Priekaištai dėl neveiklumo jūrinėje srityje

Vidmantas Matutis

Nuostata ankstesnės Vyriausybės savo didžiausiu nuopelnu jūros srityje laiko SGD terminalo statybą ir uosto išgilinimą, o dabartinė valdžia dar neturi kuo pasigirti

Šalia mažų atlyginimų, deficitinio biudžeto, kitų šalies problemų, valdžios atžvilgiu pasipila priekaištai ir dėl neveiklumo jūrinėje srityje.

Atskirų Vyriausybių indėlis

Neseniai Seime svarstant Lietuvos energetikos reikalus buvęs premjeras Algirdas Butkevičius dabartinei valdžiai mestelėjo argumentą – „dis­ku­tuo­ja­me ne­rim­tais, ne­kon­kre­čiais ir ne­nau­din­gais klau­si­mais mū­sų vals­ty­bei, o svar­biais klau­si­mais mes kaž­ko­dėl pla­čiai dis­ku­si­jai ne­ran­da­me lai­ko“.

Jis prisiminė, kaip jo, Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo buvusios Vyriausybės per trum­pą lai­ko­tar­pį su­ge­bė­jo įgy­ven­din­ti pro­jek­tus, ku­rie už­tik­ri­no Lie­tu­vos ener­ge­ti­nį sau­gu­mą. A.Butkevičius tarp tų projektų paminėjo su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą, išgilintą Klaipėdos valstybinį jū­rų uos­tą, naujų dujų vamz­dy­nų su­jun­gi­mas su esa­mais tin­klais, du­jų tin­klų pra­lai­du­mo pa­di­di­ni­mą.

Šiandieninės valdžios didžiausių jūriniu žygdarbiu galėtų tapti tai, kad bus sėkmingai suderintas Klaipėdos uosto bendrasis planas ir sėkmingai, kaip planuota, nuo 2019 m. prasidės Klaipėdos uosto plėtra.

Bet šioje srityje yra vienas klaustukas – ar valdžia nori suderinti uosto vystymo planą? Jei ji to norėtų po valdžios žmonių globos sparneliu nebūtų stumiamas keistai atrodantis salos Baltijos jūroje planas?

Reformą laiko naikinimu

Dabartinė valdžia kol kas neturi jokių nuopelnų jūrinėje srityje. Per dvejus metus vyko tik jau sukurtų sistemų reformos.

Didžiausio priekaišto iš jūrinės bendruomenės sulaukė tai, kad vykstant reorganizacijai sunaikinta Lietuvos saugios laivybos administracija. Vietoje jos Lietuvos transporto saugos administracijoje atsirado tik Jūrų departamento padalinys. Su saugia laivyba susijusių darbuotojų sumažėjo nuo 110 iki 40.

Buvo atleisti jūriniai specialistai, o dabar jų trūksta“, – pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Jūrininkai anksčiau ne karta pasisakė, kad Lietuvos saugios laivybos administracijoje yra pernelyg priekabiaujama, ji biurokratinė organizacija. Bet, kad taip drastiškai vyks jos pertvarkymas niekas nesitikėjo.

Jūrininkai valdžiai neseniai pareiškė priekaištų ir dėl Lietuvoje nors ir ratifikuotų, bet tinkamai neveikiančių dalies jūrinių konvencijų. Svarbiausia iš jų yra užmarinuota konvencija dėl darbo jūrų laivyboje.

Buriuotojai nenori priežiūros

Po Klaipėdoje vykusios tragedijos, kai regatos metu nuskendo trys buriuotojai, jūrinė bendruomenė priekaištų valdžiai turėjo ir dėl nesutvarkytos Lietuvos buriavimo kontrolės sistemos.

Kodėl pas mus yra tokia praktika, kai netikrinami buriuotojai prieš plaukdami į regatas. Kodėl Lietuvoje yra nuostata, kad atsakingi tik kapitonai? Kažkoks beprotis įsisodins keturis draugus ir nuskandins. Ir kas atsakys? Kažkas turi kontroliuoti tuos dalykus? Per 6 metus praradome daugiau buriuotojų nei Norvegija“, – dėstė burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras.

Jo nuomone, negali būti, kad ta pati organizacija rašo programas, moko, vykdo jachtų techninę priežiūrą ir kontroliuoja.

Neseniai paskelbtas Vidaus vandens transporto kodekso pakeitimo projektas, kuris numato, kad iš Lietuvos buriuotojų sąjungos būtų perimtos ir valstybės institucijoms perduotos buriavimo mokymo įstaigų atestavimo, mokymų egzaminavimo ir diplomavimo funkcijos. Buriuotojai šią žinią sutiko priešiškai. Jų nuomone, tai būtų žingsnis, kuris naikintų pagal tarptautinę jūrinę praktiką sukurtą kvalifikacijos sistemą.

Uostelių taip ir neatsirado

Dar vienas priekaištas dabartinei valdžiai yra dėl, kaip išsireiškė Seimo narys Simonas Gentvilas, Palangos savivaldybei numesto taip ir neatstatyto Šventosios uosto. Jis galėjo virsti pramoginiu ir žvejų uosteliu.

Nei dabartinė, nei prieš tai buvusios valdžios nesugebėjo prie Baltijos jūros ar Kuršių mariose įrengti nei vieno pramoginio ar žvejybos uostelio.

Dėl uostelių statybos ne kartą rengti pasitarimai, analizuotos problemos, bet taip ir nerasta tinkamų sprendimų.

Tai yra gėdingas reiškinys, juo labiau, kad tokiems uosteliams atstatyti ar įrengti buvo įmanoma panaudoti ES lėšas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Latvija susitvarkė kelis mažus uostelius pasinaudojusi ES parama.

Ir Lietuvoje parama uosteliams atstatyti buvo. Bet jie panaudoti neatsakingai, netgi galimai netinkamai. Šventosios uostui atstatyti numatyti pinigai iš viso pradingo. Kuršių nerijoje prie jūros už ES paramą įrengtas žvejų valčių ištraukimo įrenginys, kuriuo beveik niekas nesinaudoja.

Nėra už ką pagirti valdžios ir dėl Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono. Už ES pinigus įrengtas, o paskui už tuos pačius ES pinigus pertvarkytas aukcionas taip ir nepradėjo tinkamai funkcionuoti ir bus parduodamas už gerokai mažesnę sumą nei buvo skirti ES pinigai.

Klaipėdoje jūrinė bendruomenė priekaištų turi ir Uosto direkcijai, kuri pagal 2004 m. mainų susitarimą per 14 metų taip ir nesugebėjo pradėti statyti mažųjų laivų prieplaukos vietoje nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje Smeltės pusiasalyje, kur įrengta užteršto grunto aikštelė.

Tai kas susiję su pramoginiais ar žvejybos uosteliais prie Baltijos jūros nėra vien dabartinės valdžios problema. Nei ši nei iki jos buvusios Vyriausybės nieko tinkamo šioje srityje nenuveikė.




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos