Jūra

Vidmantas Matutis

2017-01-23, 15:37

Uoste įjungtas taupymo režimas

Uoste    įjungtas   taupymo   režimas
Laivyba: laivai po uostą plaukioja tik turėdami konkrečius tikslus.
© KVJUD nuotr.

Nors Klaipėdos uostas per 2016 metus gavo rekordines pajamas, bet tie metai išsiskyrė ir didžiausiu taupymu.

Uoste skaičiuojami pinigai

Pernai uoste, kuris pasiekė istorinį krovos rezultatą – 40,14 mln. tonų, užfiksuotos ir rekordinės pajamos. Jos siekė 56,5 mln. eurų, o su vilkiko „Stumbras“ pardavimu 58,6 mln. eurų. Uosto pajamos buvo 3,6 proc. didesnės nei 2015 metais. Jos didžiausios per visą Klaipėdos uosto istoriją.

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis tai laiko itin geru rezultatu. Jis akcentavo, kad pajamos auga jau daugelį metų nekeliant uosto rinkliavų įkainių. Tai parodo, kad Uosto direkcijos pajamos nuolat auga tik dėl didėjančios uosto krovos ir veiklos sąlygų. Mat pajamas didina ir gerinama uosto infrastruktūra. Sutvarkytos krantinės uosto naudotojams išnuomojamos brangiau.

Šiemet uoste planuojamas 30,5 mln. eurų pelnas. Jį išaugino ne tik didėjusios bendrosios pajamos, bet ir net 3,3 mln. eurų sumažėjusios uosto eksploatavimo išlaidos. Anot M.Armonaičio, labiausiai – net 1,4 mln. eurų sąnaudas sumažino akvatorijos valymas. Šiemet uoste reikėjo šalinti gerokai mažiau grunto nei 2015 metais.

Siekia pigesnių statybų

Gautą pelną, kaip ir yra numatyta, Uosto direkcija planuoja naudoti investicijoms. Šiemet yra suplanuota 36,6 mln. eurų investicijų. Kad jos būtų „skalsesnės“ Uosto direkcija kreipėsi į įvairias Lietuvos ir užsienio kompanijas - kvietė dalyvautų Klaipėdos uosto statybos ir gilinimo konkursuose. Kvietimai į konkursus per šalių ambasadas perduoti Vokietijos, Danijos, Olandijos, Belgijos, Latvijos uostų statybos darbų kompanijoms.

Tendencija tokia, kad per 2009 metais prasidėjusią recesiją ir po jos uostų statybos kainos buvo gerokai kritusios. Uostų statytojai sutikdavo dirbti ir pigiau, kad tik išliktų rinkoje. Dabar uostų statybų darbai brangsta, bet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tikisi juos sumažinti kviesdama į konkursus daugiau rangovų.

Iki šiol Uosto direkcijai per viešųjų pirkimų konkursus pavykdavo sutaupyti pakankamai žymias pinigų sumas. Kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, per pastaruosius ketverius metus beveik visų rangos darbų konkursinės kainos buvo mažesnės nei planuota. Uosto direkcijai per ketverius metus pavyko sutaupyti per 48 mln. eurų. Iš jų 25,5 mln. eurų per viešųjų pirkimų procedūras, 22,9 mln. eurų vykdant statybos darbus po konkursų. Tai yra žymios sumos žinant, kad per tą laiką uoste iš viso buvo atlikta statybos darbų už 155 mln. eurų.

Per pastaruosius metus uoste tvarkyta 18 krantinių, perstatyta per 3,27 kilometrų krantinių, vyko žymūs gilinimo darbai net pagal 10 projektų, įrengta 3,66 kilometrai automobilių kelių, nutiesta 13,99 kilometrai uosto geležinkelių. Svarbiu uosto veiklos akcentu laikoma tai, kad uosto išorės ir vidaus kanalą iki KLASCO apsisukimo rato pagilinus iki 15,5 metrų, gali atplaukti laivai su grimzle iki 13,8 metrų. Tai leidžia pilnai pakrauti didelius laivus. Todėl uoste pernai didelių laivų pastebimai padaugėjo.

Sistemos išlaisvino

Apie taupymą Uosto direkcijoje prabyla ko ne kiekvienos tarnybos vadovas. Uosto kapitono Adomo Aleknos tarnyba svarbiausiu taupymo rodikliu laiko kasmet uosto tarnyboje naudojamų aptarnavimo laivų kuro mažinimą.

Teisės departamento direktorius Linas Rudys svarbiu veiklos akcentu laiko teismuose gerokai sumažėjusį bylų skaičių, kur ginčuose dalyvauja Uosto direkcija. Šis skaičius svyruoja vidutiniškai apie 10 bylų vienu metu. Intensyvesni ginčai vyksta dėl viešųjų pirkimų. Bet iš esmės ir jų skaičius nėra didelis. Tarkim, per 2016 metus Uosto direkcija vykdė 950 pirkimų. Iš jų apie 100 viešųjų pirkimų konkursų. L.Rudį džiugina, kad konkursuose pavyksta sutaupyti žymias pinigų sumas. 145 krantinės rekonstrukcijos konkurse sutaupyta per 2 mln. eurų, 101-104 krantinių konkurse – per 1,5 mln. eurų.

Žymias pinigų sumas Uosto direkcija taupo ir įsidiegusi internetines laivų (LUVIS) ir krovinių (KIPIS) aptarnavimo sistemas. LUVIS sistema pernai naudojosi 196 laivų agentai ir jų savininkai. Per sistemą apdorota virš 127 tūkst. dokumentų. Ji išlaisvina laivų agentus nuo nereikalingo važinėjimo iš laivų į Uosto direkciją. Per KIPIS sistema pernai pateikta virš 1,2 mln. dokumentų. Ja naudojasi 458 uoste veikiantys asmenys ir uosto veiklą kontroliuojančios 7 valstybės tarnybos. Pačios Uosto direkcijos darbuotojus nuo papildomo popierizmo išlaisvina veikianti dokumentų apskaitos sistema „Avilys“. Per ją pernai apdorota 10 tūkst. 300 dokumentų.

Mes esame labai gerai techniškai pasirengę ir jau šiandien galėtume šimtu procentų visą veiklą vykdyti skaitmeninėje erdvėje“, - tikino A.Vaitkus.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Istorinis šansas susisiekimo ministrui
Narų  laivą  Klaipėdai  statys  estai
Baltijos  šalyse  pasikeitė   lyderis
Rytinės Baltijos uostus „veža“ anglių paklausa
Vardas*:
Komentaras*: