Jūra

Vidmantas Matutis

2017-07-24, 11:42

Teismai trikdo uosto plėtrą

Teismai     trikdo    uosto    plėtrą
Situacija: neišvalyta Malkų įlanka trukdo vykdyti ir kitus projektus.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Šiais metais padaugėjo teisinių procesų, kuriuose skundžiami su uosto plėtra susiję konkursai.

Ieško „kabliukų“

Liepos pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė bendrovių „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ skundą dėl užteršto grunto saugojimo aikštelės, grunto iškasimo iš dokų duobių, nusausinimo, saugojimo darbų.

2016 metais Uosto direkcija rengė konkursą dėl užteršto grunto tvarkymo. Jį laimėjo suomių bendrovių „Sito Rakennuttajat Oy“, „Vesirakennus Ojanen Oy“ ir „Suomen Vesityo Oy“ bei estų bendrovės „Baltic TechService OU“ konsorciumas. Jo pasiūlyta 11 mln. 366 tūkst. eurų kaina buvo gerokai mažesnė už bendrovių „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ kainą, kurios siūlė tuos pačius darbus atlikti už 13 mln. 757 tūkst. eurų su PVM.

Kad viešojo pirkimo konkursas būtų pripažintas neteisėtu, jį pralaimėjusios kompanijos nusprendė paieškoti „kabliukų“ konkurentų konsorciume.

Teigėme, kad bet kokiu atveju tai per didelė kaina ženkliai didesnė nei kito konkurento ir už tokią kainą mes nepirksime užteršto grunto valymo paslaugos, nes tai per brangu. Nepaisant to jie skundė, galbūt su tikslu, kad tas konkursas iš viso neįvyktų“, - svarstė Uosto direkcijos teisės departamento direktorius Linas Rudys.

Jie teisme įrodinėjo, kad suomių ir estų konsorciumas neturintis teisės būti ypatingo statinio statybos rangovu Lietuvoje, o dalies pagrindinių darbų vykdymui pasitelkė subrangovą, nors tai buvę draudžiama.

Pateikta pretenzijų ir dėl to, kad konsorciumas netenkinantis pirkimo sąlygų reikalavimo dėl statybos darbų apyvartos, jo veikla uostų akvatorijos dugno valymo arba gilinimo darbuose nebuvo pagrindinė, jos neturėjo įgyvendinusios bent kiek reikšmingesnių uostų akvatorijos dugno valymo arba gilinimo darbų projektų.

Uosto direkcija kaltinta, kad neleido jiems susipažinti su laimėtojo pasiūlymo duomenis - nebuvę suteikti dokumentai apie konkurentų - konsorciumo narių ar pasitelktų specialistų profesinę patirtį. „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ nurodė, kad, kad konsorciumas ketina naudoti žemsiurbę, kuri neužtikrintų sėkmingo projekto įgyvendinimo, nes ji negalinti pasiekti doko duobių apačios.

Kertinis projektas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ pretenzijas atmetė.

Suomių ir estų konsorciumas teismui pateikė dalį reikalautų dokumentų, išsiaiškinta, kad nurodytas subrangovas „Garant Diving“ vykdys darbus, kurie nėra draudžiami konkurso sąlygomis.

Teismas kvalifikavo, kad „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ pretenzijos dėl jungtinės veiklos grupės apyvartos, valymo ir gilinimo darbų patirties, naudojamos technikos yra nepagrįstos. Pripažinta, kad Uosto direkcija teisingai elgėsi nepateikdama kai kuriuos duomenis, nes jie konkurse dalyvavusių suomių ir estų junginio atžvilgiu buvę konfidencialūs.

Tą patį liepos pradžioje pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas. Byloje buvo padėtas taškas. Suomių ir estų konsorciumas galės pradėti dokų duobių valymo darbus. Jie jau, ko gero, būtų įpusėję, jei ne tas nepagrįstas, kaip nustatė teismai, skundas. Jis dokų duobių valymo darbus įšaldė mažiausiai pusmečiui. Jau spalio 17 d, buvo pateiktos abiejų dalyvių kainos. Sutartį planuota pasirašyti 2016 metų gruodžio viduryje.

Gaila, kad ne labai turėdami aiškius argumentus tiekėjai skundžia mūsų rengiamus viešųjų pirkimų konkursus ir tai turi didelę įtaką uosto plėtrai“, - akcentavo L.Rudys.

Užteršto grunto valymas yra kertinis šiuo metu vystomo Klaipėdos uosto projektų. Anot L.Rudžio, dėl to, kad neišvalytas užterštas gruntas, atsiliepia Malkų įlankos sienelės kalimo, krantinių 64, 65, 65A, 127, 127A, 128, 129A, 137A, 138AS, dalies 139 rekonstrukcijoms, nes visose jose yra užteršto grunto, kurį būtina iškasti.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė teigė, kad uosto akvatorijoje reikia išvalyti apie 270 tūkst. kubinių metrų grunto. Valymo procesas truks apie 1,5 metų. Pirmiausia bus valoma Malkų įlankoje, nes čia neišvalytas gruntas trukdoma vykdyti keletas kitų projektų.

Konkursuose krito kainos

Tai ne pirmas atvejis pastaraisiais metais, kai konkursų nelaimėję tiekėjai skundžia jų rezultatus. Teismuose beveik visais atvejais laimi Uosto direkcija. Bet gaištamas laikas, užsitęsia darbų pradžia, terminai, vieni nebaigti darbai ima trukdyti kitiems.

Mes esame sušvelninę konkursų reikalavimus, išplėtėme galimybes ateiti naujiems rangovams. Tai siekiame išlaikyti palankesnes kainas. Manome, kad jei kompanija moka statyti tiltus, ji gali statyti ir uosto krantines“, - dėstė V.Paukštė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo, kad uostas pastaraisiais metais buvo išskirtinis Lietuvos transporto sistemoje. Jame rangos kainos buvo gerokai mažesnės nei kitur Lietuvoje. Kai kuriuose konkursuose kainos krisdavo net iki 40 proc. nuo skaičiuojamųjų verčių. Tai lėmė pasaulyje mažėję gilinimo, hidrotechninių darbų kiekiai. Lietuviškos kompanijos į uostą pernelyg nesiveržė. Kam atlikti darbus uoste, jei keliuose ir geležinkeliuose pelno marža buvo gerokai didesnė?

Uoste mūsų atžvilgiu tendencijos buvo labai geros. Per pastaruosius keturis metus įdėdami į uostą 155 mln. eurų investicijų dėl viešųjų pirkimų konkursų ir mūsų specialistų, kurie surado geresnius sprendimus dėka, sutaupėme 44 mln. eurų. Kadangi valstybė eina skaidrėjimo, tame tarpe ir viešuosiuose pirkimo konkursuose, keliu, iš kai kurių kompanijų jau išgirdome, kad jiems būtų įdomu dalyvauti ir uosto konkursuose. Visų laukiame konkursuose, juo labiau, kad artimiausiems metams uostas yra numatęs didelės apimties investicinius planus“, - teigė A.Vaitkus.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Klaipėda didina atotrūkį nuo  kaimynų
Kibernetinės  atakos   uostą  aplenkė
Uoste   –   šaliai   svarbos   įmonės
Didėja Klaipėdos atotrūkis nuo kaimynų
Vardas*:
Komentaras*: