Rekordai uostuose ir naftos produktų „sausra“

Vidmantas Matutis

Pavyzdys ypač gerus krovos rezultatus šiemet demonstruoja Klaipėdos konteinerių terminalas.

Baigiantis metams ne tik Klaipėdos, bet ir aplinkiniai uostai fiksuoja įvairius krovos rekordus.

Klaipėdoje – geriausias mėnuo

Šiemet spalį Klaipėdos uoste fiksuotas visų laikų vieno mėnesio rekordas. Krauta 4,14 mln. tonų krovinių. Tai antras kartas per visą uosto istorija, kai buvo peržengta vieno mėnesio 4 mln. tonų krovos riba. Iki šiol geriausias Klaipėdos uosto mėnesio rezultatas buvo 2017 m. lapkritis, kai krauta 4,09 mln. tonų.

Visų krovinių grupių krova šiemet spalį buvo geresnė nei pernai. Įvairių krovinių (generalinių) augimas 39,9 proc., biriųjų – 11 proc., skystųjų – 6,9 proc. Spalį rekordiškai gera buvo Klaipėdos konteinerių terminalo krova – 30 proc. didesnė nei pernai. Pasiektas konteinerių krovos mėnesio rekordas – 38,37 tūkst. TEU. Ji aplenkė netgi „Klaipėdos Smeltę“, kur plaukia didieji konteineriniai laivai. Ši bendrovė spalį krovė 31,34 tūkst. TEU.

19,3 proc. arba 668,9 tonomis geresnis nei 2017 m. spalį rezultatas gerokai pakėlė bendrą šių metų Klaipėdos uosto krovą. Ji per 10 mėnesių pasiekė 37,83 mln. t ir buvo 2,7 mln. t arba 7,7 proc. didesnė nei rekordiniais praėjusiais metais.

Bendrą Klaipėdos uosto krovos augimą labiausiai lėmė konteinerių krova. Ji dar rugsėjį peržengė praėjusių metų lygį. Per 9 mėnesius buvo krauta 527 tūkst. TEU. Pernai per visus metus, kurie buvo rekordiniai, krauta 472 tūkst. TEU. Šiemet per 10 mėnesių konteinerių krova jau pasiekė 597 tūkst. TEU. Iš jų „Klaipėdos Smeltės“ dalis sudaro apie 311 tūkst. TEU.

Latvijos uostai atsigavo

Šių metų antroje pusėje gerokai pagerėjo Rygos uosto krova. Jei po I ketvirčio Rygos uosto krova buvo 11,6 proc. mažesnė nei pernai, tai po pusmečio ji jau siekė 0,7 proc. augimo, o po 10 mėnesių krova jau 6,5 proc. didesnė nei pernai. Iš viso šiemet jau krauta 29,9 mln. tonų.

Krova labiausiai kilo dėl 11,5 mln. tonų rusiškų anglių (+14,6 proc.), 385,9 tūkst. TEU konteinerių (+ 6 proc.), 1,2 mln. tonų grūdų (+29,7 proc.).

Labiausiai net 28,5 proc. iki 3,5 mln. tonų nusmuko naftos produktų krova, 10,9 proc. – trąšų ir chemijos produktų krova. Šios dvi pozicijos labiausiai susietos su Rusijos tranzitu.

Pernai Rygos uostas krovė 33,67 mln. tonų ir tai buvo blogiausi metai nuo 2011-ųjų. Šiemet jis gali tikėtis krauti apie 35 mln. tonų. Ir tai būtų toli iki geriausių šio uosto 2014 m., kai buvo krauta 41,08 mln. tonų.

Galima daryti prielaidą, kad dalis krovinių, kurie nuo metų pradžios buvo Liepojos uoste, antrame metų pusmetyje nusėdo Rygoje. Mat Liepojos uostas metų pradžioje demonstravo didesnę mėnesinę krovą, bet kas mėnesį vis mažėjo. Nepaisant to, šiemet Liepojos uostas žengia pagal rekordinį krovos grafiką. Jame per 10 mėnesių jau krauta 6,24 mln. tonų. Tai 19 proc. daugiau nei pernai. Daugiau kaip trečdalį šio uosto krovinių (2,54 mln. t) sudarė grūdai. Jų krova augo net 36 proc. 21,9 proc. iki 0,6 mln. t augo statybinių medžiagų krova. Tačiau net 25 proc. sumažėjo konteinerių, 15 proc. – naftos produktų.

Nuo metų pradžios turėjęs didžiulį minusą pastebimai atsigavo Ventspilio uostas. Per 10 mėnesių jis krovė 16,96 mln. t. Tai buvo tik 2,1 proc. mažiau nei pernai. Įdomi tendencija, kad ir visų mažųjų Latvijos uostų krova per 10 mėnesių teigiama. Skultė krovė 807 tūkst.t (11,5 proc.), Mesrags – 363 tūkst. t (+6,2 proc.), Salacgriva – 300 tūkst. t (+32,3 proc.).

Bendra visų Latvijos uostų krova šiemet per 10 mėnesių siekė 55,33 mln. t ir ji buvo 6,4 proc. didesnė nei pernai. Bendrą Latvijos uostų krovą gerokai padidino ir pačios Latvijos eksportas. Vien medienos, pagrinde į Didžiąją Britaniją ir Švediją, ji šiemet eksportavo net 17 proc. daugiau.

Rusijoje pasigendama naftos

Bendrą 4 proc. krovos augimą demonstruoja ir Rusijos uostai. Iš viso jie krovė 675,3 mln. tonų.

Nors yra priimta nelyginti rytinės Baltijos šalių ir Rusijos uostų, nes jie dirba skirtingomis sąlygomis. Rytinės Baltijos šalių uostai dirba rinkos sąlygomis su didžiule konkurencija. Rusijos uostus valdo ir krovą juose formuoja administraciniai komandiniai metodai.

Ar jie yra efektyvūs dar klausimas? Rusijai per jos uostus nepavyksta nukreipti Baltarusijos krovinių. Palyginti nemažai Rusijos tranzito, pagrinde anglių, keliauja per Latvijos uostus.

Iš visų didžiausių Rusijos regionų bendrą minusinę krovą turi kaip tik Baltijos baseino uostai. Per 10 mėnesių juose krauta 203,79 mln. t. Tai 0,8 proc. mažiau nei pernai. Sumažėjimą net 5,2 proc. lėmė naftos ir jos produktų krova. Iš viso Rusijos jūros Baltijos baseine krauta 113,32 mln. t naftos produktų.

Visoje Rusijoje naftos ir jos produktų krova siekė 182,6 mln. tonų. Tai 3,1 proc. arba 6 mln. t mažiau nei pernai. Rusijos žiniasklaidoje jau pasirodė retorinių klausimų – kur dingsta nafta?

Įdomiausia yra tai, kad niekas Rusijoje negali atsakyti į šį klausimą. Naftos gavyba Rusijoje 2018 m. padidėjo 0,5 proc. iki 549 mln. t, o naftos eksportas 1,2 proc. iki 255,7 mln. tonų. Bet naftos ir jos produktų uostuose, o ypač Baltijos baseine mažėja. Viena iš prielaidų yra, kad gamyklos prilaiko naftos produktų eksportą. Pasauliniu mastu vyksta derybos dėl naftos gavybos mažinimo todėl tikimasi didesnių kainų už produktus.




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos