Jūra

Vidmantas Matutis

2017-01-23, 15:43

Nemuštas ir dar neįbaugintas

Nemuštas    ir    dar    neįbaugintas
Nuostata: naujos kadencijos Seime žuvininkystės reikalus ėmėsi tvarkyti D.Kepenis.

Seime nelikus Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos, jos funkcijų tarsi ėmėsi Klaipėdoje išrinktas Seimo narys Dainius Kepenis. Jis atsakė į klausimus, kurie susieti su planuojamu žuvininkystės pertvarkymu.

  • 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdyje buvo priimtas sprendimas skubos tvarka svarstyti klausimą dėl Žuvininkystės įstatymo pataisos ir tam pritarė dauguma Seimo narių, tačiau 2017-01-12 posėdyje, kaip buvo žadėta, šio klausimo neliko. Prašau paaiškinti kodėl?
  • Tai buvo Žuvininkystės įstatymo projekto pateikimas, kuriam pritarė dauguma Seimo narių. Šio įstatymo papildymas ir pakeitimas siejamas su didesniu skaidrumu, lygiomis galimybėmis ir konkurencingumu, taip pat pagerinti verslinės žvejybos sąlygas, subalansuoti žvejybos laivyno pajėgumą su prieinamaisiais žuvų ištekliais, padidinti žvejybos sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą. Šiuo metu galiojančio Žuvininkystės įstatymo teisinis reguliavimas jo galiojimo metu sudaro išskirtines sąlygas dviem ūko subjektams dominuoti valdant šprotų ir strimelių žvejybos teises. Priėmus šiuos pakeitimus užtikrintume konstitucinę nuostatą, draudžiančią monopolizuoti rinką, saugančią sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. Seimas nusprendė prašyti Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų. Gavome STT išvadas. Jose pabrėžiama, kad „projektu siekiama subalansuoti žvejybos sektoriaus ilgalaikį pelningumą ir suteikti galimybę gauti teisę į žvejybos galimybes platesniam ūkio subjektų ratui, kartu mažinti galimybes gauti išskirtines sąlygas dviem ūkio subjektams“. Išvada aiški ir tiksli. Klausimo svarstymas nukeltas į pavasario sesiją, nes dar nėra Vyriausybės išvadų.

  • Ar neprasidėjo asmeniškai prieš Jus suinteresuotos grupės puolimas, galbūt spaudimas, kad Žuvininkystės įstatymo pataisos svarstymas Seime žlugtų, nors dauguma Jam yra pritarusi?

  • Iki šiol jokia žiniasklaidos priemonė nesidomėjo žuvininkystės problemomis ir manęs nesiteiravo, kodėl teikėme tokius įstatymo pakeitimus. O jog teikiami daugumai žvejų, o ypač smulkesniems, svarbūs siūlymai. Žiniasklaidoje sutinku daug įvairių atsiliepimų apie mane. Tačiau tokie „vertinimai“ ar tik tokio pobūdžio komentarai yra daugiau asmeniško pobūdžio, liečiantys mano asmenį, bet ne mano nuveiktus darbus, ar pačią parlamentinę veiklą.

 

  • Kaip Jūs vertinate Seimo nario E.Gentvilo įspėjimą Jums 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdyje – cituoju - „Ar Jūs suprantate, kur brendate? Apie Jus atsiras publikacijos spaudoje, jūsų nuotraukos mirgės kaip Seimo nario, kuris tarnauja Rusijai. Jūs atsidursite teismuose, kaip aš esu atsidūręs. Vien už tai, kad ryžotės pasipriešinti monopolistui, kuris gaudo 78 proc. Ir buvusi Žemės ūkio ministerijos vadovybė pataikavo tam monopolistui. Seimo dauguma taip pat“?

  • Eugenijus Gentvilas – patyręs politikas, jis jau žino, kuo baigėsi noras išspręsti klausimą iš esmės ir susidūrė su įvairiausių „struktūrų galiomis“. Aš kol kas dar nemuštas, todėl nesu ir įbaugintas. Be to, Seimas iš esmės pasikeitė, susiformavo nauja dauguma, daug naujų žmonių atėjo į Seimą per šiuos rinkimus. Pasikeitė Vyriausybė. Į ministrų postus atėjo nemažai nepartinių, jaunų, kompetentingų vadovų, neturinčių sąsajų ar kitų interesų su kokiomis nors neaiškiomis organizacijomis ar grupėmis, įtartinos reputacijos asmenimis.

  • Dauguma Baltijos jūros žvejų laikosi nuomonės, kad žuvininkystės sistema galimai dirba vienos verslo grupės naudai. Ar Jūs kaip žuvininkystės klausimo kuratorius Seime manytumėte, kad būtų tikslinga nuosekliai įvertinti žuvininkystės sistemos tarnautojų veiklą?

  • 2017 m. vasario pabaigoje Klaipėdoje surengsime konferenciją, skirta žuvininkystės problemoms. Vyks diskusija, kaip profesionaliai ir skaidriai spręsti susikaupusias problemas. Jau kuriasi iniciatyvinė grupė. Paliesime ne vieną gyvybiškai svarbų klausimą. Kodėl mes neturime ant stalo šviežios žuvies? Kodėl žuvų suvartojimas pas mus kelis kartus mažesnis nei kitose ES valstybėse. Kas lemia galutinę žuvų kainą prekybos centruose? Kodėl sudarytos skirtingos žvejybos sąlygos atskiriems verslo subjektams? Kaip kvotų skirstymas veikia smukiųjų žvejų įmonių išlikimą? Įdomu bus sužinoti, kokios yra sudarytos sąlygos žuvų perdirbėjams, žuvų supirkimo kainos? Baigiantis 2016 metams, į Seimą atvykę smulkiųjų žvejų atstovai atkreipė dėmesį ne tik į kvotų skirstymą, bet ir jų išlikimą. Esame numatę kalbėti ir apie žuvininkystės sektoriaus valdymo institucijų pertvarką, institucijų būstinių perkėlimą į Klaipėdą. Labai svarbu bus suformuoti profesionalią, kompetentingą komandą, gebančią priimti skaidrius sprendimus. Tik tada ant mūsų stalo atsiras daugiau žuvų.

 

  • 2015 metais Baltijos jūroje žvejybos kvotos buvo paskirstytos 19 bendrovių, o 2017 metais galimybės jau skirstytos tik 15 bendrovių. Per metus žlugo 4 bendrovės, kurios jau nebeatsikels, nes negavo kvotų ir negali žvejoti. Kartu su žvejybos įmonėmis nyksta ir darbo vietos. Kokius planus turi valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kad sustabdytų žuvininkystės kaip verslo šakos nykimą?

  • Esame suinteresuota teisingumu šioje srityje. Todėl ir buvo imtasi keisti Žuvininkystės įstatymą. Mes norime, kad smulkūs žvejai turėtų lygias galimybes ir sėkmingai žvejotų, kad visi išsaugotų darbo vietas, gerintų darbo sąlygas, turėtų pelnus, prigaudytų įvairių rūšių žuvų, o jų perdirbėjai aprūpintų šalies gyventojus šviežiomis žuvimis.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Sukčių prie žuvininkystės pinigų neprileis
Žuvininkystės sistemoje – postų dalybos
Intrigos dėl ES pinigų  žuvininkystei
Seime – žvejybos sunaikinimo nuosprendis
Vardas*:
Komentaras*: