Jūra

Vidmantas Matutis

2017-03-28, 17:58

Vyriausybės programoje – pajūrio štrichai [1]

Vyriausybės programoje – pajūrio štrichai
Nuostata: ankstesnių Vyriausybių veiklos metais pastatytam Klaipėdos SGD terminalui ir dabartinė valdžia skiria dėmesio.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Šiuo metu dėl daugelio atities vystymosi perspektyvų kyla klausimų, nes susidaro įspūdis, kad Vyriausybės artimiausių metų darnos vystymo perspektyvoje kaimui yra daugiau dėmesio nei visai Lietuvai.

Uostui - dėmesio stoka

Šios naujos kadencijos Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje akivaizdžiai pasigendama didesnio dėmesio pajūriui.

Susisiekimo ir ryšių dalyje į vieną 95.6 punktą suplakta vidaus laivyba, Klaipėdos ir kitų jūrų bei upių plėtra.

Iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos girdisi, kad per artimiausius metus vyks itin intensyvus vienintelio Lietuvos jūrų uosto vystymas – gilinimas iki 17 metrų, uosto vartų perstatymas, naujų teritorijų įsisavinimas.

Tačiau Vyriausybės programoje nėra jokio konkretumo, kaip bus vystomas Klaipėdos uostas. Netgi susidaro įspūdis, kad vidaus vandens kelių plėtra yra kur kas svarbiau nei Klaipėdos uosto vystymas.

Bent jau ikišiolinių Vyriausybių programose būdavo aiškios nuostatos, kaip bus vystomas Klaipėdos uostas.

Gerai yra bent tai, kad dar pažymėta, jog bus sudaromos geresnės sąlygos geležinkelio infrastruktūrai vystyti. Uostui tai ypač svarbu, nes apie 80 proc. krovinių atgabenama geležinkeliais.

Tai, kad su jūrų uosto vystymu susijusi Vyriausybės programos dalis yra itin silpna tik parodo, kad šiuo metu šalį valdanti jėga – Lietuvos valstiečiai ir žaliųjų sąjunga neturėjo ir neturi partijoje su jūriniu verslu susijusių žmonių. Tuo galima paaiškinti ir tai, kad Seime buvo panaikinta net nuo 2000 metų tuometinio Seimo nario Vaclovo Stankevičiaus iniciatyva įsteigta Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos. Šios kadencijos Seime vietoje Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos įsteigta Savižudžių prevencijos komisija.

Deklaracijos žuvininkystėje

Žymiai konkretesnė yra Vyriausybės programos dalis, kuri susijusi su žuvininkystės pertvarka. Rengiamasi skatinti efektyvios žuvininkystės politikos formavimą ir įgyvendinimą. Prioritetą numatoma teikti konkurencingų žuvininkystės ūkių kūrimuisi ir plėtrai, vietinių pašarų gamybai panaudojant vietines menkavertes žuvis ir kitą žaliavą, išauginamą naudojant aplinkai draugiškas technologijas. Imtasi nuostatos subalansuoti jūrinės žvejybos pajėgumą su žvejybos galimybėmis, taip užtikrindami kiekvieno laivyno segmento ilgalaikį pelningumą, skirstant žvejybos kvotas, taikysime skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant ir aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio rodiklius.

Jei tai būtų padaryta ši Vyriausybė žuvininkystėje padarytų perversmą, nes dabar joje daug kas yra išbalansuota. Numatyta parengti ir pateikti Žuvininkystės įstatymo pakeitimus. Jais ir ketinama subalansuoti žvejybos pajėgumą su žvejybos galimybėmis, užtikrinti kiekvieno laivo ilgalaikį pelningumą, nustatyti skaidrius ir objektyvius žvejybos kvotų skirstymo kriterijus, kurie atsižvelgtų į aplinkosauginės, socialinės ir ekonominės sanglaudos ir darnios plėtros poreikius.

Jau žengtas pirmasis žingsnis. Vyriausybė leido didinti Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono įstatinį kapitalą. Sudarytos sąlygos pritraukti apyvartinių lėšų dėl jo pastaruoju metu ir strigo jo veikla.

O kaip vyks žvejybos pajėgumo ir galimybių subalansavimas lieka neaišku.

Įdomus ir konkretus Vyriausybės programos punktas dėl Šventosios uosto atstatymo. Jame teigiama, kad „Žemės ūkio ministerija imsis realių veiksmų, skirtų įkurti veikiantį žvejybai, pramogoms bei turizmui pritaikytą nedidelį, efektyvų Šventosios uostą“. Ketinama siekti, kad Šventosios jūrų uostas kuo greičiau pradėtų veikti kaip juridinis asmuo, jo infrastruktūros kūrimui bei plėtrai būtų naudojamos viešosios ir privačios investicijos, įvairūs jų derinimo modeliai, į uosto valdymo organus būtų efektyviai įtraukti ir socialiniai partneriai.

Kaip bus vykdomas šis Vyriausybės programos punktas greičiausiai nežino ir pati Žemės ūkio ministerija. Į ją kreipėsi „Klaipėdos“ dienraščio „Jūros“ leidinys, tačiau atsakymas negautas.

Energetika ir Klaipėda

Kalbant apie Lietuvos energetikos politiką Vyriausybės programoje dėmesys skiriamas Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklai. Klaipėdos SGD įvardinamas kaip svarbus didelis projektas.

Planuojama jį aktyviau panaudoti kuriant regioninę dujų rinką. Iš Klaipėdos SGD terminalo gauti daugiau tranzito bei prekybos pajamų.

Panašiai didesnių pajamų tikimasi ir iš elektros jungties į Švediją, kuri Lietuvoje prasideda ties Klaipėda. Vyriausybė išsikėlė tikslą įvertinti ar nebūtų tikslinga nutiesti į Švediją antrąją papildomą elektros jungties liniją. Mat pasigirdo teiginių, kad dėl kaip tik dėl šios jungties Lietuvoje pavyksta išlaikyti stabilias elektros energijos kainas.

Vyriausybės programoje išdėstyta nemaloni žinia - šiuo metu Kuršių, Baltijos jūros priekrantė, taip pat apie du trečdaliai Lietuvos upių ir apie trečdalis ežerų neatitinka geros vandens būklės reikalavimų. Planuojama stiprinti vandens kokybės stebėjimą, diegti modernias laboratorijas. Įdomu tai, kad iš Vyriausybės programos tarsi aiškėja, kad didžiausias vandens teršėjas – ūkininkai, kurie nesubalansuotai tręšia laukus, turi netvarkingas mėšlides.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Susijusios naujienos

Baltijos uostuose daugėja konteinerių
Kas  kiek  gauna  jūrinėje   srityje?
Aistros   dėl  parko  priešais  uostą
Uoste  atnaujins  navigacines   bujas
Vardas*:
Komentaras*: