Tarp žuvų – ir šiukšlių krūvos [2]

Vidmantas Matutis

5676f60bff4e7

Kasmet Baltijos jūroje atliekami įvairiausi žuvų ir aplinkos tyrimai.

Baigiantis 2016 metams Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus mokslinių tyrimų laivu „Darius“ buvo atliekami verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo tyrimai. Jie buvo daromi pagal Europos žuvininkystės 2011-2017 metų programą.

Tyrimų tikslas buvo nustatyti žuvų išteklių rūšinę įvairovę, gausumą ir biomasės indeksus aktyvios veiklos įtakos rajonuose, kaip Būtingės naftos terminalas, iš Klaipėdos uosto išgabento grunto sąvartynai, rajonai netoli Kaliningrado srities naftos gavybos platformos D-6.

Tyrimai vyko palyginti sunkiomis oro sąlygomis, kai vėjas siekė iki 14 metrų per sekundę, o bangų aukštis buvo apie du metrus.

Prie tokių sąlygų dauguma Lietuvos Baltijos jūros žvejų laivų dėl silpnų variklių jau nebegali žvejoti.

Tyrimų metu buvo naudojamas specialiai sukonstruotas dugninis tralas „TV3-520“ su įsiūtu 10 mm akytumo maišu. Tralavimas buvo atliekamas laivui plaukiant 3 mazgų greičiu. Standartinė tralavimo trukmė truko 30 minučių.

Iš viso buvo atlikti 4 tralavimai ir specialiu CTD zondu registruojami vandens hidrocheminiai parametrai – jo temperatūra, druskingumas ir ištirpusio deguonies kiekis skirtinguose gylio horizontuose.

Reiso metu, skirtinguose monitoringo taškuose, tralu buvo sugauta 16 žuvų rūšių, tarp kurių daugiausiai strimelių, upinių plekšnių ir menkių. Nedideliais kiekiais arba pavieniui buvo sugauta ir stintų, builių, jūrinių plekšnių, otų, bretlingių, smėlinių grundalų, juodažiočių grundalų, keletas perpelių, gyvavedžių vėgėlių, starkių, pūgžlių.

Tarp įdomesnių žuvų pakliuvo ančiuvius, kurie retsykiais atklysta į mūsų vandenis su srovėmis iš Atlanto vandenyno. Taip pat sugautas ciegorius, dar vadinamas „jūros rupūže“. Jis gyvena Baltijos jūroje, tačiau gana retai pakliūva į tinklus.

Įdomesni ir gyvybingi egzemplioriai buvo atiduoti Klaipėdos jūrų muziejaus ekspozicijai.

Iš viso surinkta 12 mėginių, o tyrimams panaudota 1768 vnt. įvairių žuvų, atliktas vizualinis verslinių rūšių – menkių ir plekšnių ligų vertinimas pagal išorinius ligų požymius. Dalis žuvies mėginių tyrimų buvo atlikta laive esančioje laboratorijoje – žuvis pasverta, išmatuota, surūšiuota pagal ilgio grupes, išimti otolitai.

Pastebėta, kad labai dažnai į tralą patenka daugybė šiukšlių. Uosto grunto sąvartyno rajone į tralą pakliuvo nemažai medžio liekanų, kurios greičiausiai buvo išpiltos kartu su gruntu iš gilinamos Klaipėdos uosto teritorijos, o taip pat sena radijo technika, avalynė.

 




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos