Patys danai mano, kad modernia architektūra užstatyti senieji uostai tapo tarsi mirusia miesto dalimi, nes žmonių traukos į juos nebeliko. Jautriai, išsaugant jūrines ypatybes yra tvarkomi Norvegijos, Švedijos, Olandijos senieji uostai. Įvairiuose uostamiesčiuose yra daugybė pavyzdžių, kaip tvarkytis su istoriniais laivais, senais dokais, nebenaudojamais kranais, laivybai nebereikalingais senaisiais švyturiais.

Koncertai ant vandens

Olandijos architektų mokyklą baigęs Mindaugas Savickas magistro darbui apsiginti naudojosi kaip tik Klaipėdoje esančio elingo aplinką. Jo esmė pritaikyti olandų patirtį vandens erdvės projektams Klaipėdoje. M.Savicko sumanymas elingo erdvėje įkurti muzikos mokyklą, kur Klaipėdos moksleiviai būtų sukelti iš dabar ankštų kelių Klaipėdos muzikos mokyklų.

Muzikuojantis jaunimas slipo erdvėse galėtų kiek nori koncertuoti, triukšmauti, traukti žmones. Joje būtų klasės, podiumai, koncertų salė. Kartu tokioje muzikos mokykloje būtų įrengtos ir bent kelios apžvalgos aikštelės, gal net bokštas su atsiveriančiais vaizdais į visas puses.

Olandų požiūris yra toks – mąstyk drąsiai ir pritaikyk viską žmonių poreikiams, nes paveldosaugos objektų saugojimas kartais būna perdėtas“, - svarstė M.Savickas.

Įvairioms atrakcijoms galėtų būti naudojamas kranas. Iš elingo į vandenį einančiu slipu galėtų būti nuleidžiamas ant vandens podiumas ar kitokia transformuojama erdvė. Taip vasarą ar miesto renginių metų koncertai galėtų vykti estradoje ant vandens.

Mūzikos mokyklos ar kitokios paskirties kultūrinio objekto statinys turėtų priminti šiuolaikinį laivą.

Apie elingo sąryšį su laivu užsiminė ir knygų leidėjas Kęstutis Demereckas. Jis siūlo idėją dalyje elingo ir ant slipo pastatyti laivą, kuriame būtų įrengtas šešių denių viešbutis. Galbūt tas laivas galėtų turėti kažkokių sąsajų su „Titaniku“? tai būtų unikalu, nieko panašaus nėra kituose uostamiesčiuose. Likusioje elingo dalyje galėtų būti pramoginių laivų laikymo ar remonto vieta.

Istorikas Dainius Elertas norėtų, kad elingas turėtų sąsajų istorine vieta. „Turime seną tradiciją toje vietoje statyti laivus. Pradžioje buvo slipas, po to judantis kranas, po to elingo konstrukcija atsirado. Turime pažinti praeitį, paimti iš to laiko kas galima, išryškinti ir suteikti naują funkciją arba ją išplėsti. Tai galėtų būti nuo jachtų laikymo vietos iki viešbučio. Svarbu, kad būtų išsaugotas ažūras, nes ažūras yra ir Klaipėdos miesto herbe“, - svarstė jis. Elingas Klaipėdai yra svarbus, nes jis visada asocijavosi su senojo miesto ir uosto jūros vartais.

Kultūros projektų rengėja Goda Giedraitytė mano, kad elingo atstatymas turėtų būti koduojamas su Klaipėdos strateginiu proveržiu pritraukti į miestą 20 tūkst. naujų gyventojų. Erdvė prie Dangės žiočių tiek prie kruizinių laivų terminalo, tiek „Memelio miesto“ dalyje yra labai svarbios. Jose, anot G.Giedraitytės, reikėtų kurti naujus traukos taškus, kad žmonės nuo „Akropolio“ pajudėtų prie Dangės upės. Kaip tai padaryti? G.Giedraitytės nuomone, nereikėtų orientuotis į koncertines erdves, nes jų ir taip pakanka. Norėtųsi, kad tai būtų įvairaus pobūdžio viešosios erdvės. Tai, kad Piliavietė, erdvė prie elingo, kruizinių laivų terminalo galėtų didinti klaipėdiečių bendruomeniškumą rodo jau vien tai, kad ir dabar jaunimas toje vietoje renkasi. Juos traukia pati aplinka, kuri čia yra atvira ir laisva.

Jūrinės valstybės simbolis

Tai, kad elingas virstu savotiška Klaipėdos miesto gulbe norėtų ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jam elingas yra tarsi metalo ritmu plakanti Klaipėdos širdis su negaliniu neišnaudotu potencialu šalia miesto lopšio – piliavietės.

Dėkite ant stalo pačias drąsiausias idėjas, netikėčiausius sprendimus ir siūlymus. Pristatykite tas erdves šiuolaikinių technologijų pagalba. Svarbu, kad Elingas taptų gyva miesto vizitinė kortelė nuo kurios priklausys kur jūra į Klaipėdą atvykę žmonės paklius į garsių idėjų miestą ar į miestą trypčiojantį vietoje“, - drąsiai eksperimentuoti kvietė Klaipėdos meras.

Drąsioms idėjos dėl elingo panaudojimo pakvietė ir Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis. Anot jo, elingo teritorija ne mažiau svarbi nei piliavietė. Ji turi būti ne tik saugoma, bet ir turi vykti gyvenimas - teritorija turi būti gyva.

Lietuva yra valstybė prie jūros, bet lietuvių psichologija savęs netapatina su jūra. Vilniuje net negali pasakyti, kad esame jūrinė valstybė. Ir atvykęs į Klaipėda vaikščiodamas po miestą nematai, kad esi jūrinėje valstybėje. Todėl labai svarbu, kad Klaipėdos vystymo koncepcija būtų susieta su jūrinės valstybės pristatymu“, - svarstė A.Degutis.

Jis teigė, kad elinge gali būti bet kas – baseinas, žiemos sodas ar dar kas nors. Gali būti uždengtas ir stogas su saulės baterijomis.

Esminis dalykas, ko reikalaus Kultūros paveldo departamentas, kad būtų matoma ir neuždaryta elingo ažūrinė erdvė, o tiksliau, kad būtų pritaikytas paveldas, o ne nugriauta ir kažkas pastatyta naujai“, - patikslino A.Degutis.

Elingas – tarsi ikona

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laivūnas Kavaliauskas kvietė būti labiau pragmatiškiems ir taikytis prie realijų. Klaipėdoje sparčiai mažėja gyventojų, o planai įrenginėti koncertines erdves nuolat didėja. Priimtas sprendimas statyti naują muzikinį teatrą. Yra siekis atstatyti Bastionų kompleksą (Jono kalnelį) su koncertinėmis erdvėmis. Klaipėdos senamiestyje rengiamasi atstatyti Šv. Jono bažnyčią vėlgi su viešomis koncertinėmis erdvėmis.

Gražu. Bet kai žiūriu į salę, kurią Piliavietės komplekso erdvėje įrengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir neatsiranda jo operatorius, noriu pasakyti, kad turime labai gerai pagalvoti, kiek salių ir visuomeninių erdvių reikia Klaipėdoje. Ar nereikėtų daugiau vystyti edukacinių projektų, kaip tai daro švedai, naudoti erdves mažiems laivams remontuoti, statyti, laikyti. Mūsų noras yra, kad paveldo objektuose būtų išsaugomos pagrindinės jūrinės vertybės. Netikiu kažkokių didelių projektų įgyvendinimu“, - svarstė L.Kavaliauskas.

Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika ypatinga elingo vertybe mato aplink jį esančią erdvę. Ateityje jame galėtų būti tiek miesto koncertų ir viešųjų renginių su jūrine specifika zona. Kaip pavyzdys - džiazo festivaliai, kurie Klaipėdoje erdvėje šalia vandens ir laivų, yra visai kitokie nei Kaune. Anot A.Mureikos, svarbu ir tai, kad netoli piliavietės neiškiltų kažkoks itin modernus statinys. Bet tuo pat metu svarbu, kad iš kruizinių laivų išlipę turistai norėtų ateiti pasižiūrėti, kas tas II pasaulinio karo metais 1942-1944-aisiais statytas įrenginys.

Elingas su naująja jo architektūra turėtų tapti tarsi ikona – išlipai iš laivo, pamatei ir tai liko asocijuotis su Klaipėda.

Architektas Romas Gailius pastebėjo, kad elingas matomas iš įvairių senamiesčio vietų ir tarsi primena karūną. Jis turėtų būti Klaipėdos kasdienio gyvenimo dalimi su lauko kino teatru, kur filmą galima žiūrėti ir iš automobilio, jaunimo atrakcijomis, lietuviškų ypatumų, kaip krepšinis, pristatymu ir tuo pačiu su jūriniais motyvais – valtimis, jachtomis, burėmis.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Istorinis laivas prikeltas naujam gyvenimui
Vardas*:
Komentaras*: