Perdėti reikalavimai kenkia uostui

Vidmantas Matutis

Nuostata Klaipėdos uoste įvesti gerokai griežtesni reikalavimai nei Vakarų Europos šalių uostuose

Seime bus inicijuojama nemažai įvairių pakeitimų, kurie sumažintų perteklinius reikalavimus. Pernelyg griežti reikalavimai paveldosaugos, aplinkosaugos, pajūrio teritorijose kenkia jūrų verslui ir nacionaliniam verslumui.

Arvydas Vaitkus: Paveldosaugos srityje reikėtų įvesti tvarką, taip elgtis su valstybei svarbiu objektu, kokiu yra uostas – negalima

Šimtais kartų griežčiau

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo Seimo peržiūrėti nacionalinę juridinę bazę, kad ji nedarytų įtakos šalies ekonomikos vystymui ir kad mūsų reikalavimai nebūtų griežtesni nei yra kitose ES šalyse.
Aplinkosauginiai reikalavimai Klaipėdos uoste yra šimtus ar net tūkstančius kartų griežtesni. Reikalavimai iškastam gruntui buvo tūkstantį kartų griežtesni nei Švedijoje. Po ilgų diskusijų jie juos sumažino iki dviejų šimtų kartų“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje iš po uostų laivų statyklų ir laivų remonto įmonių iškastas dumblas išgabenamas ir pilamas į jūrą. Lietuvoje tai daryti griežtai draudžiama. Dumblas sandėliuojamas šalia uosto. Kyla klausimas, kokiu atveju tas dumblas, jei jis yra kiek nešvarus pavojingesnis žmonėms – ar kai guli jūros dugne užverstas kitu dumblu ir į krantą nepatenka, ar, kai guli ant kranto nors ir išdžiovintas?
Iš po uosto dokų jau iškasta per 100 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto. Dalis jo dar bus kasama. Klaipėdos uoste įrengta užteršto grunto aikštelė grunto jau nebesutalpina. Netgi buvo svarstyta galimybė užterštą gruntą plukdyti į Olandiją. Ten jis naudojamas formuojant naujas teritorijas. Tačiau Olandija nepanoro priimti svetimo grunto. Kur jį dėti Klaipėdoje?

Nuolat ima grunto mėginius

Kasmet Uosto direkcija iš akvatorijos išvalo apie pusę milijono kubinių metrų dumblo. Kaskart jo tyrimams atlikti yra metami nemaži pinigai. Šiuo metu pagal balandžio 19 d. sutartį atliekami Uosto akvatorijos dugno nuosėdų užterštumo tyrimai. Juos vykdo Latvijos kompanijos „VentEco“. Tyrimams atlikti numatyta 225 tūkst. eurų suma. Mėginiai tyrimams imami tam, kad būtų įrodymas aplinkosaugininkams, jog grunto mėginiai atitinka itin griežto Lietuvos normatyvinio dokumento LAND46A-2002 reikalavimus. Pagal sutartį numatyta paimti per 420 mėginių cheminio užterštumo ir biologinio parametrų tyrimams. Apie tai, kad kai kurie reikalavimai Lietuvoje yra pernelyg griežti sutiko ir prieš kurį laiką Uosto direkcijoje lankęsis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Anot jo, Seime bus inicijuojama nemažai įvairių pakeitimų, kurie sumažintų perteklinius reikalavimus. Sutinkama, kad reikalavimai Lietuvoje neturėtų būti griežtesni nei kitose ES šalyse.

Uoste mes kraunama…“

Klaipėdos uoste sudėtinga situacija yra ir dėl perdėtų paveldosaugos reikalavimų. Investuojame dešimtis milijonų eurų ir staiga sužinome, kad nieko nebegalime daryti, nes objektas pripažintas svarbiu paveldosaugai. Kodėl apie tai iš anksto nebuvome įspėti? Šioje srityje reikėtų įvesti tvarką. Taip elgtis su valstybei svarbiu objektu, kokiu yra uostas – negalima“ – svarstė A.Vaitkus. Paveldosaugos objektu buvo pripažintas Klaipėdos (Vilhelmo) kanalo tiltelis šalia Malkų įlankos, kurią Uosto direkcija pertvarkys iš esmės. Uoste yra ir daugiau paveldo saugos objektų, kurie krovos kompanijoms tampa „galvos skausmu“. A.Vaitkus prisiminė, jog pernai lankęsis Japonijos uostuose ir klausęs, kur pas juos uoste yra paveldo objektai. Anot A.Vaitkaus, Japonijos uosto atstovą nustebino toks klausimas, jis atsakė: „mes uoste krauname krovinius“. Uosto direkcija su problemomis susidūrė ir norėdama Smiltynėje pasistatyti uosto saugios laivybos bokštą su navigacine antena. Jo projektas nebuvo derintas. Dėl šio ir kitų objektų jau buvo teikti siūlymai Seime koreguoti pa­jū­rio juos­tos ri­bas.




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos