Jūra

Vidmantas Matutis

2016-12-06, 11:36

Sukčių prie žuvininkystės pinigų neprileis

Sukčių prie žuvininkystės pinigų neprileis
Situacija: teisę gauti paramą žvejams gali atimti ir ne visada palanki žvejyba.
© „Zuv.lt“ nuotr.

Kadenciją baigianti Vyriausybė svarstė, kaip sustiprinti kontrolę, kad prie Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų nebūtų prileisti įtartinos reputacijos asmenys.

Vertins ir pagarbą aplinkai

Ne kas kitas, o pati ES reikalauja stiprinti iš 2014-2020 metų programų pagal projektus dalinamų pinigų naudotojų – žvejybos įmonių ir kitų projektų teikėjų patikimumo kontrolę.

ES yra pareikalavusi, kad šalys garantuotų, jog gaunamais pinigais nepasinaudos su sukčiavimu, nusikalstama veikla susiję asmenys.

Yra nustatyti straipsniai, kuriais bausti asmenys negali pretenduoti gauti paramos. Dabar į kontrolės ratą dar įtraukti ir tie, kurie negerbia jūros aplinkos. Parama nebus skirta, jei žvejybos laivuose bus rastos radioaktyvios medžiagos ar kitokie jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai, ozono sluoksnį ardančios medžiagos ir jų mišiniai, kai už jų laikymą bus iškelta byla. Žvejams galimybė gauti paramą bus atimta ir tuo atveju, jei bus iškelta byla už neteisėtą žvejybą.

Įvairius duomenis apie praeities veiklą reikės teikti ne paties projektų teikėjams. Pažymas, kurios apibrėš vieno ar kito paramos projekto rengėjo patikimumą susirinks pačios institucijos.

Skurdžiai nepageidaujami

Bene svarbiausia nuostata bus, kad prie paramos prašytojų – žvejybos įmonių dokumentų turės būti pridėtos paskutiniųjų trejų metų veiklos ataskaitos apie rinkai patiektos žuvininkystės produkcijos metinę vertę, pirminį žuvų pardavimą ir supirkimą.

Tai ir naujas posūkis žvejybos sistemoje. Jei esi skurdus, vos išsilaikai, nesitikėk gauti ES žuvininkystės paramos.

Pačių žvejų teigimu, dauguma Baltijos jūros žvejų yra skurdžiai gyvenančios įmonės. Tokius juos padarė ir, vėlgi daugumos žvejų nuomone, nesubalansuota kvotų skirstymo sistema.

Už Baltijos jūroje žvejojančius žvejus informaciją apie jų „svorį rinkoje“ turės pateikti Žuvininkystės tarnyba.

Taip pat turės būti pateikta informacija ir apie padarytus sunkius žuvininkystės veiklos pažeidimus. Tokiais laikoma neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba. Sunkiu nusikaltimu laikoma ir tai, jei buvo vykdoma žvejyba kartu su trečiųjų šalių laivais, naudojantis jų vėliava, valdymu, eksploatavimu ar nuosavybe.

Skirtingi paramos dydžiai

Iš valstybių, kurios yra prie Baltijos jūros Lietuva gaus mažiausią ES žuvininkystės fondo paramą. Ji bus 63,4 mln. eurų.

Didžiausią 531 mln. eurų paramą žuvininkystei gaus Lenkija. Ji yra laikoma didžiausia karpių augintoja tvenkiniuose visoje ES.

Po jos seka Vokietija (220 mln. eurų), Danija (208 mln. eurų), Latvija (140 mln. eurų), Švedija (120 mln. eurų), Estija (101 mln. eurų) ir Suomija (75 mln. eurų).

Visos ES mastu daugiau už Lenkiją paramos žuvininkystei gaus tik Ispanija (1,2 mlrd. eurų), Prancūzija (588 mln. eurų) ir Italija (537 mln. eurų).

Lietuva pagal paramos dydį žuvininkystei lenkia 8 ES šalis - tokias kaip Austrija (7 mln. eurų), Slovakija (16 mln. eurų), Malta (23 mln. eurų), Slovėnija (25 mln. eurų), Čekija (31 mln. eurų), Vengrija (39 mln. eurų), Kipras (40 mln. eurų) ir Belgiją (42 mln. eurų).

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Lietuva atvėrė kelią žvejų konvencijai
Skubinamasi išdalyti žvejybos  kvotas
Vienos žvejybos kvotos didėjo, kitos – mažėjo
Žuvininkystės sistemoje – postų dalybos
Vardas*:
Komentaras*: