Užsieniečių priekaištai dėl žlugusios laivininkystės

Vidmantas Matutis

Įkaitas laivas „Venta“ ilgą laiką stovėjo uoste kol vyko ginčai kieno skolas jis turėtų dengti

Nors Lietuvos jūrų laivininkystė 2016 m. bankrutavo, o šiuo metu jau ir likviduota, paskui ją vis dar tęsiasi teismų šleifas dėl jos laivų gelbėjimo.

Laivą vadavo vokiečiai

Per teismus ritosi ir Lietuvos apeliaciniame teisme neseniai nagrinėta byla dėl didžiausio buvusios Lietuvos jūrų laivininkystės laivo „Venta“.

2015 m. pavasarį „Venta“ išplaukė iš Indijos į JAV su kompanijai „Salzgitter Mannesmann“ priklausančiu kroviniu. Jį apdraudė vokiečių kompanija „Lampe & Schwartze K. G.“ iš Bremeno.

Laivas buvo skolingas už kurą, todėl JAV naujojo Džersio Kamdeno uoste jį areštavo. Į skolas jau įklimpusi Lietuvos jūrų laivininkystė nebeturėjo pinigų padengti skolą. 785 tūkst. JAV dolerių skolą pagal susitarimą su Lietuvos jūrų laivininkyste padengė Lampe & Schwartze K. G.“. Laivininkystės skola jai išaugo iki 985 tūkst. eurų.

Ji teismuose ir ieškojo, kas sumokės skolą, nes Lietuvos jūrų laivininkystė bankrutavo taip ir nesumokėjusi.

Lietuvos jūrų laivininkystės skolą Lampe & Schwartze K. G.“ pabandė prisiteisti iš valstybės valdomos Lietuvos geležinkelių bendrovės, nes jai buvo įkeistas laivas „Venta“.

Lampe & Schwartze K. G.“ aiškino, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo susitarta, jog skola jai bus sumokėta, kai „Lietuvos geležinkeliai“ parduos įkeistą laivą „Venta“. Po šio pažado buvę skirti draudėjo pinigai laivo agentų, uosto, kuro, įgulos maitinimo ir būtinųjų reikmių išlaidoms apmokėti.

Kaltino nesąžininga veikla

Reikalavimą priteisti iš Lietuvos geležinkelių nuostolius Lampe & Schwartze K. G.“ grindė tuo, kad Lietuvos geležinkeliai tiesiogiai vykdė Lietuvos jūrų laivininkystės valdymą, tapo jos akcijų dalininke, šios bendrovės vadovu buvo paskyrę savo atstovą Sigitą Dobilinską.

Lampe & Schwartze K. G.“ kaltino Lietuvos valstybės valdomą geležinkelių bendrovę, o tuo pačiu ir Lietuvos valstybę, kuri valdė 56,66 proc. Lietuvos jūrų laivininkystės akcijų. Neva esant Lietuvos jūrų laivininkystei nemokiai elgtasi nesąžiningai perimant jos laivus ir taip pažeidžiant kitų kreditorių, tarp jų ir Lampe & Schwartze K. G.“ interesus.

Neva įkeitus laivą „Venta“ buvęs užtikrintas konkretus tarpusavyje susijusių šalių interesas. Tiek Lietuvos jūrų laivininkystę, tiek Lietuvos geležinkelius valdžiusi ta pati Susisiekimo ministerija. Lampe & Schwartze K. G.“ vertinimu, tai patvirtina nesąžiningumą. Netgi iškelta prielaida, kad dėl tokių sąsajų užsitikrinus galimybę susigrąžinti pinigus Lietuvos jūrų laivininkystė galėjusi būti sąmoningai stumiama link bankroto.

Lampe & Schwartze K. G.“ reikalavo, kad būtų Lietuvos jūrų laivininkystės laivų įkeitimo sutartys ne tik su Lietuvos geležinkeliais, bet ir su „Smiltynės perkėla“. Lietuvos geležinkeliai laivininkystės laivams gelbėti buvo skyrę 3 mln. eurų, „Smiltynės perkėla“- 500 tūkst. eurų.

Įsipareigojimų neprisiėmė

Klaipėdos apygardos teismas buvo atmetęs Lampe & Schwartze K. G.“ reikalavimus. Jis konstatavo, kad Lietuvos geležinkeliai neturintys dengti buvusių Lietuvos jūrų laivininkystės skolų. Kai atsirado skola laivas už jo pirkimui suteiktą paskolą buvo įkeistas SEB bankui.

Skola Lampe & Schwartze K. G.“ atsirado 2015 m. pavasarį. Laivas „Venta“ Lietuvos geležinkelių naudai įregistruotas tų pačių metų rugsėjį, „Smiltynės perkėlai“ už paskolą įkeistas spalį.

Susitarimas, kad pardavus „Ventą“ bus atsiskaityta su Lampe & Schwartze K. G.“ buvęs. Jį pasirašė tik Laivininkystės atstovai. Lietuvos geležinkelių atstovai jokių įsipareigojimų neprisiėmę. Atskiri asmenys negalėję ko nors įsipareigoti, nes nebuvo Lietuvos geležinkelių valdybos sprendimo.

Lampe & Schwartze K. G.“ nesąžiningu veiksmu pavadino ir tai, kad po vykusio pokalbio, kur dalyvavę ir Lietuvos geležinkelio atstovai, nebuvęs sušauktas valdybos posėdis dėl minėto susitarimo. Taip neva buvusi suklaidinta Lampe & Schwartze K. G.“. Jai sumokėjus pinigus laivas „Venta“ sugrąžintas į Klaipėdą.

Teismai – ne užsieniečių naudai

Tai, kad Lietuvos geležinkeliai vykdė kai kurių Lietuvos jūrų laivininkystės skolų dengimą ir tiesioginę paskolintų lėšų kontrolę teismo nebuvo laikoma prisiimta atsakomybe už Lietuvos jūrų laivininkystės veiklą ir skolas. Taip Lietuvos geležinkeliai iš esmės kontroliavo tik savo laivininkystei suteiktą 3 mln. eurų sumą.

Teisme konstatuota, kad suteikdami tikslinę paskolą Lietuvos geležinkeliai siekė, kad Lietuvos jūrų laivininkystės laivams būtų nuimti areštai. Tokias paskolas sunkioje padėtyje atsidūrusiai laivininkystei suteikė ne tik geležinkeliai, bet ir „Smiltynės perkėla“, SEB bankas ir iš esmės ta pati Lampe & Schwartze K. G.“.

Tuo metu, kai Lampe & Schwartze K. G.“ dengė laivo „Venta“ skolą jis dar nebuvo niekam įkeistas. Todėl teismas nelaikė, kad Lietuvos geležinkelių veiksmai buvo kokie nors nesąžiningi. Be to, laivo įkeitimas jau buvęs numatytas prieš tai pasirašytoje laivininkystės ir Lietuvos geležinkelių sutartyje dėl paskolos.

Laivas „Venta“ dar nuo 2008 m birželio buvo įkeistas SEB bankui už suteiktą paskolą. Jo įkeitimas panaikintas Lietuvos geležinkelių naudai, kai šie siekdami stabilizuoti Lietuvos jūrų laivininkystės padėtį suteikė paskolą.

Lietuvos apeliacinis teismas nepakeitė Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nuostatos, kad Lietuvos geležinkeliai neprivalo atlyginti jos dėl „Ventos“ vadavimo JAV patirtų nuostolių.

Pats laivas „Venta“ vienai užsienio kompanijai buvo parduotas 2016 m. liepą už 1,4 mln. JAV dolerių.




    avatar

    Mūsų draugai

    klaipedos naujienos