Nacių „Titanikas“ su tragiška baigtimi

Venantas Butkus

Laineris „Cap Arcona“ 1927 m. nuotrauka

Vokiečių laineris „Cap Arcona“ buvo panaudotas kuriant nacių propagandinį filmą apie britų keleivinio laivo „Titanikas“ žūtį, tik niekas nenujautė, kad jį ištiks britų lainerio likimas.

Britai kaltinami godumu

Fašistinėje Vokietijoje filmą „Titanic“ kūrė propagandos tikslais. Jis turėjo žiūrovus įtikinti, kad atsakomybė už siaubingą katastrofą buvo atsakingi britų laivininkystės akcininkai. Jie ragino lainerio kapitoną plaukti per Atlantą greičiau nei jį įveikdavo Žydrosios Atlanto juostos prizininkai. Britams, su kuriais dabar kariavo vokiečiai, esą buvo nesvarbu, kad tai gali sukelti pavojų keleiviams.

Filmo siužetas rėmėsi išgalvotomis situacijomis, sujungiant jas su tikromis katastrofos aplinkybėmis. Po susidūrimo su ledkalniu turtingi keleiviai, apimti panikos, pirmieji brovėsi į gelbėjimo valtis. Beviltiškai pasimetęs laivo kapitonas, vietoj to, kad mobilizuotų įgulą tvarkai palaikyti, ragina kiekvieną gelbėtis. Tuo tarpu pirmasis kapitono padėjėjas Volfgangas Petersenas, kuris yra vokietis, kartu su trečiosios klasės keleiviais iš Vokietijos, elgiasi drąsiai ir pirmiausia gelbsti moteris bei vaikus. Šis išgalvotas didvyriškai besielgiantis vokietis turėjo simbolizuoti vokiečių vyrų drąsą ir kilnumą, lyginant su bailiu britų jūrininkų elgesiu.

Vykstant teismo procesui V.Petersenas vienintelis iš likusių gyvų laivo pareigūnų, pasmerkė didžiausios britų laivininkystės savininkų kapitalistų godumą. Teismas į tai neatsižvelgė. Laivininkystės kompanijos direktorius, kuris įsakė visu greičiu plaukti per ledkalniais nusėtą jūrą ir nepasirūpino, kad laineris turėtų pakankamai gelbėjimosi priemonių, išsisuko nuo atsakomybės. Filmo epiloge teigiama, kad 1500 „Titaniko“ keleivių žūtis gula ant Anglijos magnatų sąžinės.

„Cap Arcona“ keičia profesiją

Vokiečių keleivinis laivas „Cap Arcona“ išore ir vidaus patalpomis labai tiko „Titaniko“ vaidmeniui. Tai buvo vienas elegantiškiausių prieškario laikų okeaninis laineris. Hamburgo „Blohm & Voss” statykloje 1927 m. į vandenį nuleistas 196 m ilgio keleivinis laivas turėjo puošnias ir prabangias patalpas. Jo restoranai, barai, salonai buvo tarsi nukopijuoti nuo britų lainerio. Viršutiniame denyje keleivių patogumui veikė didžiulis teniso kortas ir baseinas.

Didelis dėmesys buvo skirtas laivo saugumui. Jis turėjo 26 gelbėjimo valtis, išrikiuotas dviem eilėmis pagal abu bortus. Laineris buvo aprūpintas modernia navigacijos, ryšio ir hidroakustine įranga.

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios „Cap Arcona“ kursavo tarp Hamburgo ir Pietų Amerikos. Jis buvo „Hamburg Sud“ laivybos kompanijos flagmanas. Jį mėgo jūrinių kelionių mėgėjai. Visi reisai buvo sėkmingi. Tik vienintelį kartą, 1932 m. spalio 6 d., vokiečių laineris Šiaurės jūroje jis susidūrė su Prancūzijos krovininiu laivu „Agen“. Prancūzas buvo nublokštas į krantą, o laineris beveik neapgadintas laimingai pasiekė Hamburgą.

Prasidėjus karui, vokiečių keleiviniai laivai liko be darbo. „Cap Arcona“, kaip ir kiti, buvo rekvizuotas ir perduoti Kriegsmarinos (Vokietijos karinis jūrų laivynas) žinion. Laineris tapo plaukiojančiomis kareivinėmis ir stovėjo Gotenhafen (dabar Gdynia) uoste. Jį ir nusižiūrėjo nacių propagandos ministerija būsimam filmui apie „Titaniką“.

Po kritikos mirtis kalėjime

Filmui kurti hitlerinės Vokietijos propagandos ministras Jozefas Goebbelsas patvirtino 4 mln. reichsmarkių (maždaug 180 mln. JAV dolerių) biudžetą. Iki XX a. septintojo dešimtmečio šis filmas Vokietijoje laikomas brangiausiu.

Filmui kurti pakvietė Vokietijos kino režisierių ir pramoginių filmų scenarisą Herbertą Zelpiną (1904-1942). Jis turėjo patirties kuriant jūrinius filmus ir buvo nacių partijos narys.

H.Zelpinas įsipareigojo filmą sukurti per 87 filmavimo valandas, greičiau nei Holivude „kepama“ amerikiečių kino fabriko produkcija. Ir tai turėjo įrodyti Vokietijos kino industrijos pranašumą.

Filmo kūrėjai susidūrė su sunkumais. Iškilo nesutarimų tarp filmo kūrėjų ir jų kuratorių. Atsiliepė ir karo meto sunkumai. Nuolat ko nors trūko. Praėjus savaite po filmavimo, kuris vyko „Cap Arcon“ denyje ir jo vidinėse patalpose, kantrybės netekęs H.Zelpinas sušaukė skubu pasitarimą. Jame jis nepalankiai atsiliepė apie Kriegsmarinos karininkus, kurie buvo paskirti filmo konsultantais. Jie nepaisė režisieriaus prašymų ir daugiau flirtavo su aktorėmis, nei vykdė pareigas. Viena aktorė nuo jų net pastojo.

Įpykęs režisierius į šuns dienas išdėjo jūrų karininkus, kurie esą daro gėdą vokiečių tautai. Apie tai buvo pranešta ten, kur reikia. H.Zelpinas buvo areštuotas. Praėjus dienai po arešto, režisierius rastas pasikoręs kalėjimo kameroje.

Filmą baigė kitas režisierius. Jis buvo demonstruojamas Paryžiuje, Stokholme, Florencijoje ir Nyderlanduose. J.Goebbelsas laikinai uždraudė filmą rodyti Vokietijos kino teatruose. Jis manė, kad vokiečiai, kiekvieną naktį išgyvenantys Sąjungininkų bombardavimą, vargu ar su dideliu entuziazmu žiūrėtų filmą, kuriame vaizduojami panikos apimti ir žūstantys žmonės.

Tragiška baigtis

Viena šiurpiausių „Cap Arcona“ laineryje nufilmuotų scenų, kaip skęsta „Titanikas“ ir jame blaškosi panikos apimti keleiviai, tarsi išpranašavo ir paties vokiečių keleivinio laivo likimą.

1945 m. pavasarį „Cap Arcona“ buvo paverstas plaukiojančiu kalėjimu. Jame buvo laikoma apie 5 tūkst. nacių koncentracijos stovyklų kalinių. Gegužės 3 d. virš Liubeko įlankos pasirodė britų Karališkosios karinių oro pajėgų lėktuvai. Pastebėjo vokiečių laivus „Deutschland“, „Thielbek“ ir „Cap Arcona“, kurie stovėjo nuleidę inkarus, ir juos atakavo. „Cap Arcona“ užsidegė. Ginkluoti sargybiniai neleido kaliniams palikti laivo. Maždaug po valandos laivas pasviro į kairę pusę ir iš dalies nuskendo seklioje vietoje. Dauguma sargybinių, turėjusių gelbėjimosi liemens, išsigelbėjo.

Iš maždaug 5 tūkst. koncentracijos stovyklų kalinių, buvusių laive „Cap Arcona“, išsigelbėjo tik 350. Pagal aukų skaičių šis laivas užima ketvirtą vietą jūrinių katastrofų sąraše.




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos