Jūra

Vidmantas Matutis

2016-10-03, 11:44

Universiteto sąryšis su uostu – didžiulis [1]

Universiteto sąryšis su uostu – didžiulis
Porveržis: mokslinio tyrimo laivo „Mintis“ įsigijimas Klaipėdos universitetui atvėrė naujas veiklos erdves.
© „Apc.ku.lt“ nuotr.

Jokia kita Lietuvos aukštoji mokykla neturi tiek sąryšio su uostu ir jūriniu verslu kaip Klaipėdos universitetas. Pagal studentų ir absolventų kiekį jis yra tarp vidutinių Lietuvos aukštųjų mokyklų, o pagal baigusiųjų įdarbinimą uosto dėka tarp pirmaujančiųjų.

Uoste atlyginimai didesni

Pagrindinis Klaipėdos universiteto šūkis yra „Universitetas – tavo žinių uostas“. Kaip teigė Klaipėdos universiteto Vadybos katedros vedėjas Rimantas Stašys šiam šūkyje aiškiai išreikštą mokslo ir praktinė Klaipėdos pusė susieta su uostu.

Nors emigracija veikia Lietuvą visose srityse, vienintelis Vilniaus universitetas jos tarsi nejaučia. Jo studentų dalis nuo 16 proc. Lietuvos švietimo rinkos išaugo iki 18 proc. Klaipėdos universitetas išlaiko maždaug stabilią 5,2 proc. dalį. Tai atitinka Lietuvos universitetų vidurkį.

Kai Lietuvoje jau prabilta apie kai kurių aukštųjų mokyklų naikinimą ar jungimą apie Klaipėdos universitetą to nekalbama. Tai yra išskirtinė Lietuvos aukštoji mokykla, kur nemaža dalis studijų susieta su uostu ir jūriniu verslu.

Klaipėdos universitetą baigę techninių specialybių absolventai yra ypač paklausūs. Ypač geras socialinių ir technologinių specialybių absolventų įsidarbinimas. Kiek sunkiau rasti darbą baigusiems meno studijas“, - pastebėjo R.Stašys.

Jo teigimu, po vienerių metų technologinius mokslus baigusių absolventų atlyginimų vidurkis Lietuvoje yra 585 eurai, kai Klaipėdoje jis – 724 eurai. Čia įtakos turi Klaipėdos uostas, kur atlyginimai yra gerokai didesni nei kitur Lietuvoje.

Neatsitiktinai Klaipėdos universitete vienos paklausiausių yra jūrinės studijos – laivavedybos, jūrų uosto vadybos, jūrų technologijų ir inžinerijos. Tikimasi, kad populiarios bus ir tik šiemet pradėtos dėstyti naujos specialybės – suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerijos, logistikos.

Gilinasi į uosto problemas

R.Stašys džiaugėsi, kad vien universitetas kuria jūrinių studijų programas. Aktyviai įsitraukia ir uosto bendrovės, jų vadovai, specialistai, kurie perduoda studentams savo žinias. Universitetas stengiasi įtraukti į studijų procesą kaip galima daugiau uosto profesionalų, kad jauniems žmonėms perduotų savo žinias ir patirtį. Nuolat Klaipėdos universiteto veikloje aktyvus yra „Centrinio Klaipėdos terminalo“ vadovas Benediktas Petrauskas.

Surinkau 12 didžiausių uosto ir laivybos verslo bendrovių, kur Klaipėdos universiteto studentai nuolat atlieka praktiką. Neretai iš praktikos vietų rašomi ir baigiamieji absolventų darbai“, - pastebėjo R.Stašys.

Studentai analizuoja ir teikia pasiūlymus kaip uosto bendrovėse gerinti tarpusavio komunikaciją, klientų aptarnavimą, personalo valdymą, vertinimą, motyvacines priemones. Netgi gilinamasi į bendrovių darbo apmokėjimo, energetikos valdymo, kokybės vadybos ir kitas problemas.

Studentai neretai pateikia įdomius ir uosto kompanijoms naudingus pasiūlymus. R.Stašys norėtų, kad su uosto kompanijų veikla daugiau būtų susieta doktorinių darbų. Tam tikras proveržis jau buvo 2015 metais, kai pateikti darbai susiję su vadybos gerinimu konkrečioje Klaipėdos uosto bendrovėje, oro taršos mažinimu iš laivų, Baltijos jūros pakrantės ekologija ir aplinkotyra, Lietuvos jūrinio sektoriaus ekonominiu vertinimu.

Praktinė mokslo nauda uostui

Tarp Klaipėdos universiteto ir uosto, o taip pat jūrinio verslo vyksta nuolatinis dialogas, atliekami konkretūs moksliniai tyrimai. Mokslo ir jūrinio verslo bendradarbiavimas daro didelę įtaką vystant Klaipėdos uostą, tvarkant Lietuvos krantus ir jūros zoną. Klaipėdos universitetas ypač tampriai bendradarbiauja su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, atliekami netgi bendri projektai.

Klaipėdos universiteto mokslininkai turi licencijas ir patirtį dirbant su aplinkai jautriomis, visuomenės sveikatos požiūriu svarbiomis uosto ir pajūrio zonos aplinkosaugos problemomis“, - teigė Klaipėdos universiteto laivybos ir ekspedicijų tyrimo laboratorijos vedėjas Nerijus Blažauskas.

Jo teigimu, iš esmės Klaipėdos universiteto reikšmė jūrinėje srityje pasikeitė po to, kai į vandenį buvo nuleistas mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Pereitai prie realios mokslinės jūrinio verslo analitikos. Turėdamas tokį laivą su puikia įranga Klaipėdos universitetas gali atlikti ne tik Lietuvos pakrantės, Klaipėdos uosto, bet ir tarptautinius tyrimus. Seisminiai, geologiniai, biologinės įvairovės, užterštų gruntų, sąnašų modeliavimas ir kiti tyrimai, rizikų vertinimai uoste ir pajūryje – visa tai šiandien jau prieinama Klaipėdos universitetui. Ir tai sudaro naujas prielaidas po atliktų tyrimų kokybiškiau vystytis Klaipėdos uostui.

Šiandien Klaipėdos universitetas dirba ne tik prie Klaipėdos uosto plėtros projektų, atlieka nuolatinius monitoringus, bet ir vykdo Šventosios uosto dampingo rajonų parinkimo, tarptautinius balastinių vandenų projektus. Klaipėdos uostininkai jau išgirdo mokslininkų pasiūlymus, kaip Baltijos jūroje galėtų būti statomi vėjo jėgainių parkai, kaip Klaipėdos uostas galėtų taptų tokių jėgainių statybos aprūpinimo uostu.

Dar vienas svarbus žingsnis bus žengtas 2018 metais, kai bus baigtas statyti Klaipėdos universiteto mokslinių laboratorijų centras.

Komentaras

Benediktas Petrauskas:

Esu buvęs pirmosios Klaipėdos universiteto tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas. Taip pat nuo 1998 iki 2012 metų dėsčiau socialinių mokslų fakultete įvairias disciplinas susijusias su uosto įmonių valdymu. Šiais mokslo metais esu pakviestas dėstyti Uosto veiklos vadybą. Man smagu bendrauti su jaunais žmonėmis, universiteto studentais, kurie domisi Klaipėdos uostu, jūriniu kompleksu, Lietuvos susisiekimo sistema. Jauni žmonės žingeidūs, netgi man, turinčiam didžiulę jūrinės veiklos praktiką, tenka ruoštis paskaitoms, kad galėčiau kuo geriau perteikti teorines ir praktines žinias. Klaipėdos universiteto jūriškėjimo procesus žinau ir matau iš vidaus. Džiugu, kad Klaipėdos universitetas tapo jūriniam verslui naudinga ir reikalinga specialistų rengimo ir jūrinio mokslo vieta. Klaipėda būdama Lietuvoje išskirtiniu jūriniu miestu tuo pat metu puoselėja ir jūrines mokslines tradicijas. Mano supratimu, realus Klaipėdos universiteto jūriškėjimo procesas prasidėjo užmezgus nuolatinius ryšius su jūrinio komplekso bendrovėmis, įsteigus Jūrinio mokslo slėnį, arčiau universiteto pritraukus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, pasistačius jūrinių tyrimų laivą „Mintis“, pradėjus vykdyti įvairius tarptautinius projektus. Klaipėdos universitetas įsteigtas specifiniame ekonominiu, kultūriniu ir geopolitiniu požiūriais Lietuvos pajūrio areale, vieninteliame šalies uostamiestyje. Lietuvai čia atsiveria didelės perspektyvos palaikyti ryšius su Baltijos jūros regiono šalimis, kitais pasaulio kraštais. Džiaugiuosi, kad ir šiandieninis universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas vienu iš prioritetų laiko universiteto bendradarbiavimą ir sąryšį su jūriniu verslu. Klaipėdoje veikia Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras su penkiomis laboratorijomis, laivynu iš trijų laivų, statomas jo laboratorijų centras atversiantis naujus jūrinės mokslinės veiklos horizontus. Norėčiau ir įsivaizduočiau Klaipėdos universitetą tarptautinio lygio Baltijos jūros mokslinį centrą į kurį studijuoti atvyktų jaunuoliai iš kitų šalių. Kodėl gi negalėtų ateityje Klaipėdos universitetas prilygti, tarkim, tam pačiam Malmės tarptautiniam jūrų universitetui?

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Uostas   sieks  didžiausios   plėtros
Didėjo reikalavimai uosto  žemsiurbei
Stengsis užkirsti sukčiavimą uostuose
Baltijos jūros regiono augimas baigėsi
Vardas*:
Komentaras*: