Jūra

Vidmantas Matutis

2017-03-20, 16:05

Klaipėdos uostą vejasi Ryga [2]

Klaipėdos     uostą    vejasi    Ryga
Tendencija: Klaipėdos uostas ir šiais metais išlieka regiono lyderiu.
© KVJUD nuotr.

Iš visų rytinės Baltijos uostų, neskaitant Rusijos, šiemet metus sėkmingiausiai vėl pradėjo Klaipėdos uostas, bet ant kulnų lipa Ryga.

Klaipėdos tendencijos geros

Sausį Klaipėdos uoste krauta 3,41 mln. tonų. Ypač sėkmingas buvo vasario mėnuo. Krautas rekordinis 3,43 mln. tonų krovinių kiekis. Bendra Klaipėdos uosto krova šiemet per pirmuosius du mėnesius siekė 6,84 mln. tonų ir buvo 5,1 proc. didesnė nei pernai.

Per du mėnesius fiksuotas 20,6 proc. biriųjų krovinių, pagrinde trąšų, augimas. Išliko 1,4 proc. įvairių krovinių augimas. Net 12,5 proc. daugiau krauta konteinerių. Sumažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių. Priežastys yra suprantamos - pernai maždaug tuo metu dėl nesutarimų tarp Lenkijos ir Rusijos daug rusiškų „fūrų“ judėjo per Klaipėdos uostą.

Šiemet 10,8 proc. mažiau nei pernai krauta naftos produktų ir kitų skystųjų krovinių.

Bendros uosto veiklos tendencijos yra geros. Dėl įtemptų santykių Rusija Baltarusijai mažiau duoda naftos, todėl ši mažiau gamina naftos produktų. Tačiau yra potencialas didinti ir naftos produktų krovą – apie tai kalbėjomės su laikinuoju „Klaipėdos naftos“ vadovu, - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Ypač sėkmingai, anot A.Vaitkaus, metus pradėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), kurios augimas siekė net 27 proc.

Atsigauna Latvijos uostai

Rygos uostas per pirmuosius du mėnesius krovė 6,1 mln. tonų krovinių arba 0,8 proc. mažiau nei pernai. Šiame uoste 18,2 proc. mažiau krauta naftos produktų, mažėjo trąšų, metalų, ferolydinių. Tačiau net 29,8 proc. dėl papildomos keltų linijos į Stokholmą išaugo ro ro krovinių krova. 18,2 proc. padaugėjo konteinerių. Per du mėnesius iš viso jų krauta 72,4 tūkst. TEU. Pagal konteinerių krovą Rygos uostas šiemet pirmą kartą aplenkė Klaipėdą, kur konteinerių krova per 2 mėnesius siekė 71,7 tūkst. TEU. Rygos uoste tai aiškinamas kaip ypač reikšmingas pasiekimas, nes Klaipėdos uostas dėl didesnės Lietuvos rinkos ir artimesnio susisiekimo su Baltarusija turintis didesnį potencialą.

Šiemet Rygos uoste 8,2 proc. didesnė ir anglių krova. Šis rusiškas krovinys Rygai išlieka itin svarbus, nes sudaro daugiau kaip trečdalį šio uosto krovos.

Kiti Latvijos uostai šiemet žengia su ryškiu krovos kilimu. Ventspilio uosto krova per du mėnesius didesnė net 14,4 proc. Iš viso krauta 4,51 mln. tonų. Liepojos uoste krauta 1,07 mln. tonų – 7,4 proc. daugiau nei pernai per du mėnesius.

Dėl padidėjusios Ventspilio ir Liepojos uostų krovos bendra Latvijos uostų krova šiemet yra 5,7 proc. didesnė nei pernai. Latvijos uostų krovos augimas fiksuotas pirmą kartą per pastaruosius trejus metus.

Pagrindiniu Latvijos uostų kroviniu išliko naftos produktai (krauta 3,91 mln. tonų arba 7 proc. mažiau nei pernai), anglys (krauta 3,55 mln. tonų arba 22,3 proc. daugiau nei pernai), konteineriai (krauta 748 tūkst. tonų – 19,6 proc. daugiau nei pernai), ro ro (krauta 463 tūkst. tonų – 8,4 proc. daugiau) mediena (krauta 460 tūkst. t. – 8 proc. mažiau).

Drastiškas kritimas Estijoje

Itin prastai 2017 metus pradėjo Talino jungtinis uostas. Jis yra labiausiai priklausomas nuo Rusijos tranzito.

Sausį buvo užfiksuotas net 38,7 proc. šio uosto krovos kritimas. Iš viso buvo krauta 1,37 mln. tonų krovinių – mažiausia mėnesio krova nuo 1999 metų. Net 60,7 proc. krito skystų krovinių, pagrinde naftos ir jos produktų, krova. 12,8 proc. mažiau krauta birių krovinių, 11,8 proc. mažiau vadinamų generalinių krovinių. Tik konteinerių (+23,7 proc. pagal TEU) ir jūrų keltais gabenamų krovinių (+13 proc.) kiek sušvelnino galimą dar didesnį Talino uosto krovos kritimą.

2015 ir 2016 metais Talino uoste buvo fiksuojama mažiausiai šio uosto krova nuo Estijos nepriklausomybės paskelbimo. Ji siekė atitinkamai 22,43 ir 20,11 mln. tonų. Jungtinis Talino uostas vienintelį kartą buvo peržengęs 40 mln. tonų ribą. 2006 metais jis krovė 41,26 mln. tonų krovinių.

Neseniai Taline buvo surengtas parlamentarų ir verslo pasitarimas, kur atkreiptas dėmesys, jog Estija, norėdama išlikti tranzito valstybe, privalo gerinti ekonominius ryšius su Rusija.

Kroviniai, kurie keliaudavo per Talino uostą, sugrąžinti į Rusijos Baltijos jūros baseino uostus. Šiuose Rusijos uostuose šiemet per du mėnesius krauta 40,1 mln. tonų krovinių – net 9,2 proc. daugiau nei pernai. Didžiausią dalį – net 25,4 mln. tonų (+5,9 proc. palyginti su pernai) sudarė naftos produktai. Šiemet krova didesnė daugumoje Rusijos Baltijos jūros baseinų uostų – Ust Lugoje krauta 15,7 mln. t (+ 9,1 proc.), Primorske – 10,9 mln. t (+5,5 proc.), Sankt Peterburge – 8 mln. t (+7 proc.), Vysocke – 3,2 mln. t (+42,1 proc.).

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

„Begos“ perspektyva – didinti grūdų krovą
BLRT   krantinės  pritaikytos  krovai
Uosto  pajamos  –  Klaipėdai  vystyti
Logiški   uosto   vystymo   žingsniai
Vardas*:
Komentaras*: