(Lietuvių) „Magdeburgas“ kodai rusų rankose

Venantas Butkus

Magdeburgo žūtis

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Vokiečių lengvasis kreiseris „Magdeburg“ į istoriją pateko ne dėl savo žygių, o dėl prarastų kodų Pirmojo pasaulinio karo pradžioje.

Galingas ir greitas

1912 m. vasarą iš Bremeno laivų statyklos iškilmingai buvo išlydėtas naujas karo laivas „Magdeburg“. Išlydintieji, tarp jų ir Magdeburgo vyriausiasis burmistras, žavėjosi grakščių formų 138 m ilgio plieniniu monstru ir stebėjosi jo galinga ginkluote.

Iš šarvuotų bokštelių kyšojo 12-os pabūklų vamzdžiai, viršutiniame denyje rikiavosi zenitinės artilerijos ginklai ir du torpediniai aparatai. Kreiserio ginkluotei priklausė ir 120 jūrinių minų. Pilnai sukomplektuotą įgulą sudarė 373 žmonės. Didžiausias kreiserio greitis siekė 27,5 mazgo (50,9 km/val.).

Planuota pastatyti dar dešimt tokių pat greitų ir galingų kreiserių. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios pavyko pastatyti tik tris.

Prasidėjus karui, kreiseris „Magdeburg“ buvo pasiųstas į rytinę Baltijos dalį, kur prisijungė prie admirolo Ehlerio Behringo flotilės. Jo pirma užduotis buvo kartu su kreiseriu „Augsburg“ užblokuoti minų užtvaromis rusų Baltijos karinio jūrų laivyno bazę Liepojos uoste. Vėliau jie iš Rygos įlankos akvatorijos apšaudė rusų kariuomenės pozicijas krante.

Navigacinė klaida

1914 m. rugpjūtį vokiečių karinių laivų grupė, kurią sudarė kreiseriai „Augsburg“ ir „Magdeburg“, o taip pat du minininkai, gavo užduoti išžvalgyti Suomijos įlankos žiotis. Ten galėjo pasirodyti rusų kariniai laivai, atplaukę iš Helsingforso (dabar Helsinkis).

Rugpjūčio 26-osios naktį gaubė tirštas rūkas. Kreiseris Magdeburg“ dėl navigacinės klaidos užplaukė ant povandeninių akmenų ties Odensholmo salos šiaurinio kranto. Kadaise joje gyveno švedai, o dabar ji priklauso Estijai ir vadinama Osmusaru.

Nors kreiseris plaukė tik 15 mazgų greičiu, tačiau įstrigo kaip reikiant. Nepaisant visų pastangų, savarankiškai kreiseriui nepavyko išsilaisvinti. Atskubėjęs į pagalbą minininkas V-26 bandė kreiserį nutempti nuo rifų. Ši operacija baigėsi nesėkmingai.

Vokiečių nelaimei, kreiserio avarija įvyko rusų stebėjimo posto panosėje. Saloje esantis postas povandeniniu kabeliu buvo sujungtas su Reveliu (dabar Talinas). Nepraėjus nei valandai pirmoji telefonograma pasiekė Sankt Peterburgą. Trečią valandą nakties budintis štabo karininkas apie įvykį prie Odensholmo salos pranešė Baltijos karinio jūrų laivyno vadui admirolui N. Essenui. Jo įsakymu į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųsti keli minininkai, kreiseriai „Bogatyrj“ ir „Pallada“.

Susprogdinę laivą pasidavė

Po nesėkmingų bandymų išlaisvinti rifuose įstrigusį kreiserį, paaiškėjo, kad jo dvigubas dugnas smarkiai pažeistas. Išgelbėti laivą galėjo tik atplaukusi speciali pagalba. „Magdeburg“ vadas Richardas Habenichtas, išbandęs visas galimybes išgelbėti laivą, nusprendė paruošti jį sprogdinimui ir evakuotis.

Pasirodę rusų kariniai laivai sutrukdė sklandžiai organizuoti evakuaciją. Jau rusų laivams apšaudant, minininkui V-26 pavyko persodint didžiąją dalį kreiserio įgulos ir pabėgti.

Prasidėjus rusų laivų atakai, „Magdeburg“ įgula dar kurį laiką bandė atsišaudyti. Nuplaukus minininkui, likę kreiseryje jūreiviai susprogdino laivo priekinę dalį ir nutraukė pasipriešinimą. Per trumpą mūšį žuvo 15 kreiserio jūreivių, o 56 įgulos nariai, vadovaujami korvet-kapitono R.Habenichto pasidavė rusams.

Slapti kodai rusų rankose

Į beveik sunaikintą, ant akmenų įstrigusį vokiečių kreiserį išsilaipino grupė rusų jūrininkų. Pirmiausia jie vietoj Vokietijos karinio laivyno vėliavos iškėlė savo „Andriejevskij flag“. Užgrobę sužalotą, bet nenuskendusį laivą, rusai jame atrado daugybę vokiečių laivyno dokumentų. Vien tik knygų, pradedant statutais ir baigiant techniniais laivo mechanizmų ir ginklų aprašymais, į rusų rankas pateko apie 300. Ne vienas toks radinys buvo slaptas.

Vokietijos laivyno signalų knyga (Signalbuch Kaiserlichen Marine), be abejo, tapo šios dokumentų „kolekcijos“ brangakmenis. Rusų rankose atsidūrė net du šios knygos egzemplioriai. Juose buvo sužymėti semaforų ir radijo telegrafų kodai, slapti Baltijos jūros žemėlapių kvadratai ir kiti svarbūs Vokietijos laivyno radijo ryšio dokumentai.

Prisiminimuose vienas rusų karininkas rašė, jog vieną signalų knygą rado ant kreiserio denio tarp daugybės visokiausių daiktų, kuriuos paliko vokiečių jūrininkai skubėdami persėsti į jų gelbėti atvykusį minininką. Antrą knygą nardytojai aptiko ant nuskendusio jūrininko kūno.

Neįkainuojama dovana

Vieną Vokietijos laivyno signalų knygą Rusijos karo laivynas perdavė savo sąjungininkams – britų Karališkajam laivynui. Admiralitetas neseniai buvo sukūręs slaptą dešifravimo centrą, vadinamąjį „Kambarį 40“. Naudodamasis vokiečių kodų knyga ir šifro raktais, centras galėjo stebėti Vokietijos karo laivų judėjimą ir laivyno vadovybės užduotis. Tai leido britams sėkmingai užpuldinėti vokiečių laivus, laimėti pergalę Jutlandijos mūšiuose 1916 metais.

Tuometinis pirmasis lordas admirolas Winstonas Churchillis rusų britams perduotą kreiserio „Magdeburg“ signalų knygą savo atsiminimuose pavadino neįkainuojama sąjungininkų dovana. Tuo tarpu vokiečių kreiserio vadas R.Habenichtas per visą karą buvo laikomas griežtoje priežiūroje. Bijota, kad nepasklistų žinia, jog Antantės šalys turi Vokietijos laivyno slaptus kodus.




    avatar

    Партнеры

    klaipedos naujienos