Jūra

Vidmantas Matutis

2017-07-24, 11:59

Į Lietuvą plūsta svetimi gyviai

Į   Lietuvą  plūsta   svetimi  gyviai
Atsparumas: vis labiau plintantys rotanai gali gyventi vandenyse, kurie užteršti chemijos produktais ir juose yra mažai deguonies.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Šylantis mūsų šalies klimatas sudaro sąlygas veistis iki šiol nematytiems gyvūnams, žuvims ir augalams.

Aršūs svetimtaučiai – grundalai

Aplinkos ministerija paskelbė 49 invazinių gyvūnų, augalų, žuvų sąrašą, kurių patekimas į Lietuvą kelia nerimą. Skelbiamas konkursas, kad būtų ištirti galimi šių svetimų gyvūnų ir augalų patekimo į Lietuvą keliai.

Minėtos augalų ir gyvūnų rūšys gali plisti įvairiais būdais - pabėgti iš zoologijos sodų, gali būti paleidžiami augintiniai į gamtą, išpilami su balastiniais vandenimis į jūrą ar akvariumuose auginami invaziniai augalai gali išplisti į natūralius vandens telkinius. Todėl nuspręsta išanalizuoti, kokiais keliais naujos rūšys gali tyčia ar netyčia plisti, kaip sparčiai jos plinta, kokia žalą jos galėtų padaryti.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje sparčiai ėmė daugintis invazinės žuvys grundalai, kurios atkeliavo iš Juodosios jūros. Šios žuvys ėmė sparčiai daugintis Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Nors žuvelės nedidelės, bet jos kelia pavojų. Juodažiočiai atėjūnai minta dreisenomis ir midijomis, kurios filtruoja ir valo vandenį. Vanduo pradėjo intensyviau žydėti. Mokslininkai perspėja, kad pajūrio vanduo žydės vis labiau, kartu jame vis mažės deguonies ir dėl to masiškai ims gaišti žuvys.

Negana to, misdami midijomis ir dreisenomis grundalai sukaups kenksmingųjų medžiagų, o juos ryjančios plėšriosios žuvys irgi taps nuodingos.

Mokslininkai perspėjo apie besikeičiančią padėtį pajūryje: netrukus neliks plekšnių ir otų, o gyvavedžių vėgėlių greičiausiai jau nebėra.

Amerikos Didžiuosiuose ežeruose juodažiočiai grundalai jau pakenkė visai ekosistemai.

Aplinkos ministerijos paskelbtame 49 invazinių rūšių sąraše grundalų jau nėra. Jie Lietuvoje įsitvirtino, todėl beprasmiška tirti jų patekimo į Lietuvą kelius. Iš ES lėšų planuojama rengti projektus, kurie padėtų mažinti grundalų neigiamą įtaką Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose.

Naujos invazinės žuvys

Minėtame 49 invazinių rūšių sąraše yra naujos žuvys. Pirmiausia tai Rusijos Tolimųjų rytų, Šiaurės Korėjos ir Šiaurės rytų Kinijos žuvis, kuri vadinama Rotanu (Perccottus glenii Dybowski, 1877). Rotanas žinoma kaip žuvis, kuri gali peržiemoti sušalusi į ledą ir kai šis atitirpsta ji atgyja. Taip pat rotanai lengvai prisitaiko tiek prie žemų, tiek prie aukštų net iki 37 laipsnių vandens temperatūrų. Jie gali gyventi vandenyse, kurie užteršti chemijos produktais ir juose yra mažai deguonies.

Rusijos ichtiologijos mokslininkai skelbia, kad rotanai, kaip invazinė žuvų rūšis yra paplitusi ne tik 48 Rusijos regionuose ir srityse, įskaitant Kaliningrado sritį, kur jie rasti Priegliaus upės baseine, bet ir Lenkijoje (Vysloje), Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Kazachstane, Mongolijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Serbijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Italijoje.

Šios žuvys sparčiai dauginasi ir išstumia kitas smulkesnes žuvis, nes minta jų ikrais. Rotanų ikrus į įvairius vandens telkinius gali išnešioti ir vandens paukščiai. Šių žuvų ikrai yra lipnūs, prikimba prie paukščių kojų ir lengvai pernešami į įvairius uždarus vandens telkinius.

Kita sparčiai plintanti invazinė žuvis yra rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva Temminck & Schlegel, 1846). Tai yra smulki karpinė žuvis iki 12 centimetrų, kuri gyvena iki 4 metų. Ji plinta iš Amūro baseino, Kinijos, Korėjos, Vietnamo, Taivano vandenų. Šios žuvelės patekusios į svetimus vandenis labai sparčiai dauginasi, jos prisitaiko gyventi sekliuose vandenyse, sąžalynuose. Neršia vandeniui sušilus ilgą laiko tarpą - nuo balandžio iki rugsėjo ir tai padeda didėti jos populiacijai. Dideli šių žuvelių būriai kovoje dėl maisto nukonkuruoja vietines žuvis. Jos minta kitų žuvų ikrais, netgi jaunikliais, masiškai išėda dugno bestuburius ir vėžiagyvius. Kaip invazinės žuvys prieš kelis dešimtmečius labiausiai buvo paplitusios Artimuosiuose Rytuose, Taip pat Armėnijoje, Azerbaidžane. Šylant klimatui šios rūšies žuvys vis labiau plinta į labiau šiaurines platumas. Šių žuvų vietos jau užfiksuotos Ukrainoje, Vengrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Anglijoje.

Lietuvoje fiksuoti keli atvejai, kai rytiniai gružleliai pigiai buvo pardavinėjami kaip tvenkinius valančios žuvys. Vienas tvenkinio savininkas skundėsi, kad įleidus šias žuveles po kurio laiko tvenkinyje neliko daugelį metų ten augusių karosų. Kartu su rytiniais gružleliais plinta ir parazitas (Sphaerothecum destruens), kuris įsiskverbia į kitų žuvų audinių ląsteles. Rytiniais gružleliais šiam parazitui yra atsparūs, bet jie jį platina. Dėl šio parazito Europoje ypač sumažėjo saulažuvių, jis taip pat kenkia upėtakiams, šlakiams, lašišoms. Rytinius gružlelius iš vandens telkinių išnaikinti sunku, nes jie plaukiodami sekliuose vandenyse, sąžalynuose sugeba išvengti netgi plėšriųjų vietinių žuvų kaip lydekos, ešeriai.

Atgabeno maro nešiotojus

Lietuvos aplinkai pavojingos yra ne tik žuvys, bet ir krabai, vėžiai, vėžliai, vandens paukščiai. Minėtame 49 invazinių rūšių sąraše yra įrašytas Lietuvoje jau pastebėtas Šventasis Ibis (Threskiornis aethiopicus Latham, 1790). Taip jis vadinamas todėl, kad senovės Egipte buvo teisingumo ir išminties dievo Tota simbolis. Šie dideli vandens paukščiai vis labiau plinta į šiaurinius kraštus ir sudaro dideles kolonijas. Jie minta panašiu maistu kaip gandrai ir paplitę Lietuvoje sudarytų didelę konkurenciją tradiciniam Lietuvos paukščiui. Šie paukščiai jau buvo pastebėti Žuvinto ir Simno ežeruose.

Nelaukiami Lietuvoje ir gana malonios išvaizdos vandens paukščiai - Nilinė žąsis (Alopochen aegyptiacus Linnaeus, 1766) ir Baltaskruostė stačiauodegė antis (Oxyura jamaicensis Gmelin, 1789). Nilo žąsis senovės Egipte taip pat vertinta kaip šventasis paukštis, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje jos nėra pageidaujamos. Europos Sąjungą šiuos paukščius yra paskelbusi invaziniais ir jų įvežimas bei platinimas griežtai draudžiamas. Iki 15 metų gyvenančios nilinės žąsys sparčiai plinta ir baiminamasi, kad ES šalys jos išstums įprastus kitus vandens paukščius.

Baltaskruostė stačiauodegė antis kilusi iš Lotynų Amerikos. Jos sparčiai plinta ES šalyse. Užfiksuotos Airijoje, Anglijoje, Olandijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje.

Lietuvos vandens telkiniams pavojų keltų ir Kinijos pirštinuotasis krabas (Eriocheir sinensis H. Milne Edwards, 1854). Taip jis pavadintas todėl, kad prie žnyplių turi tarsi plaukuotas pirštines. Dėl sugebėjimo ypač sparčiai plisti šie krabai vadinami „ekologiniais chuliganais“. Rausdami urvus jie griauna upių krantus, gadina hidrotechninius įrenginius, sukapoja žvejų tinklus, sumaitoja juose esančias žuvis. Į Europą šie krabai pateko atsitiktinai atvežus juos į Vokietiją. Iš ten jie neįtikėtinu greičiu išplito po Europos vandens telkinius. ES šalims jie kelia didelį nerimą. Aprašytas atvejis, kaip tūkstančiai krabų išropojo iš Temzės upės ir patraukė į Grinvičo miestelį.

Lietuvai pavojingų gyvūnų sąraše yra įrašytas raudonausis balinis vėžlys (Trachemys scripta Schoepff, 1792) ir net penkios rūšys vėžių - Procambarus fallax (Hagen, 1870) f. virginalis; Rainuotasis vėžys (Orconectes limosus Rafinesque, 1817); Procambarus clarkii Girard, 1852; Žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus Dana, 1852) ir Upinis vėžys (Orconectes virilis Hagen, 1870). Šių vėžių tėvynė daugiausiai yra Azijos ir Amerikjos vandens telkiniai. Europoje jie nepagaidaujami, nes sparčai dauginasi, yra plėšrūs, išstumia tradicinius gyvūnus. Lietuvoje tradiciniais vėžiais laikomi vietinės kilmės plačiažnypliai vėžiai ir iš Baltarusijos ir Latvijos perkelti siauražnypliai vėžiai. Be jų Lietuvoje dar paplito invaziniai vėžiai - rainuotieji į Lietuvą atsibastę iš Lenkijos ir žymėtieji atkeliavę iš Amerikos. Rainuotųjų populiaciją lemia nereiklumas gyvenamajai aplinkai. Jie gali gyventi ir tokiuose vandens telkiniuose, kur yra dideli temperatūros svyravimai, tarša. Šių vėžių įmanoma pagauti ir Kuršių mariose, ir Baltijos jūros pakrantėje. Žymėtieji vėžiai į Lietuvą buvo atgabenti specialiai dėl atsparumo marui. Tačiau nežinota, kad jie yra maro nešiotojai ir gali užkrėsti vietinius vėžius, kas ir įvyko.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Baltijos jūros naujakuriai - grundalai rubuiliai
Vardas*:
Komentaras*: