(Lietuvių) Laivas, kuris skendo tris kartus

  • Понедельник Октябрь 7th, 2019 09:31
Venantas Butkus

Pradžia Vokietijos keleivinis laineris „Monte Cervantes“ pradeda savo pirmąjį reisą Hamburge.

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Šiandien Vokietijoje prisimenamas buvęs šios šalies laineris „Monte Cervantes“, kuris kadaise garsiai nuskambėjo abejose Atlanto vandenyno pusėse.

Laineris pramoginiams kruizams

1927 m. rudenį „Blohm & Voss“ laivų statykloje Hamburge buvo nuleistas į vandenį 160 m ilgio modernus keleivinis laineris „Monte Cervantes“. „Hamburg Sud“ laivybos kompanija planavo, kad jis kursuos tarp Hamburgo ir Pietų Amerikos Rio de Žaneiro ir Buenos Airių uostų.

Vėliau nutarta išplėsti laivo maršrutus iki pramoginių kruizų. Didžiausias keleivių skaičius buvo sumažintas nuo 2492 iki maždaug 1750. Tai turėjo užtikrinti prabangesnes keliones. Pirmos-antros klasės keleiviai gyveno 2-3 vietų kajutėse su visais patogumais. Keliaujantiems pigesne klase buvo skirtos erdvesnės patalpos su daugybe lovų. Jie naudojosi atskirai įrengtais vonios kambariais. Dėl skirtingų gyvenimo sąlygų, skyrėsi ir kelionės kaina, tačiau visi laive esantys keleiviai galėjo be apribojimų lankytis visose viešose laivo vietose. Tai buvo promenados denis, dvi erdvios ir gražiai dekoruotos valgyklos, biblioteka, didelis salonas rūkantiems, paštas. Laive taip pat veikė grožio salonas moterims ir vyrų kirpykla.

„Monte Cervantes“ keleiviai buvo maitinami gausiai ir sočiai įvairiais patiekalais. Jie buvo įtraukti į kruizo kainą, tačiau už vyną, alų, kitus alkoholinius gėrimus, mineralinį vandenį ir tabaką reikėjo mokėti atskirai.

Į pirmąjį reisą iš Hamburgo į La Platą Argentinoje laineris „Monte Cervantes“ išplaukė 1928 m. sausio 7 d. Laineris turėjo 6800 AG dyzelinį variklį, plaukdamas per Atlantą, jis galėjo išvystyti maksimalų 14,5 mazgo (26,8 km/val.) greitį.

Špicbergeno incidentas

Praėjus šešiems mėnesiams po reiso į Pietų Ameriką, 1928 m. vasarą „Monte Cervantes“ pakvietė kelionių mėgėjus į Arktikos kruizą. Prieš šį reisą buvo sutvirtintas jo priekis, jis galėjo įveikti nestorus ledo laukus.

Laineris su turistų grupe išplaukė iš Nordkapo į Špicbergeną. Liepos 24 d. kelionę teko nutraukti. Maždaug 23 valandą, kai daugelis keleivių jau miegojo, laivą sudrebino susidūrimas su mažu ledkalnius. Aštri ledkalnio briauna pažeidė jo bortą. Keliose vietose pradėjo sunktis vanduo. Įgulos bandymai išpumpuoti vandenį baigėsi nesėkmingai. Pradėjo grimzti laivo priekis.

Kapitonas pasuko laivą į Špicbergeno salą. Jis ieškojo įlankos, kurioje būtų galima saugiai sėsti ant seklumos prie kranto. Manevras pavyko. Iš laivo į krantą buvo evakuoti visi keleiviai, apie 1500 žmonių. Nelaimės signalą per radiją, išgirdo sovietinis ledlaužis „Krasin“ esantis už 80 jūrmylių. Tuo metu jis plaukė į žemyną su išgelbėta italų tyrinėtojo Umberto Nobilės ekspedicija.

Padedant narams ir galingiems „Krasin“ siurbliams, iš užtvindytų sekcijų buvo išpumpuotas vanduo, užvirintos skylės laivo bortuose. Remontas truko 5 dienas. Per tą laiką beveik visi pagrindiniai Europos laikraščiai spausdino per radiją gautus pranešimus apie avariją ir gelbėjimo detales. Taip vokiečių laineris „Monte Cervantes“ pirmą kartą sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio.

Lemtingas pasirinkimas.

Kitą kartą pasaulio visuomenės dėmesio centre „Monte Cervantes“ atsidūrė po pusantrų metų. Laivas su turistais, vadovaujant 55 metų kapitonui Teodorui Dreyeriui, vykdė kruizą į Patagoniją ir Ugnies Žemę Horno kyšulio regione.

Apsilankęs Puerto Madrino mieste Argentinoje ir Čilės Antarktidos regiono sostinėje Punta Arena, laineris 1930 m. sausio 20 d. 19 val. prastomis oro sąlygomis pasiekė labiausiai į pietus nutolusį pasaulio miestelį Ušuają, kuris tada turėjo vos 800 gyventojų.

Po dviejų dienų, sulaukęs geresnio oro, „Monte Cervantes“ ankstų rytą išvežė turistus pasidairyti į Jendegaia įlanką už 15 jūrmylių. Kapitonas T.Dreyeris buvo patyręs ir atsargus jūrininkas, tačiau šį kartą jis nusprendė plaukti ne saugiu maršrutu aplink Les Eclaireurso švyturį, bet pasirinko turistams įdomesnį kelią per dumblių laukus tarp daugybės mažų salelių bei seklumų. Argentinietis locmanas Rudolfas Hepe tokiam kapitono pasirinkimui neprieštaravo.

Apie 12.40 val. budintis jūreivis tiesiai prieš laivo nosį pastebėjo vandenyje panirusią uolą. Kapitonas nedelsiant pakeitė kursą, tačiau jau buvo vėlu. Po sekundės laivas atsitrenkė į uolą, kuri nebuvo pažymėta jūrlapyje.

Per pramuštą dugną į vidų plūstelėjo šimtai tonų vandens. Laivas nenugrimzdo, o pakibo ant uolos.

Kapitonas – vienintelė auka

Per radiją pasiųstą nelaimės signalą išgirdo daugybė radijo stočių. Iš pradžių laineryje kilo panika. Kai laivo įgula pasakė, kad 30 gelbėjimo valčių užteks visiems, keleivių jaudulys sumažėjo. Po valandos 1117 keleiviai ir 255 įgulos nariai jau sėdėjo gelbėjimo valtyse.

Laive liko kapitonas T.Dreyeris ir 70 įgulos narių. Jie surinko visus keleivių vertingesnius daiktus, kuriuos vėliau perdavė į pagalbą atskubėjusiam Argentinos garlaiviui „Vincente Fidel Lopez“. Į jį iš gelbėjimo valčių sulipo apie 800 keleivių, kurie buvo nugabenti į žemyną. Tuo tarpu kai kurios gelbėjimo valtys buvo nuneštos į atokias pakrantes. Jose buvę žmonės ilgai klaidžiojo tankiai apželdintais plotais, kol galiausiai pasiekė Ušuajos miestą.

Kapitonas T.Dreyeris žinojo, kad laivas bet kuriuo momentu gali nuslysti nuo uolos viršūnės ir nuskęsti. Jis kartu su jūreiviais paliko prabangų laivą ir naktį praleido netoliese esančioje saloje.

Kitą rytą kapitonas grįžo į laivą ir, padedamas nedidelio vilkiko, bandė išlaisvinti ant uolos pakibusį didžiulį lainerį. Vilkikui neužteko jėgų. Vakare kapitonas visus išsiuntė į krantą, o pats nutarė dar vieną naktį likti laive. Įgulos įspėjimai dėl pavojaus jo neatbaidė. Kapitonas laive lieka iki paskutinės akimirkos. Taip jis suprato savo pareigą.

Netrukus laivas pajudėjo ir lėtai pradėjo slysti nuo uolos. Du paskutiniai laive likę įgulos nariai spėjo nušokti už borto. T.Dreyeris nuožulniu laivo šonu nuriedėjo žemyn ir dingo. Kapitonas nuskendo ir tapo vienintele lainerio avarijos auka.

Aplanko narai

Hamburgo Seeamt (teismo institucija nagrinėjanti nelaimingus atsitikimus jūrų transporte) 1930 m. kovo 6 d. priėmė nuosprendį. Ji dėl avarijos nekaltino kapitono ar įgulos. Atskiriems įgulos nariams buvo pareikšti kaltinimai tik dėl keleivių turto vagystės.

Daugiau kaip 20 metų pusiau nugrimzdęs laivas išgulėjo ant povandeninių uolų. Kai po Antrojo pasaulinio karo pakilo metalo kainos, bent kelios įmonės bandė nuvilkti jį nuo rifų.

1954 m. spalio 14 d. trys vilkikai pradėjo lėtai lainerio nuolaužas vilkti į Ušuają. Nuplaukus kelias mylias, „Monte Cervantes“ liekanos nuskendo Byglio įlankoje. Šiandien jį aplanko tik narai.




    avatar

    Партнеры

    klaipedos naujienos