Jūra

Vidmantas Matutis

2017-07-18, 10:06

Klaipėda didina atotrūkį nuo kaimynų

Klaipėda didina atotrūkį nuo  kaimynų
Metai: ypač sėkmingai šiemet uoste dirba Klaipėdos jūrų krovinių kompanija.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Pernai beveik visus metus pagal krovą žengęs koja kojon su Rygos uostu šiemet per pusmetį Klaipėdos uostas ryškiai padidino atotrūkį.

Fiksuoja rekordus

Per pusę metų Klaipėdos uostas krovė 20.596 mln. tonų krovinių. Jis lenkia Rygos uostą beveik trimis mln. tonų, Ventspilio uostą - beveik 8 mln. tonų, o Talino - daugiau nei 10 mln. tonų.

Tiek birželis, tiek pirmasis pusmetis mums buvo labai geri. Pasiekti trys nauji rekordai - geriausias birželis uosto istorijoje (3,365 mln. tonų), geriausias pusmetis uosto istorijoje (20,596 mln. tonų) ir geriausia visų laikų uosto pusmečio birių krovinių apyvarta (9,263 mln. tonų)“, - akcentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Toks Klaipėdos uosto augimas šių metų pirmąjį pusmetį užfiksuotas dėl trąšų, konteinerių, metalo rūdų, skystų cheminių trąšų augimo. Šiemet gerokai mažiau nei pernai uoste kraunama naftos produktų (-15,8 proc.), net 55 proc. mažiau - suskystintųjų gamtinių dujų.

Bet vertinant su kitais kaimyniniais uostais Klaipėdos uosto naftos produktų krovos kritimas nėra patys didžiausias. Jis žymiai didesnis Rygos, Ventspilio ir Talino uostuose.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika mano, kad tą lėmė ir iš dalies mažėjantis visuotinis naftos produktų vartojimas. Taip pat jis akcentavo ir bendro uosto naudotojų ir Uosto direkcijos darbo sėkmę, kai uostas tinkamai vystomas.

Anot V.Šileikos, Klaipėdos uostas sugeba sėkmingai konkuruoti jau daugelį metų taikydamas klientams palankią krovos tarifų politiką. Jis tikisi palankios ir antrosios šių metų pusės. O tai reiškia, kad Klaipėdos uostas gali pretenduoti ir į naują metinį krovos rekordą.

Taip pat Klaipėdos uoste 6,9 proc. daugiau nei pernai lankėsi keleivių. Iš viso 141243 keleiviai.

Gelbsti anglys ir konteineriai

Arčiausiai Klaipėdos esantis Rygos uostas per I pusmetį krovė 17,512 mln. tonų krovinių. Tai 753 tonomis arba 4,1 proc. mažiau nei pernai. Rygos uoste 46 proc. padaugėjo jūrų keltais gabenamų krovinių. Iš esmės todėl, kad atidarytas papildomas keltų linijos Ryga - Stokholmas maršrutas. Ši linija pritraukia net 90 proc. visų Rygos uosto keleivių kiekį. Dėl to Rygos uoste net 45 tūkstančiais iki 364199 vienetų padaugėjo keleivių. Iš jų kruizinių keleivių šiemet Ryga priėmė 34843. Tai net 124 proc. daugiau nei pernai. Šiemet pirmąjį pusmetį Rygoje lankėsi 33 kruiziniai laivai.

Rygoje 14 proc. daugiau krauta konteinerių. Laikoma, kad konteinerių augimas Rygos uoste yra vienas reikšmingiausių pastarojo meto šio uosto rodiklių.

Šiemet sėkmingai dirba visi trys Rygos uosto konteinerių terminalai.

Per pusmetį Rygos uoste 7,4 proc. daugiau krauta anglių. Iš bendros 17,512 mln. tonų krovos anglys Rygos uoste siekė 6,398 mln. tonų.

Anglys išlieka vienintelis rusiškas krovinys, kurio srautai Rygos uoste dar auga. Visas kitas rusiškas tranzitas mažėjo. Labiausiai atsiliepė rusiškų naftos produktų netektys. Jų Rygos uoste per pusmetį krauta 31,8 proc. mažiau.

Kai Klaipėdos uostas birželį mušė net kelis šio mėnesio krovos rekordus, Rygos uostas skaičiavo mažiausią pastarųjų metų ir šių metų mėnesio krovą. Iš viso birželį Rygos uoste krauta 2,632 mln. tonų krovinių.

Iš Latvijos uostų didžiausias (30 proc.) augimas per pusmetį užfiksuotas Liepojos uoste. Bet bendra jo krova nedidelė - 3,73 mln. tonų. Čia kaip nekeista net 55 proc. augo naftos produktų krova, 4,6 karto anglių krova, 1,4 karto - medienos krova, bet 13,7 proc. sumažėjom pagrindinio šio uosto krovinio - grūdų krova. Tai gali reikšti, kad dalis lietuviškų krovinių, kurie būdavo kraunami Liepojos uoste pasuko į Klaipėdą.

Ventspilio uostas krovė 12,4 mln. tonų. Tai 23 proc. daugiau nei pernai. Šį uostą gelbsti pradėtos krauti rusiškos anglys ir net 22 proc. išaugusi jūrų keltų krova, ypač linijoje tarp Ventspilio ir Švedijos Nyneshamno uosto.

Keleivių ir krovinių srautai

Tarp kitų rytinės Baltijos uostų didžiausią kritimą vėl patiria jungtinis Talino uostas. Jis per pusmetį krovė 9,948 mln. tonų. Tai 756 tūkst. tonų arba 7,1 proc. mažiau nei pernai. Talino uostą žemyn traukia vienas krovinys - rusiški naftos produktai. Jų šiemet krauta 22,8 proc. mažiau. Bet rusiški naftos produktai dar sudaro 42 procentus visos Talino uosto krovinių dalies. Tai reiškia, kad dar kelis metus Talino uosto krova mažės. Pagal krovinių dalį antroje vietoje jūrų keltais gabenami kroviniai - jų dalis 25 proc. Šių krovinių augimas 10,7 proc. Talino uoste 6,8 proc. augo birių krovinių krova, 5,4 proc. konteinerių krova. Uoste lankėsi 4,8 mln. keleivių. Tai 4,3 proc. daugiau nei pernai. Geriausiai dirbo Talino - Helsinkio linija, kur augimas 4,5 proc. Jos dalis bendroje jūrų keltų verslo dalyje siekia net 84,3 proc. 2,6 proc. augimas fiksuotas Talino - Stokholmo linijoje. Nuostolingai dirbo Paldiski - Kapelskaro ir Stokholmo - Talino - Sankt Peterburgo linijos. Šiemet per pirmąjį pusmetį Taline lankėsi net 21 proc. daugiau kruizinių laivų keleivių. Tai ypatingai geras rodiklis, nes kruizinių keleivių išaugo nuo 190 tūkst. pernai iki 231 tūkst. šiemet. Talinas per metus priima per 300 kruizinių laivų.

Šalia Talino esantis Suomijos Helsinkio uostas per pusmetį krovė dar mažiau - 6,5 mln. tonų. Tačiau jo krova išaugo net 12 proc. Per pusmetį Helsinkio uostas priėmė net 5,4 mln. keleivių. Tai 3 proc. daugiau nei pernai. Helsinkis yra pagrindinis Suomijos keleivinis jūrų uostas. Per jį į Suomiją patenka 77 proc. visų Suomijos keleivių, kurie patekti į šią šalį naudojasi jūrų transportu.

Prie Baltijos jūros esantys Rusijos uostai per I pusmetį krovė 6,9 proc. daugiau nei pernai. Iš viso 124,6 mln. tonų. Pirmavo Ust Luga - 50,9 mln. tonų (+13,5 proc.), Primorskas - 31,3 mln. tonų (-3,6 proc.), Sankt Peterburgas - 26 mln. tonų (+7,5 proc.), Vysockas - 9,1 mln. tonų (+9,9 proc.). Bendra visų Rusijos uostų krova I pusmetį siekė 384 mln. tonų ir buvo 11,3 proc. didesnė nei pernai. Net 68 proc. krovos augimu (iki 36 mln. t) išsiskyrė Rusijos arkties baseinas ir pagrinde Murmansko uostas - 25,6 mln. tonų (+78 proc.).

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Teismai     trikdo    uosto    plėtrą
Stebina Gdansko krovos augimo  tempai
Didėja Klaipėdos atotrūkis nuo kaimynų
Uostų lenktynės tarp Klaipėdos ir Gdansko
Vardas*:
Komentaras*: