Jūra

Vidmantas Matutis

2017-07-07, 10:31

Uoste – šaliai svarbos įmonės

Uoste   –   šaliai   svarbos   įmonės
Nuostata: ne pats SGD terminalas, o jį valdanti bendrovė ir dujų tiekėjas yra svarbios nacionaliniam saugumui.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Šiuo metu Seime rengiami keli su uosto veikla ir nacionaliniu saugumu susiję pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2018 metų pradžios.

SGD terminalo svarba

Pirmiausia bus keičiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Jame bus numatyta, kad Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka. Išimtys bus numatytos tik tokiu atveju, kai uosto žemė išnuomojama uosto žemėje veiklą vykdančioms nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms.

Kitas ne mažiau įdomus dalykas yra tai, kad koreguojamas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas. Jame nebeliks nuostatos, kad Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas. Kaip gi taip - jog statant šį terminalą visą laiką buvo teigiama, kad jis sustiprins Lietuvos nepriklausomybę nuo „Gazprom“? Logika paprasta - dujų terminalas pastatytas, todėl itin svarbūs yra jo valdytojas ir tiekėjas.

Aiškėja, kad ne pats SGD terminalas, o jo operatorius - „Klaipėdos nafta“ pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone. Ši bendrovė, kur valstybei priklauso 72,32 proc. akcijų dalis, svarbi yra ne tik dėl SGD terminalo valdymo, bet ir dėl galimybės aprūpinti mūsų šalį jūros keliu importuojamais naftos produktais. Ji taip pat vykdo valstybėje svarbią funkciją - yra valstybės naftos produktų rezervo saugotoja Subačiaus kuro bazėje.

Strategine įmone laikomas ir SGD terminalo paskirtas tiekėjas - bendrovė „Litgas“, kur valstybė kontroliuoja 90,77 proc. jos akcijų.

Korekcijos po ES pastabų

Šiuo metu Lietuva yra tarsi dviprasmiškoje padėtyje. Iš vienos pusės ji turi mažinti strategiškai svarbių įmonių ir objektų skaičių, nes buvo gauta pastaba iš ES, kad jų Lietuvoje yra per daug ir varžomas laisvas kapitalo judėjimas. Iš kitos pusės regione dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto yra pasikeitusi saugumo situacija.

Lietuvoje stengiamasi turėti papildomų saugiklių užkirsti nacionaliniam saugumui galinčias kilti grėsmes. Ypač tas, kurios susietos su strateginės reikšmės įmonėmis. Tokios reikšmės įmonės stengiamasi ir geriau apsaugoti.

Todėl šiuo metu ir keičiamos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiau apibrėžti nacionalinio saugumo interesus, įvertinti šiam saugumui tikrai svarbias įmones, įrenginius ir turtą, įvertinti patikros procedūras.

Apibrėžti nacionalinio saugumo svarbūs ūkio sektoriai - energetika, transportas, aukštosios ir informacinės technologijos, finansai.

Nacionalinio saugumo įmonėse ekonominiai pokyčiai galės vykti, bet tai ar tikslinga juos atlikti spręs specialiai sukurta komisija.

Svarbūs jūriniai objektai

Iš transporto srities strategiškai svarbūs yra ne tik automobilių ir vandens keliai, geležinkeliai, oro uostai, bet ir Klaipėdos jūrų uostas. Į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą įtraukti ne tik Lietuvos geležinkeliai, Vidaus vandens kelių direkcija, bet ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ji patikėjimo teise valdo uosto žemę, akvatoriją, krantines, hidrotechninius įrenginius, navigacijos kelius, kanalus bei kitus infrastruktūros objektus.

Klaipėdos uostas Lietuvai yra itin svarbus. Jis užtikrina nepertraukiamumą ir saugų transporto paslaugų tiekimą. Įvardinta, kad krizės atveju Klaipėdos uostas būtų ypatingos svarbos objektas suteikiant priimančios šalies paramą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms.

Į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą įtrauktos ir kai kurios privačios kompanijos. Tarp jų Lenkijos naftos koncernui „Polski Koncern Naftowy ORLEN S. A.“ šimtu procentų priklausanti „ORLEN Lietuva“. Ši bendrovė valdo vienintelę Baltijos šalyse naftos produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą bei jūrinį Būtingės naftos terminalą. Šis buvo statytas tam, kad esant ypatingoms sąlygoms - blokadai, ekstremaliai situacijai, aprūpintų Lietuvą naftos produktais.

ORLEN Lietuva“ gamykloje per metus galima perdirbti apie 10 mln. tonų naftos. Ji yra svarbiausia benzino ir dyzelino tiekėja ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje.

Šiame sąraše yra ir su uosto veikla iš dalies susieta Jonavoje veikianti bendrovė „Achema“. Didžiausia Lietuvos azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja nemažą dalį produkcijos išgabena per Klaipėdos uostą.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Didėja Klaipėdos atotrūkis nuo kaimynų
Uostas investuos į jūrų turizmo plėtrą
Jubiliejinis pažintinių ekskursijų sezonas uoste
Zebriugės uostas – pavyzdys Klaipėdai
Vardas*:
Komentaras*: