(Lietuvių) Belgų barono kelionė į Antarktidą

  • Понедельник Октябрь 28th, 2019 12:56
Venantas Butkus

no-nb_bldsa_NPRA0007 001
no-nb_bldsa_NPRA0007 001

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Lapkričio 5 d. sukaks 120 m., kai baigėsi „Belgica“ ekspedicija, kuri buvo pirmoji kada nors žiemojusi Antarktidoje.

Viliojo nuotykiai

„Belgica“ ekspedicijai vadovavo belgų barono Adrienas de Gerlache de Gomery (1866-1934). Aristokratiškos šeimos atžalą nuo mažens traukė jūra, bet tėvas primygtinai ragino jį studijuoti inžineriją Briuselio universitete. Jaunuolis neatsisakė ir jūreiviškos svajonės. Vasarą įsidarbindavo junga keleiviniuose garlaiviuose, kurie kursavo tarp Antverpeno ir Niujorko.

Gavęs inžinieriaus diplomą, jis įstojo į Belgijos karinį jūrų laivyną. Išklausęs kursą Ostendės jūreivystės mokykloje, buvo pakeltas į leitenantus ir paskirtas į tyrimų laivą „Belgique“. Po kelionių į San Franciską, Konstantinopolį ir Juodąją jūrą, tapo keltų, plaukiojančių tarp Ostendės ir Doverio, karininku. 1894 m. rugpjūčio 22 d. paskirtas laivo kapitonu.

Nusivylęs monotonišku darbu keltuose, 28 m. kapitonas ilgėjosi nuotykių jūroje. Sužinojęs apie švedo keliautojo Oto Nordenšeldo Antarkties ekspediciją, parašė jam laišką. Kai O.Nordenšeldas nieko neatsakė, o ir jo planuota ekspedicija neįvyko, A.de Gerlache pats pradėjo planuoti kelionę į Antarktidą.

Išsipildžiusi svajonė

Apie ekspedicijos planus jis paskelbė pačiu laiku. 1895 m. geografų kongrese Londone nuspręsta išsamiai tirti paslaptingą žemyną Pietų ašigalyje.

Belgija, turėdama tik apie 70 km pakrantės, vargiai galėjo pasigirti jūrinėmis tradicijomis, tačiau karalius Leopoldas II ir Geografų draugija nusprendė paremti tautiečio ekspediciją į Antarktidą.

A.de Gerlache Norvegijoje surado 12 m. tvirtą ąžuolinį banginių medžioklės laivą „Patria“. Tai buvo trijų stiebų 36 m ilgio barkas su 35 AG garinį varikliu ir keturiais medžiokliniaiss kateriais. A.de Gerlache jį nusipirko ir pavertė mokslinių tyrimų laivu. Pavadino jį „Belgica“ — romėnišku šiaurės Galijos vardu.

1897 m. rugpjūčio 16 d. „Belgica“ su 23 narių įgula iš Antverpeno išplaukė į Antarktidą. Kapitono pareigas ėjo belgas Georges Lecointe, šturmanu pasamdė tada dar mažai kam žinomą norvegą Roaldas Amundsenas. Jis vėliau tapo pirmuoju žmogumi pasiekusiu Pietų ašigalį.

Suburta tarptautinė mokslininkų grupė, kurią sudarė lenkų okeanografas ir meteorologas Henrikas Arktovskis, rumunų gamtininkas Emilis Rokvicas, belgų geofizikas Emilis Danco, amerikietis chirurgas, antropologas ir fotografas Frederikas Cookas. Pastarasis po dešimties metų ginčijosi su kitu keliautoju dėl teisės vadintis pirmuoju žmogumi, pasiekusiu Šiaurės ašigalį.

Pradžioje — daug problemų

Skirtingai nuo labiau patyrusių ekspedicijų vadovų, A.de Gerlache neišvengė klaidų. Ekspedicijos problemos prasidėjo dar nepasiekus Antarktidos.

Laivas išplaukė perkrautas — ne kartą audringame Atlanto vandenyne vos neapsivertė. Pakeliui užsukus į Ostendę, du jūreiviai atsisakė toliau plaukti, kiti du, be leidimo išlipę į krantą, grįžo girti. Montevidėjuje už pražangas teko atleisti virėją belgą, o vėliau ir jo vieton priimtą švedą.

Atplaukus į piečiausią Pietų Amerikos uostą Puntą Arenasą, laive vyko girtavimas, atsisakyta dirbti. Kai kurie jūreiviai kaltino ekspedicijos vadovą išankstiniu nusistatymu prieš įgulos narius norvegus. Vienu metu A.de Gerlache netgi kreipėsi į Čilės karinį jūrų laivyną, prašydamas atsiųsti karinį patrulį, kuris padėtų atstatyti tvarką laive prieš jam išplaukiant į tolimesnę kelionę.

1898 m. kovą, prieš pat Antarktidos žiemos pradžią, Adrieno de Gerlache ekspedicijos laivas „Belgica“ kirto 71-ąją pietų platumos lygiagretę. Iki tol nei vienas žmogus nebuvo tiek priartėjęs prie Antarktidos žemyno.

Ekspedicijos metu planuota surasti tinkamą vietą žiemoti keturiems žmonėms tyrimų namelyje. Tada „Belgica“ turėtų plaukti į Melburną ir sugrįžti pas žiemotojus tik pavasarį. Kadangi tuo metu nebuvo tiksliai žinoma kur prasideda žemynas, A.de Gerlache nusprendė plaukti toliau pietų link.

Ledų spąstuose

Kovo 3 d. netoli Petro I salos „Belgica“ pateko į ledų spąstus. Tai suteikė galimybę be pavojaus apžiūrėti ledus, lengviau atlikti hidrologinius matavimus.

Po kelių savaičių saulė dingo už horizonto, užgulė tamsa. Prasidėjo žiema, kuriai laivas nebuvo paruoštas, įgula neturėjo pakankamai žieminių rūbų, trūko maisto įvairovės. Padėtį pablogino A.de Gerlache draudimas valgyti šviežią pingvinų ir ruonių mėsą.

Vyrai pradėjo sirgti skorbutu, kentėjo nuo šalčio, tinkamo maisto trūkumo ir depresijos. Pirmąja auka tapo ekspedicijos geofizikas E.Danco. Keletas vyrų neteko sveiko proto. Sunkiai sirgdami testamentus parašė ekspedicijos vadas A.de Gerlache, laivo kapitonas G.Lecointe.

Liepos 22 d. sugrįžusi saulė pakėlė nuotaiką. Grįžo ir sveikata, nes gydytojas F.Cookas įtikino ekspedicijos vadą ir visą įgulą valgyti žalią pingvinų ir ruonių mėsą. Esą eskimai nuo amžių taip maitinasi ir puikiai jaučiasi.

Sugrįžimas ir įvertinimas

Nors Antarktidos vasara prasidėjo 1898 m spalyje, praėjo dar beveik 4 mėnesiai kol galėjo ištrūkti iš ledo gniaužtų. Per priverstinį žiemojimą „Belgica“ kartu su ledo lauku nudreifavo daugiau kaip 3 tūkst. km ir 1899 m. vasario viduryje atsidūrė už 600 m nuo atviros jūros. Vyrai pradėjo ruošti farvaterį per 4 m storumo ledų lauką.

„Joks anarchistas tikriausiai nėra matęs uolesnių bombų gamintojų ir sprogdintojų už „Belgica“ vyrus“, – vėliau atsiminimuose rašė A.de Gerlache. Deja, kovo pradžioje audra sunaikino pradėtą darbą ir užvėrė farvaterį. Pasibaigus sprogmenų atsargoms, komandai teko pasikliauti tik ledo kirtikliais. Po 377 dienų ledų nelaisvės A.de Gerlache ekspedicijos laivas „Belgica“ vėl išplaukė į atvirą jūrą.

Ekspedicijos sugrįžimas į Antverpeną tapo nacionaline Belgijos švente. A.de Gerlache ir jo vyrai buvo apdovanoti Karaliaus Leopoldo ordinu, o Antverpeno miesto valdžia pagerbė medaliais ir įrašydama jų vardus į Auksinę miesto knygą.

Belgų barono A.de Gerlache vadovaujama „Belgica“ ekspedicija buvo pirmoji visą žiemą praleidusi už Antarktikos poliarinio rato. Per 377 dienas, praleistas ant dreifuojančio ledo, pirmą kartą buvo atlikti išsamūs meteorologiniai stebėjimai, surinkta nežinomų augalų ir geologinių mėginių, ištirtos srovės Antarktidos pakrantėje.

A.de Gerlache daugiau niekada negrįžo į Antarktidą, tačiau kartu su Orleano kunigaikščiu Filipu surengė keletą mokslinių ekspedicijų į Grenlandiją, Špicbergeną ir Prano Juozapo Žemę.




    avatar

    Партнеры

    klaipedos naujienos