Jūra

Vidmantas Matutis

2017-07-18, 09:59

Iliuzija ar reali pertvarka?

Iliuzija    ar    reali    pertvarka?
Paradoksas: kol Lietuvoje didžiuojamasi pagyromis iš ES institucijų, Lietuvos žvejai nepatenkinti sąlygomis pas mus laivams prieglaudą randa kaimyniniame Liepojos uoste.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Lietuvos žuvininkystės sistemoje pagaliau bus pradėta ilgai laukta pertvarka, bet čia, kaip ir kitose srityse, kryžiuojasi interesai.

Ar žino realią situaciją?

Unikali situacija yra susiklosčiusi Lietuvos žuvininkystės tarnyboje. Jos veiklą Europos Komisija giria ir nurodo kaip pavyzdinę. Tuo tarpu žvejai Klaipėdoje tarnybą peikia, o Liuksemburge turi prasidėti Europos Sąjungos Teisingumo teismas, kuris nagrinės dalies Lietuvos žvejų skundą. Tame tarpe ir dėl to, kad mūsų šalies žuvininkystės tarnyba taip ir nesugebėjo, dalies žvejų nuomone, teisingai paskirstyti žuvų kvotų.

Aišku, Liuksemburge teisiama ne tiesiogiai Žuvininkystės tarnyba. Bet dėl to, kad žuvininkystėje susiklostė daugumos netenkinantys santykiai, yra visos sistemos kaltės.

Dar daugiau, neseniai paaiškėjo, kad iš Lietuvos žuvininkystės tarnybų į Briusęlį teikta informacija apie tai, kaip sėkmingai pas mus subalansuota žuvininkystės sistema, nors pačios valstybės viduje - chaosas. Galbūt apie žuvininkystės sistemos veiklą Lietuvoje valdininkai iš Europos Komisijos turi susikūrę klaidingą vaizdą pagal ataskaitas, o realios situacijos nežino?

Klaipėdoje aiškiai matomos Žuvininkystės tarnybos vadovavimo iš Vilniaus spragos. Gal dokumentuose ir viskas gerai, teisingai, tačiau realybė yra ne tokia graži. Žvejai jau daugelį metų susiskaldę, valdžios institucijos su žvejai bylinėjosi teismuose.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas į kurį sudėtos didelės ES lėšos, realiai neveikia. Klaipėdos žvejų uostelis stovi pustuštis, nes vis daugiau Lietuvos žvejų mieliau naudojasi kaimyniniu Liepojos uostu. Žvejybos laivynas yra pasenęs, o Lietuvoje taip ir nesurasta formulė, kaip jį būtų galima atnaujinti. Dalies žvejų nuomone, praėjusio laikotarpio ES Žuvininkystės fondo lėšos panaudotos neefektyviai - paskutiniu momentu mestos tikslams, kuriems dabar specialiosios tarnybos turi pretenzijų.

Tarnybos gynėjai

Per pastarąsias porą savaičių žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui Seime kelis kartus teko aiškinti dėl žuvininkystės tarnybos, kokia ji esanti gera.

Seimo narys Andrius Palionis tiesiai klausė - kodėl siekiama reformuoti Žuvininkystės tarnybą? Jam ky­la daug klau­si­mų vien dėl to, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja gi­ria mū­sų Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bą, jos vei­k­lą ir Lietuvą nu­ro­do kaip pa­vyz­di­nę ša­lį.

Kilo klausimai, kodėl dalis Žuvininkystės tarnybos bus perkelta į Klaipėdą? Kodėl reikės atleisti apie 150 dar­buo­to­jų Žuvininkystės tarnybos darbuotojų?

Iš šalies atrodytų, kad dėl Lietuvos mastu mažareikšmės tarnybos kyla pernelyg daug užuojautos klausimų. Juo labiau, kad pati žuvininkystė Lietuvoje sparčiai nyksta. Akivaizdus pavyzdys yra tai, kad per pastaruosius 6-7 metus Lietuvoje bankrutavo arba veiklos atsisakė apie pusė Baltijos jūros žvejybos bendrovių.

Ga­li­me su­tar­ti, kad dėl Žuvininkystės tarnybos pertvarkyme sku­ba­ma ne­bus. Dėl tų skai­čių, kad 150 žmo­nių tu­ri bū­ti at­leis­ta, mes, kaip ir ki­to­se sri­ty­se, ne­ga­li­me sau to­kios pra­ban­gos leis­ti. Bet tai ne­reiš­kia, kad mes ne­už­tik­rin­si­me tų dar­bų, ku­rie da­bar dir­ba­mi, ir ne­reiš­kia, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ki­toks ver­ti­ni­mas bus dar­bų po re­or­ga­ni­za­ci­jos. Mes vi­sa tai pui­kiai su­pran­ta­me. Su­pran­ta­me, kad mes tu­ri­me už­tik­rin­ti tą dar­bą, ku­ris rei­ka­lin­gas vals­ty­bei, žu­vies įvei­si­mą ir žu­vies dau­gi­ni­mą. Mes vi­sa tai la­bai rim­tai ver­ti­na­me, ta re­for­ma tik­rai tų da­ly­kų ne­pa­lies, bet aš jau esu pa­ža­dė­jęs frak­ci­jos na­riams, jū­sų ko­le­goms – ir ger­bia­ma­jam J.Ole­kui, ir dar kaž­ku­riam, kad su­sė­si­me ir ap­tar­si­me vis­ką la­bai smul­kiai ir aiš­kiai. Jei­gu dėl ko nors bus abe­jo­nių, tai ieš­ko­si­me ki­to­kių spren­di­mų“, - aiškino B.Markauskas Seimo nariams.

Sprendžiant iš šio jo pasisakymo daugiausiai užtarėjų Žuvininkystės tarnyba turi Lietuvos socialdemokratų partijoje.

Turi pertvarkymo planą

Sujudimas vyksta todėl, kad Žemės ūkio ministerija Žuvininkystės tarnyboje planuoja pertvarką. Ji siejama su šios tarnybos perkėlimu į Klaipėdą, kontrolės funkcijų stiprinimu, komercinių paslaugų atsisakymu, efektyvesniu ir racionalesniu šiuo metu atliekamų funkcijų vykdymu.

Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas aiškino, kad prie pertvarkos einama žingsnis po žingsnio, siekiant kartu su Žuvininkystės tarnybos darbuotojais atnaujinti ir sustiprinti šią tarnybą.

Tai nėra pokyčiai dėl pokyčių, o rimtas nusiteikimas optimizuoti tarnybos veiklą taip, kad tiek jos, tiek suinteresuotų pusių darbas vyktų sklandžiau, efektyviau ir, žinoma, taupiau“, – teigė A.Bogdanovas.

Žemės ūkio ministerijoje sukurta darbo grupė analizavo tarnybos funkcijas, pateikė siūlymus.

Pagal numatomą pertvarkos planą vietoje Žuvininkystės tarnybos bus kuriama Žvejybos kontrolės tarnyba. Ji turės direktorių, pavaduotoją ir keturis skyrius. Klaipėdoje veiks Tolimojo plaukiojimo žvejybos kontrolės skyrius su 8 etatais ir Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrius su 13 etatų. Žuvininkystės politikos reguliavimo funkcijos bus koncentruojamos Žuvininkystės reguliavimo ir stebėsenos skyriuje su 13 etatų. Kol kas planuojama, kad šis skyrius toliau veiklą vykdys Vilniuje. Bendrųjų reikalų skyrius būtų kuriamas su 10 etatų. Vienur jo vieta nurodoma Vilniuje, kitur Klaipėdoje.

Šešių šiuo metu esančių Žuvininkystės tarnybos gamybinių poskyrių pagrindu planuojama steigti naują uždarąją akcinę bendrovę. Jo veiklos pagrindu taps ilgalaikis 5 metų Lietuvos upių ir tvenkinių įžuvinimo planas, kurį Žemės ūkio ministerija parengs iki šių metų pabaigos.

Klaipėdoje esančią Kopgalio laboratoriją planuojama kartu su laivu „Darius“ ir kita infrastruktūra ir veiklomis perduoti mokslo institucijoms. Suburta pertvarkymo vykdymo grupė. Į ją įtraukta 10 Žemės ūkio ministerijos specialistų.

Numatyta, kad ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. turi būti atliktos su projekto įgyvendinimu susijusios veiklos. Projekto grupė planuoja šiemet iki rugpjūčio 1 d. turėti visų struktūrinių pertvarkų galutinius scenarijus, įskaitant ir atleidžiamų darbuotojų sąrašus. Iki spalio numatyta parengti įstatymų projektus, kad pertvarkyta Žuvininkystės kontrolės tarnyba savo veiklą galėtų pradėtų vykdyti jau nuo kitų metų pradžios.

Vertinimai iš Klaipėdos

Nors į Klaipėdą būtų perkeliama nemaža dalis dabar Vilniuje vykdomų Žuvininkystės tarnybos funkcijų, bet kaip tik Klaipėdoje pertvarkymo projektas sulaukė nepalankių vertinimų.

Čia manoma, kad yra sudaroma Žuvininkystės tarnybos pertvarkymo iliuzija. Klaipėdoje formuojama tik kontrolierių tarnyba, o žvejybos reguliavimas kaip tik atitolinamas nuo žvejų.

Pirmiausiai, neaišku ką turėtų veikti 8 Tolimojo plaukiojimo žvejybos kontrolės skyriaus darbuotojai. Šiuo metu Vilniuje esantis Žvejybos kontrolės ir stebėsenos skyrius su 7 etatais vykdo ir tolimojo plaukiojimo ir kitas kontrolės funkcijas.

Siūloma Klaipėdoje formuoti vieną Žvejybos kontrolės jūrų vandenyse skyrių.

Dar daugiau klausimų klaipėdiečiams kyla dėl to, kodėl į Vilnių perkeliamos dabar Klaipėdoje esančio Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus funkcijos. Taip būtų didinama atskirtis su ūkio subjektais, kurių dauguma yra Vakarų Lietuvoje. Dabar Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje, Šilutėje, Klaipėdos ir Kretingos rajonuose yra registruota 55 Baltijos jūros priekrantės žvejų įmonės, visos 15 atviroje Baltijos jūroje žvejojančių įmonių, 44 Kuršių marių žvejybos subjektai, didžioji dalis tolimųjų vandenų žvejybos bendrovių ir žvejybos produktų supirkėjų.

Dėl žvejybos leidimų, laivų liudijimų, žvejybos kvotų skirstymo ir kitų ūkinių funkcijų jos privalės važinėti į Vilnių. Žvejybos reguliavimo funkcijos neturėtų būti ištremtos kaip įmanoma toliau nuo žvejų.

Siūlau nedidelės apimties žvejybos reguliavimo funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Vilniuje esantys padaliniai perkelti į Klaipėdą, sustiprinant ir pervadinant žvejybos reguliavimo funkcijas vykdantį Baltijos jūros reguliavimo skyrių į Žuvininkystės reguliavimo skyrių. Taip pat siūlau funkcijų perkėlimą į Klaipėdą vykdyti palaipsniui“, - dėstė žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Lietuva – žuvininkystės paradoksų kraštas
Žuvininkystėje norėtųsi ryškių pokyčių
Nemuštas    ir    dar    neįbaugintas
Sukčių prie žuvininkystės pinigų neprileis
Vardas*:
Komentaras*: