Rygos pretenzijos tapti kruizų centru

Vidmantas Matutis

Nuostata Rygoje ieškoma naujų vietų kruiziniams ir keleiviniams laivams priimti

Dabar lietuviai vyksta į Rygą dėl didesnio kiekio lėktuvų reisų, o ateityje vyks ir dėl palankių kruizinių reisų.

Dvigubins turistų kiekį

Rygos uosto administracija skelbia, kad per artimiausius 10 metų kruizinio sektoriaus vystymas taps vienu iš prioritetų. 

Iki 2030 metų Rygos uostas iškėlė sau tikslą padvigubinti atplaukiančių kruiziniais laivų ir keleivių kiekį. Jei 2018 m. Rygos uoste lankėsi 75 tūkst. kruizinių keleivių, tai 2030 metais jų laukiama per 160 tūkstančių.

Rygos uostas planuoja priimti ne tik praplaukiančius kruizinius laivus, bet ir tapti kruizų pradžios ir pabaigos uostu. Manoma, kad iš Rygos galėtų būti bent keletas kruizinių maršrutų po Baltijos jūrą. Į juos būtų pritraukiami klientai ne tik iš Latvijos, bet ir Lietuvos, Rusijos. Manoma, kad dėl gero oro linijų susisiekimo su Latvijos sostine, jūrų turistai atvyktų ir iš kitų Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos šalių. 

Svajoja apie naujas linijas

Rygos uostas nori tapti savotišku regiono kruizų centru, nors visiškai aišku, kad varžytis su Talino uostu šioje srityje jis nepajėgtų.

Taip pat Rygos uostas planuoja stiprinti ir keleivinių keltų linijų kiekį. Šiuo metu iš Rygos yra keleivių požiūriu pakankamai palanki keltų linija į Stokholmą.  

Rygos keleivinių laivų terminalas yra geroje vietoje, tačiau jo plėtrą riboja pagal dešiniąją Dauguvos krantinę einanti Eksporto gatvė. 

Kur iš Rygos galėtų būti nauji keltai? Galbūt į Lenkiją, Vokietiją, galbūt dalį Švedijos. Gal netgi Suomiją, nors ko gero į ją palankiausia keliauti iš Talino.

Jūrų turistams – miesto centras

Iššūkį būti vienu sparčiausiai augančių kruizinių uostų regione Ryga priima todėl, kad iš senojo miesto dalies į Krivų salą iškeliant dalį krovinių, šalia senamiesčio atsilaisvino teritorijos, kurias miestas planuoja panaudoti jūrų turistų traukai. 

Rygos uosto administracija skelbia, kad nauji kruiziniai ir keleiviniai laivai būtų priimami atsilaisvinančiose apie 600 metrų ilgio krantinėse Andreisala ir Eksporto gatvės uosto dalyse. Jos prasideda tuoj už dabartinio Rygos jūrų keleivių terminalo. 

Artimiausiu metu planuojama parengti projektus, kaip atnaujinti tas buvusias krovos krantines ir jas tinkamai pritaikyti kruizinės ir keleivinės laivybos reikmėms. 

Priminsime, kad 2018 metais Rygos uoste lankėsi per 70 kruizinių laivų. Šiais metais užsiregistravo 75 kruiziniai laivai. Pernai dauguma laivų buvo priimami toli nuo Rygos centro esančiose naujai pastatyto Krivu salos uosto krantinėse, nes į jas dar nebuvo iškelti kroviniai. 




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos