(Lietuvių) Lietuva gali netekti baltarusiškų krovinių?

Vidmantas Matutis

Pavyzdys dėl tinkamo bendradarbiavimo su Baltarusija Klaipėdos uoste išaugo didžiulis trąšų krovos kompleksas - „Birių krovinių terminalas“

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Dar niekada taip nebuvo, kad Baltarusijos prezidentas atvirai būtų pasakęs, kad Lietuvą, kaip tranzito šalį ir Klaipėdos uostą gali keisti į Latvijos ir Ukrainos uostus.

Žvilgsnis į Odesos uostą

Praėjusios savaitės viduryje įvairioje Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukošenkos komentaras apie kaimyninius santykius su Lietuva.

„Jei Lietuva nori su mumis bendradarbiauti, prašau, mes atvira šalis visiems. Jei nenori — mes turime daug variantų. Apsieisime. Juo labiau, kad mūsų pagrindiniai prekybos ir ekonominiai ryšiai susiję su pietų, pietvakarių ir pietryčių šalimis“, — teigė A.Lukošenko. 

Tai Baltarusijos prezidentas kalbėjo susitikime, kur pranešė, kad nauju Baltarusijos ambasadoriumi Lietuvoje skiriamas prezidento administracijoje dirbęs Valerijus Baranovskis. Jis yra dirbęs Lietuvoje Baltarusijos ambasadoriaus patarėju. A.Lukošenko akcentavo, kad patyręs žmogus ambasadoriumi į Lietuvą skiriamas todėl, kad „Lietuva esanti kaimynė ir Baltarusija norinti su ja palaikyti gerus ryšius“.  

Anksčiau pranešta, kad Baltarusijos prezidentas yra nurodęs savo šalies vyriausybei išanalizuoti alternatyvius tranzito kelius, įvertinant ir jei reikia išbraukiant iš maršrutų tranzitą per Lietuvą.

Jis prabilo apie planus stiprinti logistiką tarp Baltarusijos ir Ukrainos Odesos uosto.

„Odesos uostas mums atviras. Mes galime pietų kryptimi labiau išvystyti ryšius su tuo uostu“, — teigė Baltarusijos prezidentas.

Lietuvos tranzitą — į Latviją

Baltarusijos prezidentas pirmą kartą atvirai prabilo, kad tranzitas per Lietuvą vakarų kryptimi gali būti perkeltas į Latviją. 

Ekonominius ryšius su Latviją Baltarusijos prezidentas laiko patikimais. Rusijos krovinių netenkantys Latvijos transporto ministerijos ir uostų atstovai 2018 metais su baltarusiais turėjo keletą aukšto lygio susitikimų.

Latvija turi ir tam tikrų nuoskaudų dėl Lietuvos. Prieš porą dešimtmečių didesnė dalis baltarusiško eksporto trąšų keliavo per Latvijos Ventspilio uostą. Tačiau Klaipėdos uostas pradėjęs itin sparčią plėtrą paviliojo trąšas. Jos tapo vienu svarbiausių baltarusiškų krovinių Klaipėdos uoste. 

Latvijos uostai taikosi iš Lietuvos perimti ir anksčiau pasiektą prioritetą su kinais aprūpinti kroviniais šalia Minsko esantį, intensyviai kuriamą bendrą Kinijos ir Baltarusijos logistikos parką „Didysis akmuo“. Šis industrinis parkas ypač sparčiai vystosi. Per 2018 metus jo rezidentų kiekis išaugo nuo 22 iki 41 kompanijos. 

Baltarusijos tranzito per Lietuvą netektys būtų skaudus smūgis ne tik Klaipėdos uostui, kur trečdalis krovinių yra baltarusiški. Didelę netektį pajustų ir Lietuvos geležinkeliai, kiti vežėjai. 

Naftos tiekimo alternatyva

Kitas dalykas apie ką prabilo Baltarusijos prezidentas A.Lukošenko yra alternatyvus naftos importas į Baltarusiją naudojantis Baltijos uostais.

Dėl rusiškos naftos tiekimo su Rusija nuolat nesutarianti Baltarusija ieško būdų kaip dalį naftos į Novopolocko gamyklą atsigabenti jūrų keliu. Kaip tik šiais metais Baltarusija baigia rekonstruoti savo naftos gamyklas. Jos bus pritaikytos naudoti ne tik rusišką, bet ir vakarietišką naftą. 

Noras atsisakyti dalies rusiškos naftos Baltarusijoje atsirado po to, kai Rusija baigiantis 2018 metams uždėjo papildomos naftos tiekimui į Baltarusiją didesnius mokesčius. Baltarusija pareikalavo kompensacijų, bet Rusija neskuba jų taikyti 

Tinkamiausi kelias importuoti vakarietišką naftą yra per Latvijos ir Lietuvos uostus. 

„Jau seniai daviau užduotį atidaryti alternatyvius naftos tiekimo kelius per Baltijos šalių uostus. Jei Lietuva nesutinka, reikia tartis su latviais ir per jų uostus tiekti naftą“, — teigė A.Lukošenko. Jo nurodymu „Belneftechim“ koncerne sukurta darbo grupė, kuri analizuos alternatyvius naftos tiekimo į Baltarusiją kelius.  

Reikia racionalesnio požiūrio

Lietuva santykius su kaimynine šalimi gadina negalėdama nurimti dėl Vilniaus pašonėje pastatytos Baltarusijos atominės elektrinės. 

A.Lukošenko akcentavo, kad atominė elektrinė vis tiek bus pastatyta, nes tai yra Baltarusijos ekonominis interesas. Anot jo, Baltarusija nekėlė problemų, kai jos pašonėje stovėjo Ignalinos AE. A.Lukošenka pasiūlė Lietuvai ateityje naudotis Baltarusijos AE pagaminta pigesne elektros energija. 

Lietuvoje į Baltarusijos prezidento ketinimą nutraukti tranzitą žvelgiama keistokai, tarsi netikima, kad tranzitas gali būti nutrauktas. Oficialūs Lietuvos pareigūnai tyli. Apie tai pasisakė tik Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderis, komentavęs su naftos eksportu per Baltijos šalių uostus susijusią dalį.

Jo nuomone, tai esantys kasmetiniai Baltarusijos lyderio žaidimai, oro virpinimas derybose su Rusija. Jis pasakė ir tai, kad Lietuva neturi užtrenkti durų prieš Baltarusiją, tarp jų ir dėl energetikos resursų. 

Pačiai Lietuvai reikia racionalesnio požiūrio. Ji neturėtų ieškoti priešų kaimynystėje, o bandyti surasti supratimo ir sąlyčio taškus ypač srityje, kuri susieta su tranzitu, kaip tai daro Latvija. 

Norą tranzito srityje bendradarbiauti su Baltarusija labiausiai rodo Klaipėdos uostas, Lietuvos geležinkeliai, Susisiekimo ministerija, kurių atstovai nuolat dalyvauja svarbiausiuose Baltarusijoje vykstančiuose transporto forumuose.  




    avatar

    Партнеры

    klaipedos naujienos