<![CDATA[Jūra]]> http://www.jura24.lt?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed www.jura24.lt RSS Tue, 24 Oct 2017 14:09:56 +0300 Tue, 24 Oct 2017 14:09:56 +0300 5 <![CDATA[[Uosto žmonės] Už drąsą apdovanos locmanus ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uosto-zmones/uz-drasa-apdovanos-locmanus-509174?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uosto-zmones/uz-drasa-apdovanos-locmanus-509174?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) paskelbė, kad 2017 m. už ypatingą drąsą jūroje apdovanos locmanus Maiklą Makgi ir Maiklą Filipsą.

Jie JAV Hiustono uoste į saugią vietą išvedė po incidento užsidegusį 247 metrų ilgio tanklaivį „Aframax River“. Taip išvengta žmonių aukų ir uosto užteršimo.

Incidentas įvyko 2016 m. rugsėjį.

Oficialiai apdovanojimai bus teikiami šiemet lapkritį 30-ojoje IMO asamblėjoje Londone.

]]>
Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) paskelbė, kad 2017 m. už ypatingą drąsą jūroje apdovanos locmanus Maiklą Makgi ir Maiklą Filipsą.

Jie JAV Hiustono uoste į saugią vietą išvedė po incidento užsidegusį 247 metrų ilgio tanklaivį „Aframax River“. Taip išvengta žmonių aukų ir uosto užteršimo.

Incidentas įvyko 2016 m. rugsėjį.

Oficialiai apdovanojimai bus teikiami šiemet lapkritį 30-ojoje IMO asamblėjoje Londone.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 14:19:15 +0300 0
<![CDATA[[Uosto žmonės] Baltijos jūroje intensyvesni keleivių srautai]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uosto-zmones/baltijos-juroje-intensyvesni-keleiviu-srautai-509173?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uosto-zmones/baltijos-juroje-intensyvesni-keleiviu-srautai-509173?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed „Tallink Grupp“ liepą iš Rygos į Stokholmą plukdė 97 tūkst. keleivių. Tai 82 proc. daugiau nei pernai.

...]]>
„Tallink Grupp“ liepą iš Rygos į Stokholmą plukdė 97 tūkst. keleivių. Tai 82 proc. daugiau nei pernai.

Tai lėmė tarp Rygos ir Stokholmo pradėjęs plaukioti papildomas keltas.

Bendrai „Talinnk Grupp“ liepą plukė 1,2 mln. keleivių. Tai yra jos visų laikų rekordas. Tiesa, pagrindinėse linijose tarp Talino ir Helsinkio keleivių kiek sumažėjo.

Baltijoje padidėjusius srautus liepą skaičiavo ir kitos jūrų keltų kompanijos.

Vokietijos Kylio uosto administracija paskelbė, kad keleivių srautai augo jos linijose į Klaipėdą ir Geteborgą, kurias aptarnauja „DFDS Seaways“ ir „Stena Line“.

Suomijos kompanija „Viking Line“ skelbė šiemet aptarnavusi 9 proc. daugiau keleivių nei pernai. Iš viso per 1 mln. keleivių. Pagrindinės „Viking Line“ linijos yra tarp Talino ir Helsinkio, tarp Turku, Mariehamno ir Stokholmo bei kruizai iš Švedijos į Alandų salas.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 14:07:29 +0300 0
<![CDATA[[Uosto žmonės] Naftos platformos – prastos būklės ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uosto-zmones/naftos-platformos-prastos-bukles-509172?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uosto-zmones/naftos-platformos-prastos-bukles-509172?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Šiuo metu pasaulyje veikia 521 jūros naftos platforma. Dalies jų būklė yra prasta.

...]]>
Šiuo metu pasaulyje veikia 521 jūros naftos platforma. Dalies jų būklė yra prasta.

Apie 110 platformų jau turėtų būti nurašytos. Tokius duomenis pateikė šio verslo analitinė kompanija „Rystard Energy“.

Dalis (apie 11 proc.) naftos platformų yra užkonservuotos ir neveikia. Jos jau niekada nebeatnaujins savo veiklos.

Dėl žemų naftos kainų naujų platformų beveik niekas nestato.

Visiškai tinkamos eksploatuoti yra tik maždaug 44 proc. naftos platformų.

Laikoma, kad šiuo metu naftos platformų eksploatavimo jūroje verslas yra pasiekęs savo dugną.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 14:03:16 +0300 0
<![CDATA[[Jūrinis verslas] ES tvirtins garantijas jūrininkams ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/es-tvirtins-garantijas-jurininkams-509171?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/es-tvirtins-garantijas-jurininkams-509171?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Tarp Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) ir Laivų savininkų asociacija (ESCA) susitarė dėl jūrininkų repatriacijos (sugražinimo iš laivų namo) finansinių garantijų ir papildomų kompensacijų mirus jūrininkui ar tapus invalidu.

Susitarimas galios nuo 2018 m. sausio 18 d. Jį dar turi patvirtinti Europos Komisija.

]]>
Tarp Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) ir Laivų savininkų asociacija (ESCA) susitarė dėl jūrininkų repatriacijos (sugražinimo iš laivų namo) finansinių garantijų ir papildomų kompensacijų mirus jūrininkui ar tapus invalidu.

Susitarimas galios nuo 2018 m. sausio 18 d. Jį dar turi patvirtinti Europos Komisija.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 13:54:56 +0300 0
<![CDATA[[Jūrinis verslas] Rekonstruos ir gilins uosto krantines ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/rekonstruos-ir-gilins-uosto-krantines-509170?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/rekonstruos-ir-gilins-uosto-krantines-509170?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Uosto direkcija pasirašė 10,26 mln. eurų vertės sutartį su „Latvijas tilti“ ir bendrove „Borta“ dėl 105-106 krantinių rekonstrukcijos ir gilinimo iki 14,5 metrų su privažiuojamojo geležinkelio statyba.

Vykdančiuoju partneriu yra Latvijos kompanija, tačiau pagal jungtinės veiklos sutartį jos darbus dalinsis per pusę.

Bendras sutarties vykdymo terminas numatytas iki 2019 metų vidurio. Prie krantinių yra įrengtas šaldytuvų terminalas.

]]>
Uosto direkcija pasirašė 10,26 mln. eurų vertės sutartį su „Latvijas tilti“ ir bendrove „Borta“ dėl 105-106 krantinių rekonstrukcijos ir gilinimo iki 14,5 metrų su privažiuojamojo geležinkelio statyba.

Vykdančiuoju partneriu yra Latvijos kompanija, tačiau pagal jungtinės veiklos sutartį jos darbus dalinsis per pusę.

Bendras sutarties vykdymo terminas numatytas iki 2019 metų vidurio. Prie krantinių yra įrengtas šaldytuvų terminalas.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 13:52:40 +0300 0
<![CDATA[[Jūrinis verslas] Ežeruose tirs verslinius žuvų išteklius ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/ezeruose-tirs-verslinius-zuvu-isteklius-509169?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/ezeruose-tirs-verslinius-zuvu-isteklius-509169?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Aplinkos ministerija užsakys studiją, kuria siekiama įvertinti, kiek 10-yje didžiausių Lietuvos ežerų (plotas per 200 ha), kur vykdoma verslinė žvejyba, yra likę žuvų.

...]]>
Aplinkos ministerija užsakys studiją, kuria siekiama įvertinti, kiek 10-yje didžiausių Lietuvos ežerų (plotas per 200 ha), kur vykdoma verslinė žvejyba, yra likę žuvų.

Tyrimas vyks iki 2018 m. gruodžio. Didžiausias ežeras, kur vyks tyrimai yra 1181 ha Plateliai. Jame versliniu būdu gaudomos seliavos.

Pagrindiniai verslinės žvejybos laimikiai ežeruose kaip tik ir yra seliavos. Dalyje ežerų dar gaudomos stintos, kuojos, lydekos.

Bendrai Lietuvos ežeruose, upėse ir mariose suskaičiuota per 36 rūšių žuvys. Dalis jų įrašytos į Raudonąją knygą.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 13:47:21 +0300 0
<![CDATA[[Įvairenybės] Buriavimo įspūdžiai iš Danijos archipelago]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ivairenybes/buriavimo-ispudziai-is-danijos-archipelago-509168?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ivairenybes/buriavimo-ispudziai-is-danijos-archipelago-509168?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Danijos archipelagas – Pietų Fiuno salynas, kurį sudaro daugiau kaip 55 salos ir salelės Baltijos jūroje.

...]]>
Danijos archipelagas – Pietų Fiuno salynas, kurį sudaro daugiau kaip 55 salos ir salelės Baltijos jūroje.

Buvo ranka pasiekiama, bet...

Daug kartų teko su jachta keliauti iki Danijos. „Audra“ pirmiausia atsiremdavo į Bornholmo ir Zelandijos salas. Jose tiek įdomybių, kad nebelikdavo laiko lysti į vadinamąją Pietų Danijos jūrą –unikalią akvatoriją, kur kaip karolių pribarstyta salų salelių.

Pirmą kartą Danijos archipelagą pamačiau pro lėktuvo, kuris skrido iš Bilundo į Vilnių, iliuminatorių. Žvelgiant į apačioje plytinčią salų virtinę, teko tik apgailestauti, kad nebuvau į jas kojos įkėlęs.

Gyvenimas yra tuo nuostabus, kad jis kartais iškrečia ir malonias staigmenas. Netikėtai senas mano pažįstamas ir bičiulis Kasperas Steffensenas, prisiekęs buriuotojas, pakvietė išbandyti jo naująją jachtą būtent Danijos archipelage. Čia ištisus metus vyrauja švelnus klimatas, leidžiantis bet kada mėgautis buriavimo malonumais.

Kelionę pradėjome Faborge, kur laikoma Kaspero jachta „Beluga“. Anglai tokį pavadinimą davė mažiesiems baltiesiems banginiams.

– Mano jachta maža, balta su smaila nosimi, bet tvirta. Kuo gi ji ne mažasis baltasis banginis?“ – juokavo bičiulis.

„Vartai į rojų“

Taip danų buriuotojas, žurnalistas ir rašytojas Bentas Lymanas (1946-2012) vienoje iš knygų pavadino Faborgą. Jis glaudžiasi pietinėje Fiuno salos pakrantėje. Ką jis turėjo galvoje tokiu epitetu apdovanodamas vikingų laikus menantį uostamiestį, paaiškino Faborgo pramoginių laivų uosto kapitonas Lasse Olsenas.

Pasak havnemesterio (taip daniškai skamba L.Olseno oficialios pareigos), per metus Faborge apsilanko daugiau kaip 13 tūkst. burlaivių iš daugelio šalių. Jiems tai vartai į rojų – nuostabaus grožio Pietų Fiuno salyną. Čia buriuotojų laukia 38 svetingi uosteliai, daugybė salų su ypatinga istorija ir aplinka. Tiesa, ieškoti prieglobsčio negyvenamose salelėse nepatartina. Jų pakrantėse pilna seklumų ir ne visos pažymėtos navigaciniais ženklais. Reikia saugotis ir keltų, kurie nuolat zuja.

Yypatingą Faborgo atmosferą sukuria buriuotojų, vietinių gyventojų ir turistų derinys. Senamiestis su varpine, siauromis gatvelėmis, senais, bet patraukliais fachverko stiliaus namais. Vasarą 21 val., kaip ir senais laikais, gatvelėmis pražygiuoja nakties sargybiniai, apsiginklavę keistomis kuokomis ir liktarnomis. Tai puiki atrakcija traukianti turistus į senamiestį.

Jaukūs restoranėliai vilioja paskanauti įvairių danų patiekalų, pakelti vieną kitą vyno taurę. Ilgai užsisėdėti nepatartina. Jūreiviams uoste suteikta pilna laisvė daryti, ką jie nori. Bet 23 val. prasidėjo „komendanto valanda“. Nei iš vienos jachtos nebesklido nei muzika, nei dainos. Dėl danų nėra ko stebėtis – jie tvarkingi ir šiek tiek nuobodoki. Bet ir vokiečiai, šiaip jau nevengiantys patriukšmauti, tą vakarą tylėjo.

Fiuno salyno puošmena

Birželis Danijoje, kaip ir Lietuvoje buvo lietingas, bet mums pasisekė. Prieš išplaukiant nusigiedrijo, sušvito saulė ir patraukė simpatiškas vėjas.

Kasperas pasiūlė plaukti į Siobiu uostelį Erės saloje. Iki jo apie 20 kilometrų. Keltas atstumą įveikia per pusantros valandos. Mes užtrukome daugiau kaip pusdienį.

Buriavime būna, kad vėjas lyg tyčia pasisuka pačia nepalankiausia kryptimi. Pūtė jis mums tiesiai į nosį – teko laviruoti, kelias pailgėjo.

Panašiai vargo ir dvistiebė medinė škuna su gafelinėmis burėmis, dar keletas senų medinių burlaivių. Danijoje yra keli šimtai medinių burlaivių. Jiems jau seniai atėjo pensijinis amžius, bet tai jūrinės kultūros paveldas. Būtų nedovanotina, jei tie reliktiniai laivai atsidurtų kapinyne ar patektų į svetimas užsienio kolekcininkų rankas.

Burlaivių atstatymu pasirūpino Faborgo medinių laivų sąjunga –Træskibsforeningen. Neblėstančia aistra seniems laivams degęs jūreivis ir verslininkas Lauge Damstrupas buvo vienas pirmųjų, kuris ėmėsi gelbėti likimo valiai paliktus burlaivius. Daugiau nei prieš 20 metų jis nusipirko 1889 m. Faborge statytą dvistiebę škuną „Haabet“ („Viltis“). Žvejams daugelį metų tarnavusi ir kapinyne atsidūrusi škuna atgavo viltį sugrįžti į jūrą. Penkiolika metų su šiuo laivu L.Damstrupas plaukiojo Baltijos jūroje, aplankė Škotiją ir Airiją, pabuvojo Kanarų salose.

Šiemet gegužę L.Damstrupas mirė pačiame jėgų žydėjime, nesulaukė šešiasdešimtmečio. Bet, kaip pasakojo mūsų jachtos kapitonas Kasperas, jo idėjos gyvos. Entuziastai subūrė senų medinių burlaivių sąjungą. Įrodė, kad verta išsaugoti medinius burlaivius. Šiemet liepą organizavo senų laivų regatą aplink Fiuno salą.

Senieji mediniai burlaiviai – dar ir geras verslas. Turistai mėgsta pasiplaukioti. Ne kartą savo kelyje sutikome tai vieną, tai kitą medinį burlaivį.

Simbolis priminė Lietuvą

Pasisukinėję tarp Bjorno, Avernakiu ir kitų salelių, į Siobiu uostą įplaukėme temstant. Tylu, ramu, bet, kai priartėjom prie krantinės, iš vienos jachtos iššokusi energinga senjorė vikriai pagavo mestą švartuočių lyną ir taikliai užmetė ant knechto.

Maloniai nustebino jachtų uostelio servisas. Mediniame namelyje radome virtuvę, kur veikė elektrinė virykla ir plovykla su šiltu vandeniu. Kampe riogsojo maišas su medžio anglimis kepsninėms, kurių bent kelios stovėjo šalia. Viskas veikė ir jokio prižiūrėtojo. Pasigaminome puikią vakarienę ir patenkinti nuėjome miegoti.

Kitą rytą iškišę galvas iš jachtos buvome maloniai nustebinti. Prie administracijos pastato, kuriame yra įsikūręs ir restoranėlis, šalia Danijos vėliavos plevėsavo ir mūsų trispalvė. Tokia staigmena mums buvo maloni. Iš kur jie sužinojo, kad atplaukė lietuviai?

– Tai viena iš Danijos regioninių vėliavų ir yra neoficialus Erės salos simbolis – paaiškino Kasperas.

Erės sala yra viena iš didesnių Fiuno salyne. Jos ilgis apie 30 kilometrų, o plotis iki 8 kilometrų. Nuo viduramžių Danijos karaliai ir jų giminaičiai saloje turėjo valdas. Spėjama, kad Erės vėliava buvo sukurta vieno iš hercogų, valdžiusių salą XVII a. viduryje. Spalvos buvo aiškinamos taip: geltona juostelė simbolizuoja kunigaikštį Kristijoną, žalia – salą, raudona – Danijos karalių. Erės vėliava panaši į Lietuvos, tačiau geriau įsižiūrėjus matyti, kad ji skiriasi kitu atspalviu.

Erė vienintelė didesnė Danijos sala, kurios su žemynu nejungia joks tiltas. Daugelis jos gyventojų turi laivus. Ve privalomos valstybinės danų vėliavos, juos puošia ir trispalvės stiebuose. Kartais mums atrodė, kad esame kokiame nors Lietuvos jachtklube.

Aplink salas...

Kol viešėjome Siobiu uostelyje, orai subjuro. Danijos sinoptikai pranašavo jūroje 5-6 balų vėją ir darganą. Supratę, kad dabar vis tiek daug salų neaplankysime, išsirinkome tokį maršrutą, kuriuo nesustodami apsukome ratą aplink visą Fiuno salyną. Kartais vėjas taip įsismarkaudavo, kad net surifavus grotą ir sumažinus stakselį, mūsų mažytė jachtą skriesdavo 7 mazgų greičiu. Seniai bebuvau turėjęs tokį malonumą.

Kelionę sėkmingai baigėme Svedborge – kituose vartuose į Danijos archipelago rojų.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 12:16:06 +0300 0
<![CDATA[[Uostas] Gausėja Lietuvos istorinis laivynas ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/gauseja-lietuvos-istorinis-laivynas-509167?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/gauseja-lietuvos-istorinis-laivynas-509167?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Entuziastai per Jūros šventę pademonstravo, kad istorinis laivynas vis labiau gausėja ir jau sudaro laivų flotilę.

...]]>
Entuziastai per Jūros šventę pademonstravo, kad istorinis laivynas vis labiau gausėja ir jau sudaro laivų flotilę.

Flotilėje - „Vytautas Didysis“

Šiemet jau penktą kartą Kuršių mariose buvo organizuota Tradicinių ir istorinių laivų regata „Burpilis“. Taip ji pavadinta dėl senovinio marių žvejo įnagio, skirto burvalčių greičiui padidinti. Kaip teigė Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos pirmininkas Romualdas Adomavičius, regata ne tik pristatė tradicinius Lietuvos marių ir upių laivų tipus, tačiau ir priminė apie sportišką senųjų žvejų būdo savybę varžytis tarpusavyje.

Tradicinių ir senovinių laivų flotilė dar labiau pasipildė. Joje pirmą kartą dalyvavo vytinė „Vytautas Didysis“, sielininkų valtis „Vytis“. „Vytautas Didysis“ – naujausias istorinio Lietuvos laivyno pasididžiavimas. Tai atstatytas XVIII a. Merkinės laivas – vytinė.

13 metrų ilgio medinis „Vytautas Didysis“ į vandenį Atmatoje ties Rusne buvo nuleistas tik šiemet birželio 18 d. Jis atkurtas Rusnės įmonės „Skatulė“ dirbtuvėse. Laivo projektuotojas Simas Knapkis, statybos meistras Viktoras Spiridonas Belokopytovas. „Vytautą Didyjį“ plukdo ne tik burės, iškeltos ant 9 metrų stiebo. Jis gali būti varomas ir laivo šachtoje įstatytu varikliu.

„Vytautas Didysis“ kartu su 2016 metų Nacionalinės ekspedicijos laivu „Vytis“ šiemet birželį ir liepą plaukė Lenkijos vandenyse. „Vytį“ taip pat suprojektavo S.Knapkis ir juos pagamino kartu su Rusnės UAB „Skatulė“ meistru Viktoru Spiridonu Belokopytovu bei jo pagalbininkais.

2016 m. nacionalinėje ekspedicijoje Nemuno iš Baltarusijos į Lietuvą plaukė ir jų pastatyta būrinė valtis „Rusnietis“

Šie laivai puikiai susiliejo su Kuršių marių istoriniu laivynu. Beje „Vytis“ ir „Rusnietis“ ir yra senoviniai Kuršių marių laivai.

Reisinių mariose būta daug

Šiemet „Burpilio“ regatoje dalyvavo ir naujausias krovininis Kuršių marių burlaivis - reisinė „Dreverna“. Į vieną etapą ji jau buvo įsijungusi ir 2016 m.

17,4 metrų ilgio reisinę „Dreverna“ pastatė švėkšniškis Vaidotas Bliūdžius. Jis šiuo metu didžiausias istorinis laivas senovinių laivų flotilėje.

Tokiais laivais anksčiau plukdydavo įvairius krovinius Kuršių mariomis, Nemunu, Rytprūsių upėmis, Aistmarėmis.

Šiais laivais galėjo būti plukdomi ir keleiviai. Todėl ir pavadinti reisine – nuo žodžio „reisas, kelionė“.

1751 m. Rusnės valsčiuje buvo 43 tokie laivai. Žvejų kaimų gyventojai statėsi juos javams ir prekėms gabenti iš Klaipėdos bei Tilžės į Karaliaučių ir atgal.

1823 m. septynias reisines turėjo Klaipėdos laivininkai. 1874 m. Rytprūsiuose plaukiojo apie 600 šio tipo laivų. Jie gabeno statybines medžiagas, druską, javus ir kitokius krovinius Nemunu, Priegliumi, Kuršių mariomis ir Aistmarėmis, pasiekdavo Vyslą ir Dancigą.

Atgimimas prasidėjo Nidoje

Be jau minėtų laivų Tradicinių ir istorinių laivų regatoje „Burpilis“ šiemet dalyvavo ir Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „Süd-1“, E. Jonušo statytas Nidos simbolis kurėnas „Kuršis“, Šturmų gyvenvietės kurėnas „Sturm-1“, , venterinės valtys iš Kintų ir Rusnės, irklinė/burinė žvejų valtis „Akmingė“.

Senovinių laivų atkūrimas Kuršių mariose prasidėjo nuo menininko Eduardo Jonušo. Iš Vokietijos archyvų gavęs senųjų laivų brėžinius ir pasitelkęs bendraminčius, jis pirmasis, kartu su klaipėdiečiu laivadirbiu Henriku Mališausku atkūrė 11 metrų ilgio kurėną.

Šio amžiaus pradžioje E.Jonušo į vandenį nuleistas ąžuolinė burvaltė „Kuršis“ iki šiol raižo marias. Jam atminti regatoje kasmet skiriamas vienas iš burvalčių lenktynių etapų. Tradiciškai šio etapo nugalėtojų apdovanojimo ceremonija vyksta Nidoje prie jo kapo.

Po jo sekė istoriko Valentino Drevinsko ir jūrininko Egidijaus Gailiaus kurėno „Oma“ statyba. Lietuvos jūrų muziejus pasistatė burvaltę „Süd-1”.

Ir prasidėjo senovinių laivų atgimimas, kuriuos dabar jau turi beveik kiekviena pamario vietovė. Ir kuriamos istorinių laivų tradicijos. Be kasmetinės Tradicinių ir istorinių laivų regatos „Burpilis“ liepą dar vyksta Mingės flotilės sanbūris, kai prieš „Burpilį“ Minijos kaime susirenka senoviniai laivai, vyksta koncertai. Šiemet įspūdinga buvo naktinė laivų flotilė, kai atplaukė istoriniai laivai, pasipuošę žibalinėmis lempomis.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 12:05:16 +0300 0
<![CDATA[[Uostas] Uosto direkcija rengiasi administravimo pokyčiams]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/uosto-direkcija-rengiasi-administravimo-pokyciams-509166?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/uosto-direkcija-rengiasi-administravimo-pokyciams-509166?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Uosto direkcijoje pradėtas tyrimas, kaip ji galėtų virsti akcine bendrove.

...]]>
Uosto direkcijoje pradėtas tyrimas, kaip ji galėtų virsti akcine bendrove.

Dabar kaip įmonė valstybės valdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bet kada gali tapti akcine bendrove. Tyrimą, kaip valstybės įmonė galėtų pakeisti teisinį statusą, kokius įstatymus ir dokumentus reikės koreguoti, atlieka konkursą laimėjusi advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ iš Vilniaus. Tyrimas turi būti baigtas iki šių metų gruodžio pradžios. Jis Uosto direkcijai kainuos apie 17 tūkst. eurų.

Ar tai reiškia, kad jau 2018 m. Uosto direkcija taps akcine bendrove? Ar dabar Uosto direkciją šimtu procentų valdanti valstybė pasidalins jos akcijomis su partneriais – uosto kompanijomis? O svarbiausia, ar bus „atriekta“ kokia nors dalis akcijų municipalinį uostą taip svajojančiai turėti Klaipėdos miesto savivaldybei?

Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys teigė, kad valstybės įmonės virsmą į akcinę bendrovę jie atlieka savo iniciatyva, be kokio nors nurodymo ar suformuotos užduoties iš Susisiekimo ministerijos ar Vyriausybės.

„Buvo diskusija, kad visų valstybės valdomų įmonių statusas turi būti keičiamas į akcines bendroves. Mes nusprendėme pasidaryti namų darbą, kad žinotume, kaip tai vyktų su Uosto direkcija, kokius teisės aktus reikėtų koreguoti, kiek užtruktų statuso keitimas“, - aiškino L.Rudys.

Jis tikino neturintis jokių duomenų apie tai, kada ir kaip būtų keičiamas Uosto direkcijos statusas, ar valstybė dalinsis savo turto dalimi su kokiais nors partneriais ir kaip tas vyktų.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 12:01:36 +0300 0
<![CDATA[[Uostas] Nuo rinkliavų atleidžiami ir dokai ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/nuo-rinkliavu-atleidziami-ir-dokai-509165?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/nuo-rinkliavu-atleidziami-ir-dokai-509165?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taisyklėse atsirado nauja išimtis – nuo rinkliavų atleisti visi dokai.

...]]>
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taisyklėse atsirado nauja išimtis – nuo rinkliavų atleisti visi dokai.

Daug nuolaidų linijiniams laivams

Klaipėdos uoste „Vakarų laivų gamykla“ turi keturis dokus, „Klaipėdos laivų remontas“ – du.

Nuo rinkliavų – navigacinės, krantinės ir sanitarinės dokai bus atleidžiami tuo atveju, kai jie bus naudojami tiesioginėms funkcijoms – laivo statymo ir remonto darbams vykdyti.

Klaipėdos uoste yra renkamos laivo, navigacinė, krantinės, tonažo, sanitarinė, keleivių ir uosto akvatorijos rinkliavos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taisyklėse numatyta nemažai rinkliavų taikymo išimčių.

Rinkliavos yra sumažintos linijiniams keleiviniams ir krovininiams, kruiziniams laivams. Rinkliavų nuolaidos taikomos nuo to, kaip dažnai konkretus laivas lankosi Klaipėdos uoste. Kruiziniams laivui nuo devinto įplaukimo per kalendorinius metus taikoma net 50 proc. nuolaida. Linijiniams laivams tokia nuolaida taikoma nuo 28-ojo įplaukimo.

Krantinės rinkliava taikoma laivus švartuojant antru ar trečiu korpusu. Tonažo rinkliava mažėja priklausomai nuo to, kokia dalis krovinio yra iškraunama iš laivo.

Paprasčiausia keleivių rinkliava – nuo kiekvieno į Klaipėdą ne mažesniu nei 7 metrų ilgio laivu atplaukusio keleivio imamas vienas euras

Už darbą uoste neapmokestina

Laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivių rinkliavos nemoka krašto apsaugos, valstybės sienos apsaugos, uosto policijos, saugios laivybos uoste užtikrinimo funkcijas atliekantys laivai. Taip pat gelbėjimo ir specializuoti gaisrui gesinti naudojami laivai.

Nuo šių rinkliavų atleisti ir hidrografiniams ir mokymo tikslams, mokslo tyrimams bei aplinkos apsaugai užtikrinti, medicininei pagalbai teikti naudojami laivai. Minėtų rinkliavų nemoka ir sportiniai laivai, pačios Uosto direkcijos laivai bei pagal jos užsakymą uoste dirbantys laivai. Dar viena grupė, kuri atleista nuo šių rinkliavų – maži iki 8 metrų laivai, kai registruoja terminuotą įplaukimą ir plaukiojantys tik Lietuvos vandenyse.

Nuo uosto rinkliavų atleidžiami ir užsienio valstybių karo laivai.

Uosto akvatorijos rinkliavos nereikia mokėti, kai laivui neprivalomas vedimas uosto akvatorijoje su locmanu.

Tonažo rinkliavos nemoka Lietuvos laivai, kurie veža krovinius tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, vidaus vandenyse, Lietuvos teritorinėje jūroje ar mūsų šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Šventėse laukiami laivai

Nuo laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivių rinkliavos Uosto direkcijos sprendimu atleidžiami Lietuvos valstybės labdarą ir paramą gabenantys laivai. Taip pat užsienio valstybių laivai, kurie vykdo ne komercinę veiklą – lankosi švenčių proga, bendradarbiavimo, pažintiniai, uosto plėtros bei naujų kontaktų užmezgimo tikslais.

Uosto kapitono sprendimu dėl blogų oro sąlygų, laivas atleidžiamas nuo krantinės rinkliavos už tolesnį laivo stovėjimo laiką, kol, pagerėjus oro sąlygoms, laivui bus leista išplaukti.

Nuo sanitarinės rinkliavos, Uosto direkcijos sprendimu, atleidžiami Lietuvos laivai, plaukiojantys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurie teršalus ir šiukšles priduoda teršalų ir šiukšlių surinkimo paslaugas teikiančiai įmonei.

Linijinio laivų, teikiančių reguliarias susisiekimo paslaugas tarp paskirtų Baltijos bei Šiaurės jūrų uostų ir plaukiojančio pagal grafiką nuolatiniu maršrutu, valdytojas arba savininkas, Uosto direkcijos sprendimu, gali būti atleistas nuo sanitarinės rinkliavos.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 11:57:19 +0300 0
<![CDATA[[Uostas] Žvejai skųsis Europos Komisijai ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/zvejai-skusis-europos-komisijai-509164?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/zvejai-skusis-europos-komisijai-509164?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Baltijos jūros žvejai nori masiškai pjaustyti savo žvejybos laivus ir už prarastą verslą gauti kompensacijas.

...]]>
Baltijos jūros žvejai nori masiškai pjaustyti savo žvejybos laivus ir už prarastą verslą gauti kompensacijas.

Masinis laivų pjaustymas

Iš 15-os Baltijos jūroje žuvis gaudančių bendrovių net 13-a įmonių norėtų pjaustyti laivus. Iš 22 laivų jos norėtų supjaustyti net 18.

Praėjusiais metais buvo patvirtintos žvejybos Baltijos jūroje perleidžiamosios teisės. Tarp žvejybos galimybių yra didžiulis disbalansas. Dauguma žvejybos įmonių turi tiek mažai kvotų, jog negali laivams užtikrinti pelningos žvejybos.

Apie 20 proc. laivų šiuo metu iš viso nenaudojami. Kiti naudojami itin pasyviai

„Žvejybos galimybės kasmet yra mažinamos, o žvejybos produktų kainos rinkoje nedidelės. Palyginus 2014 ir 2017 m. matyti, kad Lietuvai skirtos menkių žvejybos galimybės sumažintos per pusę, o daugiau nei 60 proc. strimelių ir šprotų žvejybos galimybių priklauso dviem ūkio subjektams“, - aiškino dalis žvejų.

Juos išgąsdino ir tai, kad tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos pateiktose rekomendacijose 2018 m. siūloma dar 25 proc. mažinti menkių žvejybos galimybes. Žvejams tai bus katastrofa. Per pastaruosius metus kelios žvejų bendrovės jau bankrutavo.

Nepavyksta gauti kompensacijų

Žvejai mano, kad mažėjant žvejybos galimybėms, iš tų milijonų, kuriuos ES skiria šalims iš žvejybos fondo, turėtų būti numatyta parama ir pasitraukimui iš žvejybos verslo.

Tokia galimybe, kaip tikina žvejai, pasinaudojo latviai. Parama galėtų naudotis ir Lietuvos žvejai. Tačiau Lietuvos žuvininkystės valdininkai iki šių metų pabaigos turėtų suderinti su ES kompensacijų tvarką.

Panašu, kad Lietuvos valdininkai to nesirengia daryti. Mat pastaruosius metus Briuseliui nuolat buvo teikiamos ataskaitos, kad žvejybos situacija Lietuvoje yra gera, sistema subalansuota.

Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės valdyboje esantis, bet nieko bendro su kvotų skirstymu neturintis šių eilučių autorius situaciją paprašė pakomentuoti už žvejybą atsakingą žemės ūkio viceministrą Artūrą Bogdanovą.

„Tam, kad pjaustyti laivus rinkoje turi būti disbalansas. Šiai dienai mes turime subalansuotą laivyną. Norėtume padėti žvejams, bet mūsų galimybės ribotos. Deramės su ES, bet ir senosioms šalims nepavyksta gauti kompensacijų laivams pjaustyti. Bandysime ieškoti, kaip kompensuoti žvejams už jų prastovas“, - aiškino A.Bogdanovas.

Siuntė iškreiptą ataskaitą?

Dauguma žvejų mano, kad dėl žvejybos subalansavimo Lietuvos valdininkai ES nuolat teikė iškreiptą ataskaitą.

Žvejai yra parengę kreipimąsi į Europos Komisiją, kur teigia, kad „Lietuvos 2016 m. ataskaita apie žvejybos galimybės ir žvejybos pajėgumo subalansavimą paruošta nepilna, nebuvo duomenų apie menkių išteklius, o ekonominiai rodikliai nustatyti vadovaujantis 2015 m. duomenimis“.

Skunde išdėstyta, kad Lietuva nesilaiko ES bendrosios žvejybos politikos. Ji numato, kad šalys turi turėti ekonomiškai gyvybingus žvejybos laivynus. Tuo tarpu Lietuvoje iš 15-os Baltijos jūros žvejybos įmonių dėl per mažo kvotų kiekio žvejyba negalima arba apribota net 6 įmonėse.

„Lietuva kasmet Europos komisijai teikia ataskaitas apie žvejybos laivynų pajėgumo subalansavimą su žvejybos galimybėmis. Nustačius, jog nors viename iš sektorių yra žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių nesubalansuotumas, valstybės narė privalo sudaryti veiksmų planą disbalansui pašalinti“, - teigiama žvejų kreipimesi.

Kreipimesi į EK taip pat teigiama, kad Lietuvos žvejai yra smarkiai nukentėję dėl Rusijos embargo. Dėl to tris kartus yra sumažėjusios šprotų ir strimelių kainos. Žvejai prašė ne tik pasitraukimo iš verslo kompensacijų, bet ir kompensuoti Rusijos embargo pasekmių sukeltus nuostolius.

]]>
Wed, 16 Aug 2017 11:51:50 +0300 0
<![CDATA[[Užjūris] Pasaulyje vėl daugėja konteinerių ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/pasaulyje-vel-daugeja-konteineriu-509154?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/pasaulyje-vel-daugeja-konteineriu-509154?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Pasaulyje atsigauna konteinerių verslas.

...]]>
Pasaulyje atsigauna konteinerių verslas.

Per pusmetį didžiausias planetoje Šanchajaus uostas krovė 19,6 mln. TEU – 9,6 proc. daugiau nei pernai.

Antro pagal konteinerių krovą Singapūro uoste konteinerių apyvarta siekė 16,15 mln. TEU (+6,4 proc. daugiau).

Didžiausias Europoje Roterdamo uostas krovė 6,7 mln. TEU. Krova augo 9,3 proc.

Bendra Roterdamo uosto krova per pusmetį siekė 237,98 mln. tonų. Tai 3,9 proc. daugiau nei pernai. Konteinerių krova skaičiuojant tonomis siekė 69,6 mln. tonų. Iš jų trečdalį sudaro „transshipmentas“, kai kroviniai iš didelių laivų perkraunami į mažus ir gabenami į mažesnius regiono uostus. Šiemet ypač pagyvėjo konteinerių gabenimas iš Roterdamo į skandinavijos ir Baltijos šalių uostus.

]]>
Tue, 01 Aug 2017 12:07:07 +0300 0
<![CDATA[[Užjūris] Kruizas aplink pasaulį – be variklio ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/kruizas-aplink-pasauli-be-variklio-509153?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/kruizas-aplink-pasauli-be-variklio-509153?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Į šešerių metų kruizą aplink pasaulį iš Prancūzijos išplaukė 30 metrų ilgio katamaranas „Energy Observer“. Jis aplankys šimtus miestų.

...]]>
Į šešerių metų kruizą aplink pasaulį iš Prancūzijos išplaukė 30 metrų ilgio katamaranas „Energy Observer“. Jis aplankys šimtus miestų.

30 metrų ilgio laivas naudoja tik vandens, oro ir saulės energiją. Jame įrengtas 120 kv. m saulės baterija, du vėjo generatoriai, elektrolizės aparatas, burė skirta elektros generacijos turbinai. Laivas į aplinką neišmes jokių teršalų.

Laivą valdo du patyrę buriuotojai ir keliautojai – Žeromas Delafosas ir Viktorianas Erusardas.

]]>
Tue, 01 Aug 2017 11:57:32 +0300 0
<![CDATA[[Užjūris] Europos parama – skandinaviškam jūrų projektui]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/europos-parama-skandinaviskam-juru-projektui-509152?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/europos-parama-skandinaviskam-juru-projektui-509152?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Europos Komisija skyrė 12,7 mln. eurų subsidiją Stokholmo, Turku ir Mariehamno uostams bei „Viking Line“ kompanijai, kurie vykdo projektą „NextGen Link“.

...]]>
Europos Komisija skyrė 12,7 mln. eurų subsidiją Stokholmo, Turku ir Mariehamno uostams bei „Viking Line“ kompanijai, kurie vykdo projektą „NextGen Link“.

Pinigai skirti naujo dujomis varomo jūrų kelto statybai ir minėtų uostų aprūpinimui dujomis.

Dujinis keltas statomas Kinijoje „Xiamen Shipbuilding Industry“ ir jį perduoti ketinama iki 2020 m.

Ir minėtas projektas „NextGen Link“, startavęs šiemet sausį, ir vykdomas pagal Trans-European Transport Networks (TEN-T) programą, būtų baigiamas 2020 m.

]]>
Tue, 01 Aug 2017 11:50:27 +0300 0
<![CDATA[[Jūrinis verslas] Piratai agresyvūs, bet ir „išsikvepia“ ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/piratai-agresyvus-bet-ir-issikvepia-509151?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/piratai-agresyvus-bet-ir-issikvepia-509151?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Per pusmetį pasaulyje užfiksuoti 87 piratų išpuoliai. Jų buvo 10-čia mažiau nei pernai. Tokius duomenis pateikė Tarptautinis jūrų biuras (IBM).

...]]>
Per pusmetį pasaulyje užfiksuoti 87 piratų išpuoliai. Jų buvo 10-čia mažiau nei pernai. Tokius duomenis pateikė Tarptautinis jūrų biuras (IBM).

Šiemet abordažu bandyta užgrobti 63 laivus, 12-a laivų apšaudyta, keturi – pagrobti. Į nelaisvę paimta 63 jūrininkai, trys – sužeisti, du – žuvo.

Incidentai vyko prie Indonezijos, Nigerijos, Somalio ir Venesuelos krantų.

Pavojingiausia vieta išlieka Nigerija. Čia įvyko 13 incidentų, šeši laivai apšaudyti, pagrobtas 31 jūrininkas.

Bene produktyviausiai dirba Somalio piratai. Adeno sąsiauryje vykdžius 7 incidentus buvo pagrobti 3 laivai. Somaliečiai yra gerai ginkluoti, turi greitaeigius katerius ir patyrusius piratus.

]]>
Tue, 01 Aug 2017 11:20:34 +0300 0
<![CDATA[[Jūrinis verslas] Baltarusija kurtųsi Ukrainos uostuose ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/baltarusija-kurtusi-ukrainos-uostuose-509150?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/baltarusija-kurtusi-ukrainos-uostuose-509150?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Baltarusija norėtų įsigyti Ukrainos uostų terminalus, kur gabentų naftą ir kitus produktus.

...]]>
Baltarusija norėtų įsigyti Ukrainos uostų terminalus, kur gabentų naftą ir kitus produktus.

Apie tai prabilta per Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukošenkos vizitą į Ukrainą.

Baltarusija Ukrainą mato tarsi prekių trampliną į ES rinką. Tokią prekybą skatina tai, kad Ukraina nebūdama ES nare naudojasi laisvos prekybos susitarimu su ES.

Pirkdama arba nuomodama Ukrainos uostų terminalus, Baltarusija stengiasi per Ukrainą gabenti, pirmiausiai, Irake perkamą naftą. Prabilta ir apie Baltarusijos prekių eksportą per Ukrainos uostus.

Tai nepalanku Klaipėdos uostui, nes jame mažėtų baltarusiškų krovinių. Kita vertus, Klaipėda yra artimiausias uostas nuo Baltarusijos. Manoma, kad jai nebus prasmės keisti jau nusistovėjusias tranzito logistikos grandines.

]]>
Tue, 01 Aug 2017 11:11:28 +0300 0
<![CDATA[[Jūrinis verslas] Uostų konkurenciją paveiks akcizai ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/uostu-konkurencija-paveiks-akcizai-509149?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/uostu-konkurencija-paveiks-akcizai-509149?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Dėl transporto ir tranzito veiklos Latvijos biudžetas kasmet gauna apie vieną milijardą eurų.

...]]>
Dėl transporto ir tranzito veiklos Latvijos biudžetas kasmet gauna apie vieną milijardą eurų.

Iki 2020 m. Latvija 10 centų didins dyzelino ir 7 centais benzino akcizus. Dėl to Latvijos biudžetas 2018 m. papildomai gautų apie 29 mln. eurų, o 2020 m. – apie 39 mln. eurų pajamų.

Tai tik mechaninis galimos naudos skaičiavimas. Iš tiesų akcizų didinimas gali būti žalingas Latvijos ekonomikai.

Transporto ir logistikos specialistai tikina, kad akcizų didinimas sumažins Latvijos tranzito srautus, neigiamai veiks geležinkelių gabenimą, atsilieps jūrų uostų konkurencijai. Laukiama, kad akcizų didinimas padidins ir infliaciją.

Latvijos uostai nuolat konkuruoja su Klaipėdos uostu, kuris šiemet juos lenkia.

]]>
Tue, 01 Aug 2017 11:08:16 +0300 0
<![CDATA[[Uostas] Brangiausios pasaulio jachtos Klaipėdos nelanko]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/brangiausios-pasaulio-jachtos-klaipedos-nelanko-509148?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/brangiausios-pasaulio-jachtos-klaipedos-nelanko-509148?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Šiomis dienomis Klaipėdoje išvydome daugybę gražių jachtų ir burlaivių, tačiau patys brangiausi prabangūs laivai plaukioja šiltose pasaulio jūrose ir vandenynuose.

...]]>
Šiomis dienomis Klaipėdoje išvydome daugybę gražių jachtų ir burlaivių, tačiau patys brangiausi prabangūs laivai plaukioja šiltose pasaulio jūrose ir vandenynuose.

Brangiausia, nors ne didžiausia

Pristatome 10 brangiausių pasaulio jachtų. Nustebsite čia neišvydę rusų multimilijonierių prabangių motorinių laivų, kurie taip pat vadinami jachtomis. Nors su tradicine jachtos samprata motoriniai laivai be stiebų neturi nieko bendro. Neišvysite ir didžiųjų pasaulio burlaivių, kurių klasėje vertinant pagal laivų dydžius vėlgi išsiskiria rusai.

Burlaivis – ne jachta, nors ir žavi didžiulėmis burėmis. Jachtą suvokiame kaip grakštų laivą, kuris išvysto didelį greitį.

Brangiausia visų laikų jachta yra laikoma „Maltese Falcon“. Tiksli jos statybos kaina nėra žinoma. Dabar jau miręs buvęs jachtos savininkas amerikietis milijardierius ir investuotojas Tomas Perkinsas yra užsiminęs, kad „Maltese Falcon“ statyba kainavo daugiau kaip 150 mln. JAV dolerių, bet mažiau nei 300 mln. JAV dolerių.

„Maltos sakalu“ vadinama jachta yra statyta žinomoje statykloje „Perini Navi“. Tai yra viena iš 61 šioje statykloje statytų jachtų. „Maltese Falcon“ – pati didžiausia. Jos korpuso ilgis 88 metrai. Ne vien tik tai daro šią jachtą brangiausią pasaulyje. Ji gali išvystyti iki 24 mazgų (apie 44 km/h) greitį. Tai tokiam dideliam laivui yra žymus pasiekimas.

Didelė jachtos kaina slypi ir jos interjero dizaine. Jį galima pamatyti internetinėje svetainėje „Eliteyacht.com“. Jachtoje panaudotose aukšto lygio technologijose. Dizainą kūrė vienas žymiausių pasaulyje jachtų dizainerių Žeraras Dykstra, interjerą apiformino kito žymaus pramoginių laivų specialisto Keno Freivochos komanda.

Šiandien brangiausią pasaulyje jachtą „Maltese Falcon“ valdo Elen Ambrosiady. Laivui valdyti ir aptarnauti ji samdo 22 jūrininkų komandą. Laivas skirtas vienu metu priimti ir aukščiausių lygiu aptarnauti 12 svečių.

Pagal „Marinetraffic.com“ navigacinius duomenis jachta „Maltese Falcon“ šiuo metu yra Viduržemio jūroje tarp Monako ir Prancūzijos Nicos.

Įdomios jachtų istorijos

Nors tiksliai ir nežinoma „Maltese Falcon“ statybos kaina vis tiek aišku, kad tai brangiausia jachta pasaulyje.

Antroje vietoje esanti 82,6 metrų ilgio jachta „Eos“ Vokietijos Bremeno mieste pastatyta už 111 mln. JAV dolerių. Tokią jos statybos kainą nurodė ekspertai. Pats jachtos savininkas kino ir žiniasklaidos magnatas Baris Dileris informacija apie jachtą nesidalino. Statybos metu viskas kas susiję su jos statyba buvo įslaptinta.

Įdomi jachtos „Eos“ istorija. Jau pirmajame reise ji užsidegė. Niekas iš 16-os ja plaukusių žmonių nenukentėjo. Tris metus statyta jachta dar kurį laiką buvo remontuojama dėl gaisro.

Išskirtinė ir trečios pagal kainą jachtos istorija. Tai yra ilgiausia šiuo metu pasaulyje jachta „Sea Cloud II“. Ji statyta dar 1931 m. Vokietijos Kylio „Krupp Germanianwerft“ statykloje. Karo metais ji plaukiojo su „Hussar V“ pavadinimu ant borto. Ja naudojosi JAV karinis jūrų laivynas. Po karo jachta kelis kartus keitė savininkus. Vienas iš jų buvo Dominikos diktatorius Rafaelis Truchiljo, pavadinęs jachtą „Angelita“. Vėliau jachta pagal naujų savininkų norus dar vadinosi „Patria“, „Antarna“.

1978 m. jachtą įsigijo Klifordas Barboras. Jis ją iš esmės restauravo. Tai kainavo apie 100 mln. JAV dolerių. Šį laivą aptarnauja 60 žmonių įgula. Jis gali priimti ir prabangiai apgyvendinti 34 svečius.

„Sea Cloud II“ šiomis dienomis kaip tik buvo Baltijos jūroje - plaukiojo prie Švedijos Visbi salos. Ji nedalyvavo „The Tall Ship Races 2017“ regatoje – jachta plaukė į Rygą.

Savininkai dažnai įslaptinti

Ketvirta pagal kainą ir pagal dydį jachta yra „Aquijo“. Ši 86 metrų ilgio jachta 2016 m. pastatyta Olandijoje. Tuo užsiėmė dvi žinomiausios olandų pramoginių laivų statybos kompanijos „Vitters“ ir „Oceanco“. Jos statyba kainavo 85 mln. JAV dolerių.

Ši jachta yra viena moderniausių šiuo metu pasaulyje plaukiojančių savo klasės laivų. Jachtos projektuotojai, statytojai ir dizaineriai tarsi vienu balsu tvirtina, kad ji atitinka aukščiausius pramoginių laivų statybos standartus – jachtoje sukomponuoti ypatingai sudėtingi valdymo, svečių aptarnavimo kompleksai. Teigiama, kad jachtoje įrengtas įspūdingas laisvalaikio ir pramogų centras.

Jachtoje yra įrengtas liukso numeris, trys VIP, keli dviviečiai ir vienviečiai kambariai. Vienu metu jachta gali priimti iki 12 svečių. Juos aptarnauja 17-a jūrininkų ir personalas.

Plačiajai visuomenei taip ir nebuvo pateikta informacija apie tai kas yra jachtos „Aquijo“ savininkas. Šiomis dienomis jachta plaukiojo Viduržemio jūroje prie Prancūzijos krantų.

Penkta pagal vertę (80 mln. JAV dolerių) yra 66 metrų ilgio jachta „Ahimsa“. Ją pastatė Olandijos laivų statykla „Vitters“. Išskirtinis jachtos „Ahimsa“ iš išorės matomas akcentas – meniškai apipavidalinta burė. Ją išpaišė Norvegijos dailininkas Magnusas Furuholmenas. Burių dizainas persiduoda ir į laivo patalpas. Prieš porą dienų jachta plaukiojo prie JAV krantų.

Šešta pagal vertę 70 mln. JAV dolerių kainavusi jachta „Athena“ yra 90 metrų ilgio. Išskirtinis jos bruožas specialiai įrengta panoraminė apžvalgos aikštelė, jūrininkų terminais vadinama „varnos lizdu“.

Septinta pagal vertę laikoma šių metų pradžioje į vandenį nuleista 70 metrų ilgio jachta „Sybaris“. Jos greitis iki 17,5 mazgų (apie 28 km/h).

Aštuntąja jachta laikoma 64 metrų ilgio „Pilar Rossi“, kurios statybos vertė 65 mln. JAV dolerių. Tiksliau jachta perdaryta iš 34 metrų jachtos pagal formulės-1 lenktynininko Nelsono Pike užsakymą. Jachtos perstatymu užsiėmė jo dėdė karo jūrininkas Maurisijus Pike. Jachta pritaikyta prabangiai plaukioti 18 svečių. Joje telpa visa didelė N.Pike šeimyna, kurioje auga 7 vaikai.

Devinta - 78 metrų ilgio jachta „M5“. Ją, kaip „Marabella V“, kelis metus naudojosi buriuotojas Džo Vitorija iš JAV. Vėliau jachtą jis pardavė asmeniui, kuris savo pavardės viešai neskelbia. Šiam jachtos pirkimas ir perdarymas kainavo 50 mln. JAV dolerių. Jachta net 3,2 metrai praplatinta. Po rekonstrukcijos ji ir pakeitė pavadinimą į „M5“.

Dešimtoji jachta pagal jos vertę (50 mln. JAV dolerių) – Naujojoje Zelandijoje pastatyta 67 metrų ilgio „Vertigo“. Išskirtinis bruožas tai, kad jachta apipavidalinta unikaliu juodai–baltu stiliumi be jokių spalvotų štrichų.

]]>
Tue, 01 Aug 2017 11:02:49 +0300 1
<![CDATA[[Uostas] Jūrininkų vakare – odisėja po salas ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/jurininku-vakare-odiseja-po-salas-509147?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/jurininku-vakare-odiseja-po-salas-509147?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Imituojant legendinį Odisėją, kai šis sustodavo salose, Jūrininkų vakare Klaipėdoje vyko Baltijos odisėja.

...]]>
Imituojant legendinį Odisėją, kai šis sustodavo salose, Jūrininkų vakare Klaipėdoje vyko Baltijos odisėja.

Tradicijų sala

Laivo rindos dūžiu kasmet tradiciškai prasideda Jūrininkų vakaras. Apie jį visuomenei paskelbė Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Šis jūrų kapitonas šiemet tapo ir dienraščio „Klaipėdos“ skelbiamo „Metų jūrininko“ rinkimų nugalėtoju.

Sveikinimų sala

Sveikinimo raštą jūrininkams atsiuntė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Klaipėda vienas sparčiausiai Europoje augančių uostų. Tai ir mūsų SGD terminalo namai – energetinės laisvės ir bendradarbiavimo su kitomis šalimis simbolis“, - teigta jame.

Premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis perdavė Sauliaus Skvernelio linkėjimus. Pasakyta svarbi frazė – ši Vyriausybė visada bus uosto pusėje.

Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus akcentavo, kad Klaipėdos nuolat muša rekordus, o tai – visos jūrų bendruomenės indėlis.

Anot mero Vytauto Grubliausko, kuo daugiau uoste bus miesto, o mieste uosto, tuo Lietuva bus tvirtesnė. „Supratimo, kad esame vienoje valtyje daugėja. Esame viena bendruomenė, prie vienos jūros ir gyvename Klaipėdoje“, - akcentavo jis.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pastebėjo, kad Jūros šventė pritraukia ir stebina Klaipėdos draugus jūrine dvasia, kuri yra pas mus.

 

Gerosios vilties sala

Klaipėdos Marijos Taikos karalienės parapijos klebonas Vilius Viktoravičius prisiminė laidotuvėse išgirstus žodžius – jūrininkas, kuris neskendo su laivu, tarsi niekada ir nesimeldė. Jūrininkai dažniausiai meldžiasi, kai pajunta jėgas, kurios nėra jų valioje.

Sekmadienio rytą visose Klaipėdos koncesijose melstasi už jūrininkus – išplakusius ir negrįžusius. Laiminti visi jūroje, krante ir kurie išplaukė į amžinybės uostą.

Padėkų ir apdovanojimų sala

Uoste yra daug puikiai dirbančių, naujoves diegiančių žmonių.

Kapitono Liudviko Stulpino medaliai už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei įteikti profesoriui Vytautui Paulauskui ir „Limarko“ vadovui Vytautui Lygnugariui.

Premjero padėkos skirtos Klaipėdos teritorinės muitinės direktorei Ritai Kunickienei, „Vakarų laivų gamyklos“ vadovui Arnoldui Šileikai, KLASCO komercijos direktoriui Vytautui Kaunui, SGD terminalo eksploatacijos direktoriui Rimui Rusinui, „Limarko“ laivų valdymo skyriaus vadovui Steponui Ranoniui.

Susisiekimo ministras pastebėjo nepriekaištingą KLASCO vyr. buhalterio Šarūno Kručiaus, „Smiltynės perkėlos“ vyr. mechaniko Povilo Jokubavičiaus, „Limarko laivininkystės šaldymo įrenginių mechaniko Sergėjaus Baranovo, „Baltic Premator“ vyr. meistro Vaclovo Narmonto darbą. Jiems įteikti garbės raštai.

Uosto direkcija išskyrė Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo veiklą už augančias investicijas ir pačios Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio veiklą stiprinant uosto įvaizdį.

Bendradarbiavimo sala

Jūrinė bendruomenė tarsi gyvas organizmas, kurį sudaro ne tik klaipėdiečiai, bet ir kitų miestų gyventojai. Tarp jų svarbus supratimas ir bendradarbiavimas.

Puikus bendradarbiavimo pavyzdys kasmet Klaipėdoje rengiama Jūrų šventė, jūrinių organizacijų paradas, žuvusiųjų pagerbimas jūroje.

Užbaigiant oficialią Jūrininko vakaro dalį laukė puikus bendradarbiavimo pavyzdys –

Vokietijos Travemiundės jūrinių dainų choro „Der Passat“ pasirodymas. Ir pabaigai bendra jų daina „Mano uostas“ kartu su Lietuvos atlikėjais.

]]>
Tue, 01 Aug 2017 10:54:12 +0300 0
<![CDATA[[Uostas] Šiaurinė dalis KLASCO yra svarbi ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/siaurine-dalis-klasco-yra-svarbi-509146?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/siaurine-dalis-klasco-yra-svarbi-509146?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Patvirtinta Klaipėdos miesto bendrojo plano rengimo koncepcija numato dalies uosto teritorijų konversiją su kuo uostininkai kategoriškai nesutinka.

...]]>
Patvirtinta Klaipėdos miesto bendrojo plano rengimo koncepcija numato dalies uosto teritorijų konversiją su kuo uostininkai kategoriškai nesutinka.

Klaipėdos miesto plėtra kuriant prieigą prie vandens būtų formuojama ir dabartinės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) žiemos uosto ir teritorijos prie jo dalyje. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Audrius Pauža atsakė į žurnalisto klausimus, ką mano apie tokią konversiją

Kaip Jūs asmeniškai vertinate Klaipėdos miesto tarybos sprendimą dėl bendrojo plano rengimo Koncepcijos Nr.2, kuri numato vienpusišką invaziją į uosto teritorijas?

Antrasis plano rengėjas „Sweco Lietuva“ nepritaria uosto teritorijų konversijos tokiam variantui ir tai buvo patvirtinta miesto tarybos posėdyje. Todėl tikimės, kad ekonominės logikos požiūris atsispindės toliau rengiant miesto bendrąjį planą ir KLASCO teritorijos bus išbrauktos iš siūlomų konversijai.

Kiek žmonių įvykdžius minėtą konversiją netektų darbo? Kokia yra KLASCO darbuotojų, klientų reakcija į šį sprendimą?

Mes neaptarinėjome konversijos galimybės kolektyve, kuriame dirba 700 darbuotojų, nes vykdome veiklą pagal ilgalaikius planus. Ir būtų sunku patikėti, kad juos miestas staiga imtų ir pakeistų. Uosto žemė priklauso valstybei, ją valdo patikėjimo teise Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri su mumis pasirašo žemės nuomos sutartis. Tačiau vien užuominos apie prieigas prie vandens krovos teritorijoje daro didelę žalą. Uosto žemės nuomos sutarties terminas yra ilgesnis negu buvo miesto pateiktoje koncepcijoje.

Kokią teritoriją Klaipėdos miesto savivaldybė ar kažkoks jos parinktas koncesininkas ateityje norėtų perimti iš KLASCO? Ar savivaldybė yra pateikusi tikslius tos teritorijos perimetrus?

Apie konversijos sprendinį sužinojome koncepcijos variantą nagrinėjant tarybos komitetuose ir ten išdėstėme savo poziciją, visiems tarybos nariam raštu pateikėme argumentuotą nuomonę, kodėl su konversija nesutinkame.

Kada ir kokiam laikotarpiui yra sudaryta šiuo metu galiojanti KLASCO teritorijos nuomos iš Uosto direkcijos sutartis, įskaitant ir tą teritoriją į kurią ateityje pretenduotų miestas?

KLASCO prieš kelerius metus pasirašė sutartį 50 metų terminui.

Kada ir kokias investicijas į tą teritoriją yra įdėjusi KLASCO, kaip ir kada tvarkytos krantinės prie tos teritorijos?

KLASCO šioje teritorijoje po įmonės privatizavimo yra investavusi per pusantro šimto milijonų eurų. Per pastaruosius 10 metų uostas taip pat investavo kelias dešimtis milijonų eurų į 4,5,6,7,8,9 krantines, kurių naudojimo laikas – 50 metų. Šiemet pradedamos rekonstruoti arčiausiai Žiemos uosto esančios 10-11 krantinės. O kur dar bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ investicijos prie terminalų tiesiant naujus kelius ar rekonstruojant senus. Tad valstybės ir bendrovės investicijos, bendrai sudėjus, yra milžiniškos.

Kokios investicijos artimiausiems metams numatomos į minėtą KLASCO teritoriją ir ar jas stabdytų sprendimas dėl bendrojo plano koncepcijos Nr.2?

Be valstybės investicijų į krantines, KLASCO šiaurinėje teritorijoje planuoja dangų, terminalų ir inžinerinių tinklų modernizavimą tiek prie 10-11, tiek prie kitų krantinių. Taip pat ir įvairius terminalų tobulinimą. Tai, kad miesto taryba pasirinko vien pietinės uosto teritorijos plėtros kryptį, KLASCO planams netrukdo.

Kokia yra KLASCO savininkų „Achemos grupės“ atstovų reakciją į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą jų naudojamą teritoriją ateityje paversti miesto rekreacine zona?

Nei KLASCO valdyba nei akcininkai negali kištis į miesto politiką ir tarybos narių sprendimus. Mūsų santykiai vyksta su įgaliota uostą administruoti valstybės institucija. Tikimės, kad mums pavyks diskusijose su miesto valdžia įrodyti, jog konversija KLASCO teritorijoje yra netinkama ir nenaudinga.

Kokias naujas teritorijas vietoje tos, kurią planuojama paimti, KLASCO norėtų gauti ir gal kokius nors variantus yra siūliusi Uosto direkcija ar Klaipėdos miesto savivaldybė?

Uosto žemė pagal galiojančią tvarką išnuomojama konkurso būdu. Kitų variantų nėra. Kadangi mūsų planuose niekad nekilo minčių šiaurinius terminalus iškelti į blogesnę, navigaciniu ir komerciniu požiūriu, pietinę uosto dalį, kur mes nuomojame taip pat didelę teritoriją, tai kalbos apie mainus yra visiškai bereikšmės. Man šiandien sunku įsivaizduoti, kad valstybė, numojusi ranka į milijonines investicijas, atsisakytų naudos iš uosto ir verslui imtųsi kompensuoti praradimus dėl Klaipėdos miesto noro turėti platesnę prieigą pramogoms prie vandens.

]]>
Tue, 01 Aug 2017 10:39:25 +0300 0
<![CDATA[[Uostas] Nyksta Lietuva kaip jūrinė valstybė ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/nyksta-lietuva-kaip-jurine-valstybe-509145?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/nyksta-lietuva-kaip-jurine-valstybe-509145?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Dalis Klaipėdos jūrininkų šiemet ketino ignoruoti Jūrų šventę – protestuoti, netgi viešai sudeginti pasidarytą laivo maketą.

...]]>
Dalis Klaipėdos jūrininkų šiemet ketino ignoruoti Jūrų šventę – protestuoti, netgi viešai sudeginti pasidarytą laivo maketą.

Dalis jūrininkų protestuos

Dar buvo siūlymų atlikti viešą akciją - jūrininko uniformą, kaip relikviją, perduoti Lietuvos jūrų muziejui. Taip būtų akcentuota, kad jūrininkas, kaip specialistas, Lietuvai nebereikalingas.

Šios ir kitos protesto idėjos buvo iškeltos bendrame asociacijos „Jūros veteranai“, Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos, kitų Klaipėdos jūrinių organizacijų susitikime.

Pradžioje planuota apsiriboti visiems prieinama protesto forma. Jūros šventės parade jūrinių organizacijų atstovai planavo žygiuoti prie vėliavų prisirišę juodus kaspinus. Taip pat planuota nešti lentelę su užrašu lietuvių ir anglų kalbomis „SOS Lietuvai – jūrinei valstybei“.

Prieš prasidedant Jūros šventei jos organizatoriai paprašė, kad nebūtų žygiuojama su juodais kaspinais ant vėliavų.

„Kadangi mums uždraudė žygiuoti su juodomis vėliavomis, nusprendėme boikotuoti eiseną. Prie mūsų pridės Jūrininkų sąjunga ir kitos mums prijaučiančių žmonių organizacijos“, - teigė V.Petrulis. Jis tikino, kad jūrininkai įgyvendins idėją žygiuoti su juodomis vėliavomis, tik ne šiemet ir ne Klaipėdoje.

V.Petrulis jau tarsi pradėjo protestą liepos 14 d., kai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje perskaitė viešą kreipimąsi. Tuomet jis miesto mero prašė, kad palaikytų protestuojančius jūrininkus. Teigta, kad „kiekvienais metais prieš Jūros šventę valstybės institucijos dovanojančios po nutarimą, kaip jūrininkus ir Lietuvą, kaip jūrų valstybę, sunaikinti. Pernai tai buvo „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas, šiemet – Lietuvos saugios laivybos administracijos uždarymas“.

Jūrininkai ir miestui turi pretenzijų. „Atidengtas paminklas nieko bendro su jūrine dvasia neturinčiam motociklininkui, tarsi Klaipėda būtų baikerių miestas. Norėjome paminklą buvusiam laivynui pastatyti, tačiau vietos mieste jam neatsirado“, - pastebėjo V.Petrulis.

Naujas naikinimo etapas

Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas jūrų kapitonas Juozas Liepuonius mano, kad Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo nebuvo ir nėra jūrinės politikos. Tai atrodo keistai žvelgiant į prieškario Lietuvos laikotarpį, kai jūrinė idėja gyvavo. Tuomet vyko ne draskymas, kaip dabar, o buvo kuriamos ir diegiamos valstybei naudingos jūrinės idėjos. Taip gimė lietuviškas jūrų laivynas, uostai, jūrinė žiniasklaida, kultūra. Dabar visa tai nyksta.

„Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje buvo puiki situacija. Kaip palikimą gavome galingą žvejybos ir prekybos laivyną. Bet jo neišsaugojome. Mažėja laivynas, sparčiai nyksta ir jūrininkai. Neturime jūrinio mentaliteto, kaip švedai, danai, norvegai, olandai, anglai“, - svarstė J.Liepuonius.

Jo teigimu, Lietuvos nelaimė ta, kad jos sostinė nėra prie jūros. Valdžioje esantys politikai nesuvokia, kad laivynas, jūrinis verslas kelia valstybės prestižą, atneša garantuotas pajamas. Mąstoma savo kiemo kategorijomis. Bet kuriam politikui vasarą maloniau atvykti į Palangą, Nidą nei pasidomėti jūriniais reikalais.

„Dabar prasidėjo tarsi naujas Lietuvos kaip jūrinės valstybės naikinimo etapas. Po „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto seka jūrinės administracijos naikinimas. Jau girdisi kalbų, kad nebeliks ir Jūrininkų centro bei misijos, nes pastatą, kur tai vykdavo, rengiamasi parduoti. Nemokšiškai bandoma atkurti Šventosios uostą. Kas toliau? Tokiais tempais galima ateiti ir prie Klaipėdos uosto, jūrinių kompanijų naikinimo. Nebenustebintų tai, jei kam nors kiltų idėja sunaikinti uosto kompanijas vien dėl to, kad kažkam prireikė krantinių ar išėjimo prie vandens“, - svarstė J.Liepuonius.

Juo labiau, kad buvo siūlymų Klaipėdoje pasilikti kelis kilometrus krantinių konteineriams krauti, o visą kitą krovą likviduoti.

J.Liepuonius teigė, kad kapitonai Jūros šventės protesto nepalaikė, nors su mintimis apie jūrinės valstybės naikinimą sutinkantys. Jūros šventė esanti skirta žmonėms, o ne protestams – savo požiūrį galima pareikšti ir kitokiomis formomis, mano jis.

Nepagarba jūrinėms idėjoms

Kas kaltas dėl to, kad naikinami kertiniai jūrinės valstybės simboliai?

Dažnai girdime pasakymus, jog kaltas Vilnius, ne toje vietoje Lietuvos sostinė ir panašiai. Vilniuje esantys asmenys, neva, nesuvokiantys jūrinės specifikos, nesuprantantys jūrininkų ir jų reikalų.

J.Liepuonius mano, kad Lietuvai trūksta jūrinių idėjų generatorių, kokiu kažkada buvo Vaclovas Stankevičius pirmoje buvimo Seime kadencijoje. Nebėra žmonių, kurie taip stipriai stengtųsi dėl jūrininkų, kaip tai darė V.Stankevičius. Kitaip tariant, nėra Lietuvoje jūrinės politikos, nėra asmenybių, vienybės jūrinėje bendruomenėje, jei tokia iš viso yra.

Pačioje Klaipėdoje verda intrigos. Geras pavyzdys yra ne tik susiskaldžiusi, bet tiesiog susipjovusi tarpusavyje žvejų bendruomenė. Dėl to ministerijose ir Seime į Klaipėdos žvejus niekas rimtai nebežiūri.

Didžiulė nepagarba jūriniam verslui, idėjoms, jūrinei strategijai buvo parodyta tvirtinant Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijas. Nubrėžta aiški takoskyra tarp uosto ir miesto ateities perspektyvų.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis prieš porą mėnesių lankydamasis Klaipėdoje aiškiai pasakė, jei miestas prieštaraus ir nesutiks dėl išorinio uosto, ko gero, nieko ir nevyks. Tai tik parodo, kad nuolat dėl jūrinės politikos stokos keikiamam Vilniui svarbu yra tai, kaip klaipėdiečiai sugeba susitarti tarpusavyje.

Apie tai, kad dėl jūrinių reikalų dažnai nesusitariama Klaipėdoje akcentavo ir jūrų kapitonas J.Liepuonius. Jūrų kapitonų asociacija mieste pasigenda didesnės pagarbos jūrininkams. Pavyzdys – pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino paminklo statyba. Mieste jam vietos neatsirado.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus suformulavo naują klausimą dėl jūrinės valstybės. Klaipėdoje nuolat keliamas retorinis klausimas – ar Lietuva jūrų valstybė? Žvelgiant iš Vilniaus viskas atrodo kiek kitaip. Anot A.Vaitkaus, iškeliamas toks teiginys ir klausimas: Lietuva – jūrų valstybė, o Klaipėda?

]]>
Tue, 01 Aug 2017 09:44:42 +0300 0
<![CDATA[[Užjūris] Vėl daugėja nebereikalingų laivų ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/vel-daugeja-nebereikalingu-laivu-509134?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/vel-daugeja-nebereikalingu-laivu-509134?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Neseniai atlikus tyrimą nustatyta, kad įvairiuose Azijos uostuose stovi 195 konteineriniai laivai, kurių talpa didesnė nei 4000 TEU.

...]]>
Neseniai atlikus tyrimą nustatyta, kad įvairiuose Azijos uostuose stovi 195 konteineriniai laivai, kurių talpa didesnė nei 4000 TEU.

Jie rinkai nebereikalingi. Bendra tų laivų talpa per 538 tūkst. TEU.

Tai sudaro 2,6 proc. pasaulinio konteinerinio laivyno pajėgumo. Per mėnesį atsiranda apie 40 nebereikalingų laivų.

Laivų savininkai juos galėtų pradėti nurašinėti ir pjaustyti į metalo laužą. Tačiau kyla konteinerinių laivų čarterinės nuomos įkainiai, todėl laivai laikomi tikintis, kad jų kam nors prireiks.

]]>
Mon, 24 Jul 2017 14:39:58 +0300 0
<![CDATA[[Užjūris] Norvegijos jūrininkai uždirbs daugiau ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/norvegijos-jurininkai-uzdirbs-daugiau-509133?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/norvegijos-jurininkai-uzdirbs-daugiau-509133?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Norvegijos parlamentas peržiūrės savo šalies kabotažinių jūrininkų darbo atlyginimus ir planuoja skirti jiems kompensacijas.

...]]>
Norvegijos parlamentas peržiūrės savo šalies kabotažinių jūrininkų darbo atlyginimus ir planuoja skirti jiems kompensacijas.

Jų lygis turi atitikti kranto darbuotojų atlyginimus.

Tokio žingsnio imtasi todėl, kad norvegai nebenori būti jūrininkais. Vietoje jų į kabotažinį laivyną veržiasi kitų šalių jūrininkai.

Norvegijos Vyriausybė yra viena palankiausių šalių savo jūrininkams. Ji neima iš jūrininkų jokių mokesčių, įskaitant ir socialinio draudimo. Per metus Norvegijos biudžetui tai kainuoja apie 2 milijardus kronų (apie 214 mln. eurų).

]]>
Mon, 24 Jul 2017 14:36:16 +0300 0
<![CDATA[[Užjūris] „Tallink“ parduoda nuomotus keltus ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/-tallink-parduoda-nuomotus-keltus-509132?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/-tallink-parduoda-nuomotus-keltus-509132?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Estijos laivybos kompanijos „Tallink Grupp“ vieno laivo dukterinės bendrovės „Baltic SF“ parduoda jūrų keltus „Suferfast VII“ ir „Suferfast VIII“.

Bendra pardavimo suma 133,5 mln. eurų.

Juos pirks laivus pagal 2011 metų iki 2019 metų frachtuojanti Švedijos kompanija „Stena Line“. Sandorį numatoma užbaigti iki šių metų gruodžio. Laivai naudojami linijoje iš Didžiosios Britanijos.

]]>
Estijos laivybos kompanijos „Tallink Grupp“ vieno laivo dukterinės bendrovės „Baltic SF“ parduoda jūrų keltus „Suferfast VII“ ir „Suferfast VIII“.

Bendra pardavimo suma 133,5 mln. eurų.

Juos pirks laivus pagal 2011 metų iki 2019 metų frachtuojanti Švedijos kompanija „Stena Line“. Sandorį numatoma užbaigti iki šių metų gruodžio. Laivai naudojami linijoje iš Didžiosios Britanijos.

]]>
Mon, 24 Jul 2017 14:30:38 +0300 0
<![CDATA[[Jūrinis verslas] Dujų terminalo statybos planai Latvijoje]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/duju-terminalo-statybos-planai-latvijoje-509131?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/duju-terminalo-statybos-planai-latvijoje-509131?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Latvijos ekonomikos ministerija privačią kompaniją, kuri Skultės uostelyje nori statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, bet pati ministerija ar Latvijos Vyriausybė tame projekte nedalyvautų.

...]]>
Latvijos ekonomikos ministerija privačią kompaniją, kuri Skultės uostelyje nori statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, bet pati ministerija ar Latvijos Vyriausybė tame projekte nedalyvautų.

Tai pareiškė ekonomikos ministras Arvilas Ašeradensas.

Latviai nori turėti savo dujų tiekimo grandinę. Ji užtikrintų pigesnį dujų tiekimą iš jūros į Inčiukalno dujų saugyklą.

Dujos einančios per Klaipėdos uostą latviams atrodo per brangios. Bet šiuo momentu dujų terminalas esantis Klaipėdoje gali užtikrinti Latvijos laisvą dujų rinkos dvasią.

]]>
Mon, 24 Jul 2017 14:25:58 +0300 0
<![CDATA[[Jūrinis verslas] Tirs sankryžos transporto srautus ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/tirs-sankryzos-transporto-srautus-509130?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/tirs-sankryzos-transporto-srautus-509130?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Vilniaus bendrovė „Atamis“ tirs rekonstruoto Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos, kuri vadinama „uosto sankryža“, transporto srautus.

Tą daryti užsakė Uosto direkcija. Vykdant tyrimą bus nustatyta, ar būtina II etapu rekonstruoti šią sankryžą.

Bus parengta 5 menkių galimų transporto srautų šioje sankryžoje prognozė.

Tyrimas kainuos 9680 eurų.

]]>
Vilniaus bendrovė „Atamis“ tirs rekonstruoto Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos, kuri vadinama „uosto sankryža“, transporto srautus.

Tą daryti užsakė Uosto direkcija. Vykdant tyrimą bus nustatyta, ar būtina II etapu rekonstruoti šią sankryžą.

Bus parengta 5 menkių galimų transporto srautų šioje sankryžoje prognozė.

Tyrimas kainuos 9680 eurų.

]]>
Mon, 24 Jul 2017 14:20:51 +0300 0
<![CDATA[[Jūrinis verslas] Dujos uostuose tampa vis populiaresnės ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/dujos-uostuose-tampa-vis-populiaresnes-509129?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/dujos-uostuose-tampa-vis-populiaresnes-509129?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Šiuo metu pasaulyje yra 45 uostai, kurie į laivus kaip kurą gali užpildyti dujas.

...]]>
Šiuo metu pasaulyje yra 45 uostai, kurie į laivus kaip kurą gali užpildyti dujas.

Juos jungia Bunkeravimo dujomis asociacija, kurios tikslas populiarinti gamtines dujas kaip ekologiškai švarų laivų kurą.

Dujoms užpildyti į laivus šiuo metu pasaulyje naudojami 105 laivai. Dar 75 bunkeravimo dujomis laivai yra statomi.

Paskutinis laivus dujomis pradėjęs pildyti uostas yra Zebriugė. Kitu tokiu uostu gali tapti ir Klaipėda, kuri dėl dujų terminalo turi ketinimų stipriai plėtoti laivų bunkeravimo dujomis verslą.

]]>
Mon, 24 Jul 2017 14:13:39 +0300 0
<![CDATA[[Įvairenybės] Olandų „Paauksuoto drakono“ istorija ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ivairenybes/olandu-paauksuoto-drakono-istorija-509128?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ivairenybes/olandu-paauksuoto-drakono-istorija-509128?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Prireikė 307 metų, kol buvo surastas prie Australijos nuskendęs olandų laivas „Vergulde Draeck“, kuris gabeno į Rytų Indiją (dabar Indonezija) 8 skrynias sidabrinių monetų ir įvairių prekių.

...]]>
Prireikė 307 metų, kol buvo surastas prie Australijos nuskendęs olandų laivas „Vergulde Draeck“, kuris gabeno į Rytų Indiją (dabar Indonezija) 8 skrynias sidabrinių monetų ir įvairių prekių.

Valstybė valstybėje

Olandų Rytų Indijos kompanija XVII a. buvo didžiausia Nyderlandų prekybos bendrovė. Ji turėjo kelis šimtus laivų, privačią kariuomenę, prekybos kontorų tinklą nuo Gerosios Vilties kyšulio iki Magelano sąsiaurio. Ji buvo tarsi valstybe valstybėje - savarankiškai sudarinėjo tarptautines sutartis prekybos, jūreivystės, laivų statybos ir kitose srityse. 1641 m. kompanija be Nyderlandų vyriausybės pagalbos išgujo portugalus. Užėmė jų įkurtą miestą ir pervadino jį į Bataviją, lotynišką Nyderlandų vardą. Batavija (dabar Džakarta) tapo Olandų Rytų Indijos kolonijų sostine.

Per ją buvo siunčiamos ir apmokamos prekės iš viso pietryčių Azijos regiono. Kelionėje iki Batavijos žūdavo kas trečias kompanijos laivas. Laimingai pasibaigę reisai dėl gabenamų brangių prekių (varis, sidabras, šilkas, prieskoniai, opiumas) su kaupu padengdavo nuostolius.

Amsterdame 1653 m. pastatytas trijų stiebų 42 m ilgio „Vergulde Draeck“ („Paauksuotas drakonas“) buvo vienas iš komercinių kompanijos prekybos laivų.

1655 m. spalio 4 d. „Vergulde Draeck“ išplaukė iš Tekselio salos reido Nyderlanduose į Bataviją. Tai buvo antrasis jo reisas į Rytų Indiją. Juo plaukė 193 žmonės. Jis turėjo į Bataviją nugabenti 78600 sidabrinių monetų ir įvairių prekių, kurių bendra vertė sudarė beveik 200 tūkst. guldenų.

Gerosios Vilties kyšulį laivas pasiekė be didesnių nuotykių. Toliau laivo kapitonas Piteris Albertszoonas pasirinko vadinamąjį Brauwerio maršrutą. Olandų admirolas Hendrikas Brauweris dar 1610 m. nustatė tiesioginį jūrų kelią nuo Pietų Afrikos iki Indonezijos salų, kuris sumažino reiso trukmę nuo metų iki maždaug 6 mėnesių. Plaukiant piečiau „riaumojančių keturiasdešimtųjų“ platumų buvo naudojamasi stipriais ir pastoviai vakarų vėjais.

Pagrindinis šio maršruto trūkumas tas, kad XVII a. dar nežinota kaip nustatyti geografinę ilgumą. Kildavo problemų pasirenkant posūkio tašką į šiaurę, kad pataikytų į Indonezijos salas. Pražiopsojus posūkio tašką, grėsė pavojus įsirėžti į koralinius rifus Australijos pakrantėje.

Lemtingas reisas ir paieškos

P.Albertszoonas pasuko laivą į šiaurę per vėlai. 1656 m. balandžio 28-osios rytą „Vergulde Draeck“ rėžėsi į rifus prie Australijos krantų.

Po smūgio burlaivis pradėjo iš karto lūžinėti, žuvo 118 žmonių. Per stebuklą išlikusios dvi valtys. 75 keliautojai, tarp jų ir kapitonas pasiekė negyvenamą krantą su maisto atsargomis. Bangos išmetė į krantą laivo nuolaužas, kuriose išsigelbėjusieji rado įvairių daiktų.

Kapitonas nusprendė pasiųsti į Bataviją šešis jūreivius, vadovaujamus jo padėjėjo Abrachamo Leemano, kad praneštų apie tragediją ir paprašytų pagalbos. Laukti liko 68 žmonės su kapitonu P.Albertszoonu. Išvykstantiems įdavė laiškus, kuriuose aprašė laivo žūties aplinkybes.

Septyni jūrininkai Bataviją pasiekė po 40 dienų, praplaukęs apie 1400 jūrmylių.

Birželis ir liepa Pietų pusrutulyje ne patys geriausi gelbėjimo misijai, tačiau Batavijos generalgubernatorius pasiuntė laivus „Goode Hope“ ir „Witte Valck“.

Tuo metų laiku Vakarų Australijos pakrantėse siautėjo stiprios audros. „Witte Valck“ negalėjo išlaipinti paieškos komandos į krantą. Iš „Goode Hope“ pasiųsta komanda neatrado katastrofą išgyvenusių žmonių pėdsakų. Prapuolė jos pačios 11 žmonių, pasiųstų apieškoti toliau nuo kranto esančius Australijai būdingus tankius krūmynus.

1658 m. sausio 1 dieną, kai Pietų pusrutulyje, prasidėjo vasara, prie Australijos krantų iš Batavijos buvo pasiųsti dar du laivai – „Waeckende Boey“ ir „Emeloordt“. Jų kapitonams buvo pavesta ne tik išgelbėti katastrofą išgyvenusius žmones, bet ir atrasti „Vergulde Draeck“ sidabrinių monetų. Paieškos buvo bevaisės.

Prisimena šturmaną Leeman

Bendražygių paieškoje dalyvavo ir A.Leemanas. Jis jau ėjo šturmano pareigas laive „Waeckende Boey“. Atplaukus prie Australijos, kur, kaip tikėtasi, liko 68 nuskendusio laivo žmonės, paieškos grupė, vadovaujama A.Leemano, valtimi nuplaukė į krantą. Čia ji atrado keistą ratą iš lentų, sukastų vertikaliai į žemę. Žmonių nebuvo.

A.Leemanas su trylika vyrų dar ne kartą kėlėsi į krantą. Vienos išvykos metu kilo audra. Desantinė valtis prarado vairą. Naudojantis vien irklais, pavyko nuplaukti į įlankėlę tarp dviejų uolų. „Waeckende Boey“ dėl audros išplaukė į atvirą jūrą. Po 4 dienų laivas grįžo į tą vietą, iš kurios paskutinį kartą buvo matyta A.Leemano valtis. Niekas neatsiliepė ir į patrankos šūvį. Pamanius, kad paieškos grupė žuvo per audrą, laivas paliko Australijos krantus.

Paieškos grupė sugaišo laiko kol suremontavo valtį. Neradus laivo, A.Leemanas įtikino kitus, kad vienintelis išsigelbėjimo kelias – plaukti į Bataviją. Rinko lietaus vandenį, gaudė gyvūnus. Kelionė per Javą į Bataviją užtruko beveik pusmetį. Išklausius pranešimo Batavijos valdžia nusprendė daugiau nebesiųsti ekspedicijų ieškoti išgyvenusių „Vergulde Draeck“ įgulos narių ir keleivių. Kas atsitiko su 68 žmonėmis atsidūrusiais nesvetingame krašte, liko mįsle iki šių dienų.

Pagerbiant drąsų šturmaną, kuris du kartus įveikė tūkstančius jūrmylių, nedidelis miestelis, įsikūręs vakarinėje Australijos pakrantėje netoli tos vietos, kur nuskendo „Vergulde Draeck“, 1961 m. buvo pavadintas jo vardu – Leeman.

Seniai ieškotas radinys

Daugelį metų niekas neieškojo „Vergulde Draeck“ nuolaužų ir jose galbūt gulinčių sidabrinių monetų. Ažiotažas kilo, kai 1931 m. berniukas, žaisdamas pakrantes smėlyje aptiko 40 olandiškų monetų. Jų visų data buvo tarp 1619 ir 1655 metų. Istorikų nuomone, monetos galėjo priklausyti „Vergulde Draeck“.

Radinys sudomino jūrų archeologu ir istorikus. Iš naujo prasidėjo mitais ir legendomis apipinto olandų laivo paieškos. 1963 m. balandžio 14 d., praėjus 307 metams po katastrofos, ties Ladge Point gyvenviete pagaliau buvo rastos vieno seniausio Europos laivo nuolaužos Australijos pakrantėje. Per kelius mėnesius buvo iškelta daugybė artefaktų, kurie dabar eksponuojami Džeraldtono ir Fremantlo muziejuose.

Minint 350-ąsias „Vergulde Draeck“ žūties metines balandžio 14 d. Australijos vakarų pakrantėje buvo surengta ceremonija, kurios metu atidengtas memorialinis paminklas.

]]>
Mon, 24 Jul 2017 12:12:52 +0300 0
<![CDATA[[Uostas] Į Lietuvą plūsta svetimi gyviai ]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/i-lietuva-plusta-svetimi-gyviai-509127?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/i-lietuva-plusta-svetimi-gyviai-509127?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Šylantis mūsų šalies klimatas sudaro sąlygas veistis iki šiol nematytiems gyvūnams, žuvims ir augalams.

...]]>
Šylantis mūsų šalies klimatas sudaro sąlygas veistis iki šiol nematytiems gyvūnams, žuvims ir augalams.

Aršūs svetimtaučiai – grundalai

Aplinkos ministerija paskelbė 49 invazinių gyvūnų, augalų, žuvų sąrašą, kurių patekimas į Lietuvą kelia nerimą. Skelbiamas konkursas, kad būtų ištirti galimi šių svetimų gyvūnų ir augalų patekimo į Lietuvą keliai.

Minėtos augalų ir gyvūnų rūšys gali plisti įvairiais būdais - pabėgti iš zoologijos sodų, gali būti paleidžiami augintiniai į gamtą, išpilami su balastiniais vandenimis į jūrą ar akvariumuose auginami invaziniai augalai gali išplisti į natūralius vandens telkinius. Todėl nuspręsta išanalizuoti, kokiais keliais naujos rūšys gali tyčia ar netyčia plisti, kaip sparčiai jos plinta, kokia žalą jos galėtų padaryti.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje sparčiai ėmė daugintis invazinės žuvys grundalai, kurios atkeliavo iš Juodosios jūros. Šios žuvys ėmė sparčiai daugintis Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Nors žuvelės nedidelės, bet jos kelia pavojų. Juodažiočiai atėjūnai minta dreisenomis ir midijomis, kurios filtruoja ir valo vandenį. Vanduo pradėjo intensyviau žydėti. Mokslininkai perspėja, kad pajūrio vanduo žydės vis labiau, kartu jame vis mažės deguonies ir dėl to masiškai ims gaišti žuvys.

Negana to, misdami midijomis ir dreisenomis grundalai sukaups kenksmingųjų medžiagų, o juos ryjančios plėšriosios žuvys irgi taps nuodingos.

Mokslininkai perspėjo apie besikeičiančią padėtį pajūryje: netrukus neliks plekšnių ir otų, o gyvavedžių vėgėlių greičiausiai jau nebėra.

Amerikos Didžiuosiuose ežeruose juodažiočiai grundalai jau pakenkė visai ekosistemai.

Aplinkos ministerijos paskelbtame 49 invazinių rūšių sąraše grundalų jau nėra. Jie Lietuvoje įsitvirtino, todėl beprasmiška tirti jų patekimo į Lietuvą kelius. Iš ES lėšų planuojama rengti projektus, kurie padėtų mažinti grundalų neigiamą įtaką Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose.

Naujos invazinės žuvys

Minėtame 49 invazinių rūšių sąraše yra naujos žuvys. Pirmiausia tai Rusijos Tolimųjų rytų, Šiaurės Korėjos ir Šiaurės rytų Kinijos žuvis, kuri vadinama Rotanu (Perccottus glenii Dybowski, 1877). Rotanas žinoma kaip žuvis, kuri gali peržiemoti sušalusi į ledą ir kai šis atitirpsta ji atgyja. Taip pat rotanai lengvai prisitaiko tiek prie žemų, tiek prie aukštų net iki 37 laipsnių vandens temperatūrų. Jie gali gyventi vandenyse, kurie užteršti chemijos produktais ir juose yra mažai deguonies.

Rusijos ichtiologijos mokslininkai skelbia, kad rotanai, kaip invazinė žuvų rūšis yra paplitusi ne tik 48 Rusijos regionuose ir srityse, įskaitant Kaliningrado sritį, kur jie rasti Priegliaus upės baseine, bet ir Lenkijoje (Vysloje), Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Kazachstane, Mongolijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Serbijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Italijoje.

Šios žuvys sparčiai dauginasi ir išstumia kitas smulkesnes žuvis, nes minta jų ikrais. Rotanų ikrus į įvairius vandens telkinius gali išnešioti ir vandens paukščiai. Šių žuvų ikrai yra lipnūs, prikimba prie paukščių kojų ir lengvai pernešami į įvairius uždarus vandens telkinius.

Kita sparčiai plintanti invazinė žuvis yra rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva Temminck & Schlegel, 1846). Tai yra smulki karpinė žuvis iki 12 centimetrų, kuri gyvena iki 4 metų. Ji plinta iš Amūro baseino, Kinijos, Korėjos, Vietnamo, Taivano vandenų. Šios žuvelės patekusios į svetimus vandenis labai sparčiai dauginasi, jos prisitaiko gyventi sekliuose vandenyse, sąžalynuose. Neršia vandeniui sušilus ilgą laiko tarpą - nuo balandžio iki rugsėjo ir tai padeda didėti jos populiacijai. Dideli šių žuvelių būriai kovoje dėl maisto nukonkuruoja vietines žuvis. Jos minta kitų žuvų ikrais, netgi jaunikliais, masiškai išėda dugno bestuburius ir vėžiagyvius. Kaip invazinės žuvys prieš kelis dešimtmečius labiausiai buvo paplitusios Artimuosiuose Rytuose, Taip pat Armėnijoje, Azerbaidžane. Šylant klimatui šios rūšies žuvys vis labiau plinta į labiau šiaurines platumas. Šių žuvų vietos jau užfiksuotos Ukrainoje, Vengrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Anglijoje.

Lietuvoje fiksuoti keli atvejai, kai rytiniai gružleliai pigiai buvo pardavinėjami kaip tvenkinius valančios žuvys. Vienas tvenkinio savininkas skundėsi, kad įleidus šias žuveles po kurio laiko tvenkinyje neliko daugelį metų ten augusių karosų. Kartu su rytiniais gružleliais plinta ir parazitas (Sphaerothecum destruens), kuris įsiskverbia į kitų žuvų audinių ląsteles. Rytiniais gružleliais šiam parazitui yra atsparūs, bet jie jį platina. Dėl šio parazito Europoje ypač sumažėjo saulažuvių, jis taip pat kenkia upėtakiams, šlakiams, lašišoms. Rytinius gružlelius iš vandens telkinių išnaikinti sunku, nes jie plaukiodami sekliuose vandenyse, sąžalynuose sugeba išvengti netgi plėšriųjų vietinių žuvų kaip lydekos, ešeriai.

Atgabeno maro nešiotojus

Lietuvos aplinkai pavojingos yra ne tik žuvys, bet ir krabai, vėžiai, vėžliai, vandens paukščiai. Minėtame 49 invazinių rūšių sąraše yra įrašytas Lietuvoje jau pastebėtas Šventasis Ibis (Threskiornis aethiopicus Latham, 1790). Taip jis vadinamas todėl, kad senovės Egipte buvo teisingumo ir išminties dievo Tota simbolis. Šie dideli vandens paukščiai vis labiau plinta į šiaurinius kraštus ir sudaro dideles kolonijas. Jie minta panašiu maistu kaip gandrai ir paplitę Lietuvoje sudarytų didelę konkurenciją tradiciniam Lietuvos paukščiui. Šie paukščiai jau buvo pastebėti Žuvinto ir Simno ežeruose.

Nelaukiami Lietuvoje ir gana malonios išvaizdos vandens paukščiai - Nilinė žąsis (Alopochen aegyptiacus Linnaeus, 1766) ir Baltaskruostė stačiauodegė antis (Oxyura jamaicensis Gmelin, 1789). Nilo žąsis senovės Egipte taip pat vertinta kaip šventasis paukštis, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje jos nėra pageidaujamos. Europos Sąjungą šiuos paukščius yra paskelbusi invaziniais ir jų įvežimas bei platinimas griežtai draudžiamas. Iki 15 metų gyvenančios nilinės žąsys sparčiai plinta ir baiminamasi, kad ES šalys jos išstums įprastus kitus vandens paukščius.

Baltaskruostė stačiauodegė antis kilusi iš Lotynų Amerikos. Jos sparčiai plinta ES šalyse. Užfiksuotos Airijoje, Anglijoje, Olandijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje.

Lietuvos vandens telkiniams pavojų keltų ir Kinijos pirštinuotasis krabas (Eriocheir sinensis H. Milne Edwards, 1854). Taip jis pavadintas todėl, kad prie žnyplių turi tarsi plaukuotas pirštines. Dėl sugebėjimo ypač sparčiai plisti šie krabai vadinami „ekologiniais chuliganais“. Rausdami urvus jie griauna upių krantus, gadina hidrotechninius įrenginius, sukapoja žvejų tinklus, sumaitoja juose esančias žuvis. Į Europą šie krabai pateko atsitiktinai atvežus juos į Vokietiją. Iš ten jie neįtikėtinu greičiu išplito po Europos vandens telkinius. ES šalims jie kelia didelį nerimą. Aprašytas atvejis, kaip tūkstančiai krabų išropojo iš Temzės upės ir patraukė į Grinvičo miestelį.

Lietuvai pavojingų gyvūnų sąraše yra įrašytas raudonausis balinis vėžlys (Trachemys scripta Schoepff, 1792) ir net penkios rūšys vėžių - Procambarus fallax (Hagen, 1870) f. virginalis; Rainuotasis vėžys (Orconectes limosus Rafinesque, 1817); Procambarus clarkii Girard, 1852; Žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus Dana, 1852) ir Upinis vėžys (Orconectes virilis Hagen, 1870). Šių vėžių tėvynė daugiausiai yra Azijos ir Amerikjos vandens telkiniai. Europoje jie nepagaidaujami, nes sparčai dauginasi, yra plėšrūs, išstumia tradicinius gyvūnus. Lietuvoje tradiciniais vėžiais laikomi vietinės kilmės plačiažnypliai vėžiai ir iš Baltarusijos ir Latvijos perkelti siauražnypliai vėžiai. Be jų Lietuvoje dar paplito invaziniai vėžiai - rainuotieji į Lietuvą atsibastę iš Lenkijos ir žymėtieji atkeliavę iš Amerikos. Rainuotųjų populiaciją lemia nereiklumas gyvenamajai aplinkai. Jie gali gyventi ir tokiuose vandens telkiniuose, kur yra dideli temperatūros svyravimai, tarša. Šių vėžių įmanoma pagauti ir Kuršių mariose, ir Baltijos jūros pakrantėje. Žymėtieji vėžiai į Lietuvą buvo atgabenti specialiai dėl atsparumo marui. Tačiau nežinota, kad jie yra maro nešiotojai ir gali užkrėsti vietinius vėžius, kas ir įvyko.

]]>
Mon, 24 Jul 2017 11:59:58 +0300 0
<![CDATA[[Uostas] Bankrutavusi laivininkystė dar vis tempia žemyn]]> http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/bankrutavusi-laivininkyste-dar-vis-tempia-zemyn-509125?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/bankrutavusi-laivininkyste-dar-vis-tempia-zemyn-509125?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed Dėl jau bankrutavusios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivų sulaikymų 2014 ir 2015 m. Lietuva niekaip negali „išlipti“ iš Paryžiaus memorandumo pilkojo sąrašo.

...]]>
Dėl jau bankrutavusios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivų sulaikymų 2014 ir 2015 m. Lietuva niekaip negali „išlipti“ iš Paryžiaus memorandumo pilkojo sąrašo.

Lietuvos lygis

Paryžiaus memorandumas, kuris vertina kiek kokios šalies vėliavos laivai padarė pažeidimų, yra svarbus vertinant vienos ar kitos šalies jūrinės sampratos lygį. Iš viso vertinamos 73 jūrinius registrus turinčios valstybės.

Lietuva pagal šį lygį pasaulyje yra 46 vietoje. O tai atitinka pilkąjį sąrašą, kuris prasideda nuo 43 vietos.

Kartu su Lietuva į pilkąjį sąrašą pateko Korėja, Lenkija, Kuveitas, Šveicarija. Libija, Marokas, Albanija, Indija, Libanas, Egiptas, Azerbaidžanas, Bulgarija, Ukraina.

Juodajame sąraše yra 12 valstybių. Iš Europos tik Moldova. Iš 515 jos laivų per 2014-2016 metų laikotarpį sulaikyti 85. Paskutinis sąraše Kongas, kur iš 86 jos laivų buvo sulaikyti net 24.

Lemia dalis nuo laivyno

Europos, JAV ir Kanados uostuose sulaikytų laivų kiekis skaičiuojamas pagal paskutiniuosius trejus metus. Sudarant 2016 metų Paryžiaus memorandumo sąrašą, kuris galios iki 2018 metų gegužės, nurodyta, kad iš atliktų 137 patikrinimų 6 laivai su Lietuvos vėliava padarė pažeidimus.

2014 m. du kartus buvo sulaikytas „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivas „Akvilė“. 2015 metais – tris kartus „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivai „Romuba“, „Venta“ ir „Voruta“ ir vieną kartą „Baltnautic shipping“ laivas „Lyrika“. 2016 metais nebuvo sulaikytas nė vienas Lietuvos laivas.

Tačiau tai nereiškia, kad vertinant 2017 m. Lietuvos situacija pagerės ir ji „išlips“ iš pilkojo sąrašo. Nors nebebus vertinami 2014 metai, bet skaičiuojant 2015-uosius jau bankrutavusi „Lietuvos jūrų laivininkystė“ vis dar temps Lietuvą žemyn. Prie 3 Lietuvos laivų sulaikymų 2015 m. prisidės dar vienas šių metų atvejis, kai sausio 17 d. Prancūzijos Marselio uoste buvo sulaikytas „Baltnautic shipping“ laivas „Aquarius“.

Per tris metus sulaikyti 4 laivai, jei iki šių metų pabaigos nebus naujų sulaikymų, atrodytų lyg ir nedaug. Tačiau vietą Paryžiaus memorandumo sąraše lemia ne sulaikytų laivų vienetai, o jų procentas nuo viso laivyno. Kad Lietuva pakliūtų į baltąjį sąrašą per 3 metų laikotarpį turi būti sulaikyti ne daugiau kaip 3 laivai.

Šiais metais Lietuva turi mažiausiai laivų per visą jos laikotarpį po nepriklausomybės atkūrimo. Gegužės 1 dienos duomenimis, Lietuvos jūrų registre buvo registruoti 99 jūrų laivai. 2016 m. dar buvo 107 laivai. Verta prisiminti, kad 2003 metais buvo 202 jūrų laivai, 2011 m. – dar 140 laivų.

Aplenkti kaimynų

Galima laikyti neteisybe tai, kad Panama su 313 sulaikytų laivų ar Malta su 135 sulaikytais laivais yra Baltajame sąraše. Tačiau šiose pigių vėliavų šalių registruose registruota atitinkamai 6082 ir 4586 laivai.

Visos kaimyninės valstybės, išskyrus Ukrainą, yra aukščiau Lietuvos.

Latvijos laivų registre per 2014-2016 m. laikotarpį buvo registruoti 85 laivai. Per tą laikotarpį nefiksuotas nė vienas su ja susijęs pažeidimas. Latvija yra Baltajame sąraše – 26 vietoje. Estija taip pat Baltajame sąraše – 28 vietoje. Iš 79 jos registruotų laivų nė vienas nepakliuvo. Nors 2017 m. Estijos laivynas jau turi problemą. Neseniai buvo sulaikytas su jos vėliava plaukiojantis laivas „Acorus“, kuriame rasta tiek pažeidimų, kad jam netgi uždrausta įplaukti į ES uostus.

Baltajame sąraše (39 vietoje) ir Rusija, nors iš 1258 jos laivų per 2014-2016 m. laikotarpį buvo sulaikyti net 61.

12 vietoje yra Švedija. Iš jos registre registruoto 361 laivo per 2014-2016 laikotarpį pakliuvo tik 2.

]]>
Mon, 24 Jul 2017 11:51:41 +0300 0