Jūra

Vidmantas Matutis

2017-04-24, 15:48

Viešieji konkursai virsta teismais [1]

Viešieji  konkursai  virsta  teismais
Situacija: Klaipėdos uoste ir anksčiau trūko tinkamų teršalų iš uosto surinkimo laivų.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Padaugėjo bylų, kuriose ginčijamasi dėl vienokių ar kitokių viešųjų pirkimų konkursų rezultatų.

Kilo grėsmė dėl teršalų

Šviežiausias atvejis prieš porą savaičių Lietuvos apeliaciniame teisme priimta nutartis. Ja patvirtinta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sprendimas atliekų iš laivų ir teršalų iš uosto surinkimo ir utilizavimo paslaugą po neskelbiamų derybų pirkti iš bendrovės „Ekovalis“ buvo teisėtas. Konkurso rezultatus teismuose ginčijo bendrovė „Parsekas“.

Praėjusių metų viduryje Uosto direkcija paskelbė konkursą dėl atliekų iš laivų ir teršalų iš uosto surinkimo ir utilizavimo. Jo metu geriausius pasiūlymus pateikė bendrovės „Baltijos bunkeravimo agentūra“ ir „Parsekas“, tuomet veikęs kartu su „BNB Capital“ ir „Ekonovus“. Tačiau jos nepagrindė pernelyg mažų pasiūlytų kainų. Atviras konkursas pernai rugpjūtį buvo nutrauktas, nes likusių dar dviejų pasiūlymų kainos buvo pernelyg didelės.

Rugsėjį vėl skelbtas konkursas po kurio sudaryta preliminari eilė su bendrove „Ekovalis“ pirmoje vietoje ir „Parseku“, veikusiu kartu su „BNB Capital“ ir „Specialiuoju autotransportu“ – antroje vietoje. Paskelbus konkurso laimėtoju „Ekovalis“, bendrovė „Parsekas“ kreipėsi į teismą. Ji nurodė argumentų, kad „Ekovalis“ neatitiko keliamų reikalavimų. Vienas iš jų, kad jo nurodyti laivai „Jakai“ ir „Šarka“ turi pernelyg mažas nuotekų priėmimo patalpas.

Klaipėdos apygardos teismas uždraudė Uosto direkcijai sudaryti sutartį su „Ekovalis“ kol neįsiteisės sprendimas byloje.

Uostas atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Ankstesnė sutartis dėl atliekų iš laivų ir teršalų iš uosto surinkimo ir utilizavimo turėjo baigtis po kelių savaičių. Kad uostas neliktų be itin svarbios paslaugos tiekėjo, Uosto direkcija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir ši leido vykdyti naują pirkimą – neskelbiamas derybas. Jos vyko su ta pačia bendrove „Ekovalis“ ir 2016 metų lapkričio 15 d. pasirašyta sutartis.

Tai tik įliejo papildomų emocijų į teismo procesą. Bet teismuose įvertinta, kad uoste buvo iškilusi reali grėsmė nesurinkti atliekų ir teršalų. Todėl Uosto direkcija teisėtai pasinaudojusi išimtine neskelbiamų derybų procedūra. Taip pat teisme paaiškėjo, kad prieš pat pasirašant sutartį „Ekovalis“ pateikė pažymą apie turimą įrangą ir nurodė visus ketinamus pasitelkti subrangovus.

Atmušų kokybės ginčas

Kitas ginčas per teismus nusirito dėl atmušų – specialių įrenginių, kurie montuojami prie uosto krantinių ir yra skirti laivams švartuoti ir stabdyti.

Uosto direkcijos skelbtą viešojo pirkimo konkursą dėl atmušų tiekimo pernai liepą laimėjo Švedijos kompanija „Trelleborg Offshore & Construction“. Antroje vietoje likusios pagal jungtinės veiklos pagrindą veikusios bendrovės „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ kreipėsi į teismą. Nurodė, kad Uosto direkcija švedų kompanijos „Trelleborg Offshore & Construction“ atžvilgiu techninių specifikacijų reikalavimus taikiusi ne taip griežtai kaip jų atžvilgiu. Taip neva pažiesti viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo ir pirkimų lygiateisiškumo principai.

Atmušoms taikomi trys pagrindiniai parametrai - jų absorbcijos energija, reakcijos jėga ir slėgis į laivo bortą. Teisme konstatuota, kad pagal konkurso sąlygas leidžiamas slėgis buvo 200 kN/kv.m (kiloniutonai į kvadratinį metrą). Tuo tarpu vienoje Trelleborg Offshore & Construction“ atmušoje, į teismą besikreipusių „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ tvirtinimu, slėgis buvęs 200,09 kN/kv.m.

Teisme taip pat konstatuota, kad pačių „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ pasiūlyme slėgio į laivo korpusą parametras leistiną dydį viršijęs dar daugiau – 2 kN/kv.m.

Uosto direkcija tvirtino, kad reikalavimus atmušoms buvo nurodžiusi sveikais skaičiais, todėl neturėjo pagrindo reikalauti, kad duomenys būtų pateikti didesniu tikslumu. Klaipėdos apygardos teismas „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ ieškinį atmetė, nurodė, kad jos nepagrindusios, jog

slėgis į laivo korpusą turėtų būti skaičiuojamas pagal jų nurodytą metodiką.

Teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad 0,09 kN/kv.m slėgio į laivo korpusą viršijimas galėtų reikšmingai atsiliepti atmušų kokybei.

Netinkamas atestatas

Į teisminių ginčų maratoną įsiliejo ir Lietuvos jūrų muziejus. Jos ginčas kilo su bendrove „Hidrostatyba“ dėl Neringos forto tvarkomųjų ir paveldosaugos darbų konkurso. „Hidrostatyba“ buvo apskundusi dar 2015 metų gruodį įvykusį konkursą. Jo laimėtoju buvo pripažinta bendrovė „Ekovalis“. Tačiau ji, anot „Hidrostatybos“, netinkamai pagrindė pernelyg mažą kainą ir neatitiko dviejų pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

Pernai gegužę Klaipėdos apygardos teismas priteisė, kad Lietuvos jūrų muziejus „Hidrostatybai“ turi sumokėti 36 tūkst. 642 eurus už patirtus nuostolius, skyrė šešių tūkst. eurų baudą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepą priėmė sprendimą panaikinti reikalavimą dėl nuotolių atlyginimo. Tačiau paliko kitus reikalavimus, tarp jų ir baudą, bylinėjimosi nuostolių atlyginimą.

Tada Lietuvos jūrų muziejus 2016 m. lapkričio 10 d. paprašė atnaujinti procesą. Ji pateikė Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugsėjo 16 d. raštas, kuris įrodantis, jog „Ekovalis“ kvalifikacija atitiko pirkimo sąlygas ir muziejus nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų laimėtoja paskelbdama šią bendrovę. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. jos prašymo netenkino. Jį pagrįstu laiko ir Lietuvos apeliacinis teismas.

O viskas įvyko dėl vieno „Ekovalio“ specialisto, kuris buvo nurodytas pirkimo dokumentuose, nors neturėjo kvalifikacijos atestato atlikti akmens mūro ir natūralaus akmens darbus. Jis turėjo kvalifikaciją atlikti plytų mūro, medinių konstrukcijų, medžių apdailos ir stalių darbus, o ne visų tipų mūrų tvarkomuosius darbus.

Dėl šio neapsižiūrėjimo Lietuvos jūrų muziejus ne tik pralaimėjo bylą, bet ir patyrė papildomų finansinių sunkumų. Kadangi darbai buvo vykdomi pagal paramą Centrinė projektų valdymo agentūra atliko galimo pažeidimo tyrimą. Lietuvos jūrų muziejui buvo pritaikyta 14 tūkst. 649 eurų finansinė korekcija. Ji reiškia, kad Muziejus negaus nurodyto dydžio Norvegijos fondų paramos lėšų. Dėl to iškilo grėsmė, kad projektas nebus įgyvendintas.

Nors vėliau „Ekovalis“ nurodė kitą specialistą, kuris galėjo atlikti akmens mūro ir natūralaus akmens darbus, tai jau negelbėjo, nes kvalifikuojama, kaip konkurso pasiūlymo keitimas po konkurso.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Vardas*:
Komentaras*: