(Lietuvių) Prieš sistemą vienas nieko nepadarysi

  • Понедельник Декабрь 10th, 2018 11:30
Vidmantas Matutis

Situacija S.Šiaučiūnas (dešinėje) guodėsi jūrininkams, kad jūriniais klausimais nelengva rasti supratimą Lietuvos transporto saugos administracijoje

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Jūrų kapitonui Sauliui Šiaučiūnui užteko 11 mėnesių, kad pajustų, koks nedėkingas darbas yra vadovauti jūrinei sistemai, o ypač tuo metu, kai joje vyksta pertvarka.

Matė pavyzdį Maltoje

Dirbęs Maltos jūrų laivų administravimo sistemoje, jis su entuziazmu ėjo vadovauti prie Lietuvos transporto saugos administracijos įkurtam Jūrų departamentui. Juo iš esmės tapo buvusi Lietuvos saugios laivybos administracija. Tik žmonių skaičius nuo 110 buvo sumažintas iki 40.

Pati idėja sumažinti valdininkų skaičių buvo gera, žmonės norėjo, kad jų mažėtų. Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva iš tiesų buvo per didelė prabanga turėti atskirų transporto šakų inspektavimo administracijas“, — teigė S.Šiaučiūnas. Jis manė, kad nėra protinga laikyti tris žmones, jei gali būti vienas profesionalus gerai uždirbantis specialistas, kaip matė Maltos jūrų administracijoje. Ir sistema ten buvo panaši, tik kelių, vandens transporto ir aviacijos inspekcijos ten buvo atskirtos.

Šių metų sausio 10 d. pradėjęs vadovauti Jūrų departamentui, jis jame rado tris skyrius — Laivybos priežiūros, Laivybos paslaugų ir Hidrografijos.

Didžioji Lietuvos saugios laivybos administracijos pertvarka jau buvo įvykdyta 2017 m. pabaigoje. Ir darbuotojai jau buvo atleisti.

Nebuvo elementaraus supratimo

Saugios laivybos sistemai dar pasisekė, kad buvusi administracija pertvarkyta į Jūrų departamentą su padaliniu Klaipėdoje. Kiti Lietuvos transporto saugos administracijos padaliniai savarankiškumo negavo.

Bet tas Jūrų departamento savarankiškumas buvo sąlyginis. Lietuvos transporto saugos administracijos valdyboje nebuvo Jūrų departamento atstovo. Todėl bet kokias idėjas tekdavo įrodinėti joje esantiems kitų sričių specialistams, pagrinde kelininkams.

S.Šiaučiūnas prisiminė, kad nuo pat pradžių atsirado tam tikrų nesupratimų, nes valdyboje buvę kelininkai neturėjo elementaraus supratimo apie jūrinį verslą, laivus.

Sunku būdavo ką nors įrodyti žmonėms, kurie nesuprasdavo, kam reikalingos jūrininkų knygelės, kodėl reikia tikrinti į Klaipėdos uostą atplaukusius laivus, kodėl reikia vienokių ar kitokių jūrinės srities ir jūrų teisės specialistų.

Dirbome daug sunkiai po 12-14 valandų. Jūrų departamente likę žmonės iš Lietuvos saugios laivybos administracijos profesionalai. Problemų daug, bet tempėme, neiškilo kokių nesusipratimų su jūrininkais, laivybos kompanijomis“, — prisiminė S.Šiaučiūnas.

Rimta problema yra tai, kad Jūrų departamente liko dirbti žmonės dauguma beveik pensijinio amžiaus. Naujų gabių specialistų pasikviesti neįmanoma, nes joks kapitonas ar laivo mechanikas neis dirbti į valstybės tarnybą už 650 eurų. Negalima priimti ir žmonių, kurie neturi universitetinio išsilavinimo. Jūrininkų su tokiu išsilavinimu Lietuvoje niekas neruošia. Todėl administracijoje dėl šio absurdiško reikalavimo dirba jūrininkai, kurie savo laiku baigė Odesos ir Sankt Peterburgo aukštąsias jūreivystės mokyklas.

Ar neperlenkta lazda?

Prieš kurį laiką S.Šiaučiūnas buvo atleistas iš Jūrų departamento direktoriaus pareigų. Jam buvo pasiūlyta postą palikti abipusiu susitarimu. Manoma, kad vadovybei neįtiko kai kada aštrūs jo pasisakymai, užimta pozicija būti kartu su jūros bendruomene, kuriai nepatiko saugios laivybos srityje vykdoma politika iš Vilniaus.

Jam buvo priekaištauta, kad vadovybės adresu buvo pažėręs kritikos spaudoje, kad buvo nuvažiavęs ir apie administracijos veiklos problemas kalbėjosi su susisiekimo viceministru.

Jaučiuosi pavargęs. Esu pristatomas kaip kažkoks susidorojimo objektas. Nesiruošiu su vėjo malūnais kariauti. Nieko negaliu padaryta prieš sistemą. Pabandykite nors vienas sėsti į Jūrų departamento vadovo kėdę, pamatysite, kas yra valstybės tarnyba. Virš tavęs 3-4 automobilininkai ir niekas nenori girdėti ką sakai“, — teigė jis.

Kas vyksta Lietuvos transporto saugos administracijoje dėl Jūrų departamento taip ir nepavyko sužinoti.

Nei šios administracijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Genius Lukošius, nei Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldi ši administracija, į klausimus neatsakė.

Jūrų departamento vadovo pareigas paskirtas eiti to paties departamento Laivybos priežiūros skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius. Kiek ilgai neaišku, nes ketinama skelbti konkursą naujam departamento vadovui parinkti.

Dėl šios atleidimo yra sunerimę jūrininkai Klaipėdoje. Jūrininkai netgi nuogąstauja, kad dėl, jų nuomone, netinkamos Lietuvos saugios laivybos administracijos pertvarkos, Lietuva gali atsidurti Paryžiaus memorandumo Juodajame sąraše. Į Lietuvą atlikti tikrinimą turėtų atvykti šio Paryžiaus memorandumo inspektoriai.

Ar Lietuvos saugios laivybos sistema po pertvarkos atitiks tą lygį, kurio reikalaujama. Ar nebuvo perlenkta su pertvarka? Ar teisinga, kad pagal Švedijos, Suomijos, Olandijos ar Maltos pavyzdį sukurta bendro transporto inspektavimo sistema veikia taip, kad jūrinė sritis pagal valdymą, strategijos kūrimą yra tarsi pakišta po transportininkų plentvoliu ar įspausta į asfaltą?




    avatar

    Партнеры

    klaipedos naujienos